Linux/Unix

Šiandien Dell planuoja paskelbti apie savo partnerystę su Novell. Pagal naująjį susitarimą, nuo šiol Novell į naujus serverius diegs ir SuSE Linux distributyvus. Dell jau seniai kaip operacinę sistemą naudoja Red Hat Linux - būtent distributyvas buvo diegiamas į kompanijos gamyklose gaminamus kompiuterius - anksčiau SuSE buvo instaliuojamas pagal specialius užsakovų, galinčių sumokėti už specializuotas sistemas, užsakymus. Dabar Dell nusprendė...

Duomenų bazių valdymo sistemų gamintoja Oracle paskelbė, kad įvairiais būdais, tame tarpe ir finansiškai, rems kompanijas, kuriančias programas platformai Unbreakable Linux. Unbreakable Linux – tai praėjusiais metais suburtas Oracle, RedHat ir Dell aljansas, kurio tikslas – populiarinti narių produkciją ir laikytis prieš IBM, užimančiai lyderio pozicijas šiame sektoriuje. Dell tiekia serverius ir duomenų saugojimo sistemas PowerEdge, EMC ir PowerVault, RedHat – savo operacinę sistemą Red Hat Linux Advanced Server, o pati Oracle – duomenų bazę ir programinę įrangą klasteriniams tinklams.

Kompanija SCO Group, kuriai priklauso operacinės sistemos Unix kodas, toliau kaltina Linux kūrėjus. Šį kartą firmos direktorius pareiškė, kad Linux branduolyje aptiktos ištraukos iš Unixware kodo. Kovo pradžioje SCO Group apkaltino IBM pažeidus taisykles kuriant sprendimus Linux bazėje. Tarp kaltinimų buvo nelegalus informacijos skleidimas, nesąžininga konkurencija, kontrakto sąlygų pažeidimas. Už visa tai buvo pareikalauta milijardo dolerių kompensacijos. Per tuos du mėnesius SCO Group veltui laiko nešvaistė, o analizavo Linux kodą. Ir, direktoriaus teigimu, ne veltui. Anot jo, buvo vietų, kuriose Linux kodas eilutė į eilutę sutampa su Unixware.

Kompanija Industrial Light and Magic (ILM), kūrusi specialiuosius efektus filmams "Žvaigždžių karai", "Haris Poteris" ir "Juros periodo parkas", atsisakė naudoti darbines stotis Silicon Graphics su RISC procesoriais ir operacine sistema IRIX. Kaip pasakojo ILM technologijų direktorius, perėjimas prie Dell serverių su įprastais Intel procesoriais ir nemokama operacine sistema Linux prasidėjo dar filmuojant antrą "Žvaigždžių karo" salį. 600 kompiuterių su procesoriais Pentium 4 veikia beveik dvigubai sparčiau nei senos Silicon Graphics mašinos, o kainuoja penkis kartus pigiau.

Kompanija CodeWeavers sukūrė naują paketą CrossOver Office, kuris leidžia dirbti su daugeliu Windows programų Linux aplinkoje. Pagrindinė CrossOver Office 2.0.0 savybė – pagrindinių biuro paketo MS Office XP komponentų palaikymas. Ankstesnės CrossOver Office versijos palaikė tik programas iš Office 97 ir 2000. Taigi, dabar CrossOver Office veikia su visomis Office 2000 programomis, o iš Office 97 neveikia tik Access ir Outlook. Be biuro paketo CrossOver Office palaiko Internet Explorer 5.0 ir 5.5, Microsoft Visio, Lotus Notes, Quicken ir Adobe Photoshop. Dirbant su kai kuriomis programomis yra keli nežymūs apribojimai.

Pasaulinės IT bendrovės IBM ir "Hewlett-Packard" (HP) pranešė per 2002 m. uždirbusios milijardines pajamas iš produktų su "Linux" sistemomis. HP paskelbė gavusi 2 mlrd. JAV dolerių pajamų iš "Linux" produktų, IBM - 1,5 mlrd. dolerių. Be to, IBM atstovai pareiškė, kad "Linux" produktų pardavimas bendrovei buvo pelningas. Pernai buvo teigiama, kad visos investicijos į "Linux" neatsipirko. Faktai rodo, kad, nors pati "Linux" sistema gali būti įsigyjama nemokamai, iš jos galima gauti pelno. Abi bendrovės - tiek IBM, tiek HP - prekiauja serveriais, naudojančiais "Linux", ir šia programine įranga bei su ja susijusiomis paslaugomis. "Microsoft" šiuo klausimu dar kartą patvirtino savo poziciją, kad "Linux" dėl savo panašumo į "Unix" sistemas negali pakeisti galiūnės gaminamų "Windows". Be to, "Microsoft" nori patraukti atvirojo kodo sistemų vartotojus į savo pusę ir tikisi, kad jie pereis prie "Windows" sistemų naudojimo.

