Kalanta Romas

KALANTA ROMAS [1953 02 22 Alytuje – 1972 05 14 Kaune; palaidotas Romainių kapinėse; antkapinio paminklo aut. Teklė Šešelgienė], rezistentas, paaukojęs savo gyvybę už Lietuvos laisvę.

1963-1972 m. gyveno Kaune.

1971 m. turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, bet neišlaikęs keleto egzaminų perėjo į vakarinę mokyklą. Dirbo „Aido” fabrike. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara. Domėjosi hipių judėjimu ir pats atrodė kaip hipis. Norėjo stoti į kunigų seminariją.

Straipsniai 1 reklama

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3 l. stiklainio ir užsiliepsnojo sušukęs „Laisvę Lietuvai!” . Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka”. KGB R. Kalantą palaidojo anksčiau numatyto laiko. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.

Mieste prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas. Milicininkai guminėmis lazdomis nepajėgė išvaikyti protestuojančiųjų, todėl iškvietė vidaus kariuomenės dalinius, pasitelkė gamyklų draugovininkus. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai (kad būtų galima persekioti), aktyvesnieji – įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų. R. Kalanta apšauktas psichikos ligoniu.
Šis įvykis sukėlė didžiulį rezonansą ir skatino Lietuvos išsivadavimo siekį, kuris, susiklosčius palankioms aplinkybėms, peraugo į Sąjūdžio judėjimą. Kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo gegužės 14-ąją. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose.

2000 07 04 R. Kalanta apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1990 12 27 buvo patvirtintas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu.

1990 m. pastatytas dokumentinis filmas „Fontano vaikai” (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša); išleisti leidiniai: Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija” (Kaunas, 1997, Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu” (Kaunas, 1999), „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris” (Vilnius, 2002). 2002 m. pažymint kalantinių 30-metį, buvo išleistas R. Kalantai skirtas meninis vokas (dail. Antanas Rimantas Šakalys), sukurtas muzikinis projektas „Tribute to 1972″ (kompozitorius Mindaugas Urbaitis). VDU organizuota konferencija „Kaunas

1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija”. Remiantis jos medžiaga išleistas „Kauno istorijos metraštis, t. 4″ (Kaunas, 2003).

2006 05 14 istorinėje LR prezidentūroje pristatytas meninis vaizdo dokumentas DVD pavidalu „Kauno pavasaris 1972 m.”, atkuriantis to laikotarpio muziką ir nuotaiką, (videomenininkas Henrikas Gulbinas), istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus parengtas lankstinukas lietuvių ir anglų kalbomis bei ugnies ir muzikos instaliacija vidurnaktį prie paminklo, jo susideginimo vietoje.

1972 m. birželio mėn. naktį autostrados Kaunas-Klaipėda paplentėje, netoli Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta buvo pastatytas metalinis kryžius su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą”. Pasitelkę techniką, netrukus valdžios atstovai paminklą sunaikino.

1989 05 14 susideginimo vietoje ant grindinio jo atminimui atidengta šlifuoto granito memorialinė plokštė su įrašu: „Romas Kalanta 1972.V.14″.

1990 02 14 ant namo (Panerių g. 34) atidengta memorialinė lenta: „Čia nuo 1963 iki 1972 gegužės 14 dienos gyveno Romas Kalanta” (skulpt. Vytautas Ledas; Kauno m. LDT VK 1990 02 15 potv. Nr. 50 p.).

1990 m. buvusi I. Černiachovskio gatvė Petrašiūnuose pavadinta jo vardu (Kauno m. mero 1990 11 23 potv. Nr. 690).

1992 05 14 Kryžių kalnelyje prie VI forto pastatytas medinis kryžius su užrašu: „Brangus lietuvi, Romas Kalanta prieš 20 metų trokšdamas laisvės nušvito gyvu fakelu” (tautodail. Albinas Fokas).

1997 m. minint R. Kalantos susideginimo 25-ąsias metines, sodelyje prie Muzikinio teatro pastatytas „muzikinis paminklas” – atliktas muzikinis kūrinys „Auka laisvei” (projekto aut. Vidmantas Bartulis, prodiuseris ir dirigentas Julius Vilnonis; atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir roko grupė „Rebelheart”).

2002 05 14 dalyvaujant prezidentui V. Adamkui, atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas” ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972″ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis; archit. Saulius Juškys).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

1. R. Kalantos g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 81.
2. KPTA įamžintų objektų sąrašas.
3. Kryžius Romui Kalantai atminti // Kauno laikas. – 1992, geg. 15, p. 1.
4. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978-1990). D. l. – Vilnius, 1993. – 222 p.
5. Muzikinis paminklas Romui Kalantai. – Iliustr. // Kauno diena. – 1997, geg. 19, p. 3.
6. Petrauskaitė, Žilvinė. Patriotizmo testas – kalantinės. – Iliustr. // Kauno diena. – 2006, geg. 13, p. 1,9.
7. Romo Kalantos aukos reikšmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir įtaka Lietuvių bei kitų sovietų imperijos tautų disidentinei veiklai ir aktyviam pasipriešinimui. – Iliustr. // Po ugnies ženklu / Juozas Grušys-Žilvinis. – Kaunas, 1999. – P. 11-12.
8. Romui Kalantai atminti. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 2002, geg. 17, p. 1.
9. Tragiško įvykio sukakčiai. – Iliustr. // Kauno tiesa. – 1989, geg. 16, p. 3.
10. Vaičenonis, Jonas. Kaunas 1972-2002 // Kauno istorijos metraštis. T. 4. – Kaunas, 2003. – P. 205-207.

Views All Time
Views All Time
4832
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

25 − = 21