Jie gyvena tarp mūsų, bet apie juos jau kuriami mitai. Žmonės kalba, kad jie - protingi, itin perspektyvūs šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau, ką tiksliai jie daro, taip niekas iki galo ir nesupranta. Sakoma, kad jie itin nereiklūs - iki visiškos laimės jiems užtenka kompiuterio, stalo su kėde ir kraštutiniu atveju - daug dešrelių ir alaus. Darbe jie bendrauja ne su gyvais žmonėmis, o su kompiuteriais. Po darbo... kažin ar bendrauja apskritai. Jie - programuotojai. Išties stereotipų, kaip, beje, ir anekdotų ar komiškų pasakojimų apie šios profesijos atstovus netrūksta. Pasak IT bendrovės „Blue Bridge Code" projektų grupės vadovo Valdo Laučio, dalis jų laužta iš piršto, o dalis - turi realų pagrindą. O atidžiau pažvelgti į programuotojų kasdienybę verta dar ir dėl to, kad šiemet rugsėjo 13-ąją jie mini savo profesinę šventę. Beje, ši data pasirinkta ne atsitiktinai - programuotojų šventė minima kiekvienų metų 256-ąją dieną. Šis skaičius, paprastam žmogui nesukeliantis per daug emocijų, programuotojams yra kone simboliškas. Skaičius 256 gaunamas 2 pakėlus 8-uoju laipsniu ir būtent tokį kiekį reikšmių galima pateikti viename baite. Baitas yra dvejetainis skaičius, sudarytas iš 8 bitų - mažiausių informacijos kiekio vienetų kompiuteryje. Pasak V. Laučio, programuotojai visame pasaulyje savo šventės proga ne tik rengia vakarėlius, bet ir linksminasi savotiškais ir, ko gero, tik jiems suprantamais būdais.