"Linux" galima palyginti su dideliu kibiru "Lego" kaladėlių, iš kurių pasistengus galima susikonstruoti beveik bet ką. Tokiu atveju "Windows" būtų graži žaislinė mašina, kuria galima džiaugtis iš karto, vos išėmus iš dėžutės. Bet kai ji nusibos - iš jos nepasidarysi laivo ar lėktuvo. Be abejo, viskas yra ne taip paprasta, bet šiame palyginime yra daug tiesos. Modernūs "Linux" paketai jau gerokai palengvino sistemos įdiegimą, suderinimą ir valdymą, bet sudėtingesniems sprendimams vis dar reikia gana daug išmanymo, laiko ir kantrybės. Internete galima rasti didžią galybę įvairiausiems "Linux" sprendimams skirtos informacijos, bet šie aprašymai dažniausiai yra skirti specialistams, ir naujokams susigaudyti bus sunkoka. Kita vertus, "perkandus" sistemą, galimybės yra beveik neribotos. "Windows" daug ką supaprastina, bet kartu ir įkiša vartotoją į gerokai siauresnius rėmus.

Jeigu jūs atnaujinate iš 7.0, 7.1 or 7.2 Mandrake Linux versijos nepamirškite pasidaryti duomenų kopiją. Atnaujinimas iš ankstesnių versijų (prieš 7.0) NĖRA palaikomas! Pastaruoju atveju jums reikia sistemą įdiegti naujai, o ne atnaujinti. Mandrake Linux taip pat galite įdiegti į Windows 95/98/ME sistemą, naudojant Linux for Windows. Tai nereikalauja diskų skirstymo ir įdiegia Linux į Windows katalogą. Tai būdas atrasti Mandrake Linux nekeičiant Windows sistemos, tačiau tai vyksta gerokai lėčiau. Taipogi Mandrake Linux digs kai jūs išnaujo įdiegsite Windows. Dėl Linux for Windows naudojimo žr. 2 punktą.

1991 metais Helsinkio Universiteto paskutinio kurso studentas Linusas Torvaldsas(Linus Torvalds) įsigijo naujutėlį IBM 80386 PC. Nusivylęs kompiuteryje buvusia operacine sistema, jis nusprendė vietoje jos paleisti UNIX'o sistemą. Tačiau UNIX'o sistema buvo per brangi todėl Linusas su talentingų programuotojų komanda nusprendė imtis sunkaus uždavinio sukurti naują UNIX'o sistemos versiją. Jie sukūrė operacinės sistemos branduolį (kernel) ir pavadino jį Linux'u. Vienas iš svarbiausių Linuso Torvaldso sprendimų pirmosiomis Linux'o sistemos branduolio kūrimo dienomis buvo visiems laisvai naudotis, sistemos pradiniais tekstais (source code). Kelios organizacijos sukaupė daug nemokamai platinamos programinės įrangos, kurią buvo galima rasti nemokamai platinamos programinės įrangos fonde (Free Software Foundation) bei kitose vietose, sujungė ją su Linux'o branduoliu ir sugalvojo kaip visa tai įdiegti į kompiuterį. Visas šis procesas vadinamas programinio paketo kūrimu (creating distribution).

Jeigu jau kalbėti tiksliai, tai "Linux" - tai tik gana mažas "Unix" genties operacinės sistemos branduolys, leidžiantis kompiuteriui naudotis atmintimi ir kitais resursais, bendrauti su įvairiais vidiniais ir išoriniais įrenginiais, paleidinėti bei valdyti kitas programas. Įdiegtos "Linux" sistemos branduolys (angl. "kernel") diske užima mažiau nei vieną megabaitą. Visa kita (įskaitanti net ir tekstinius bei grafinius apvalkalus) yra tik papildomos programos, kurios sistemos darbui nėra būtinos. Nepaisant to, toliau tekste bendru "Linux" terminu bus vadinama pačios operacinės sistemos (jos branduolio) bei joje veikiančių programų visuma.

Kad ir kaip besistengtumėte taupyti vietą savo kompiuterio kietajame diske - po standartinio "Linux" paketo įdiegimo čia bus įrašyta ne mažiau kaip keliasdešimt tokių programų, kurių Jums tikrai niekuomet neprireiks. Daugelis eilinių sistemos vartotojų nė neįtars, kad jie gali naudotis net keliais skirtingais teksto ir dvejetainių failų redaktoriais, įvairiausiomis terminalinėmis programomis ir programavimo įrankiais, WWW, FTP, DNS ir DHCP serveriais bei sunkiai suprantamais tinklo protokolo valdymo įrankiais. Net ir užkietėjusiems "Linux" fanatikams reikia tik dalies šių programų, o ką jau bekalbėti apie paprastus mirtinguosius. Gal tai ir nėra blogai, bet atkalus "Linux" firmų siekimas tiesiog palaidoti "Linux" vartotojus po didžiule skirtingų programų krūva nepaliauja stebinti.

"Linux", kaip ir kitos "Unix" versijos, pasižymi ypatingu stabilumu. Tuo vis dar negali pasigirti "Microsoft". Daugelis patyrusių "Windows NT" administratorių kartą per 1-2 savaites netgi tyčia perkrauna savo serverius, taip bandydami išvengti neplanuotų sustojimų. Teigiama, jog "Windows 2000" sistemos dirba stabiliau, bet ir joms iki "Unix/Linux" dar toli. 200 parų ar ir visi metai be sustojimo čia yra įprastas reiškinys. Visą "Linux" sistemą perkrauti yra būtina tik keičiant patį sistemos branduolį. Visais kitais atvejais (pav., pakeitus tinklo parametrus, įdiegus naują tvarkyklę ar kitą kokios nors programos versiją) pakanka iš naujo startuoti tik su tuo tiesiogiai susijusius procesus, o tai užtrunka daugių daugiausia porą sekundžių.