Programavimas

Žmogus nori kurti. Aš bent jau žinau, kad aš mėgstu kurti. Ir nors aš nesu geras tapytojas, dailininkas ar muzikantas, aš galiu kurti programas. Tuoj po to kai susipažinau su kompiuteriais, mane sudomino programavimo kalbos. Maniau, kad įmanoma sukurti idealią programavimo kalbą, ir aš norėjau būti jos kūrėju. Vėliau, įgavęs šiek tiek patirties, pamačiau, kad sukurti idealią, viskam tinkančią kalbą yra sudėtingiau nei maniau. Bet aš vis vyliausi sukurti kalbą, kuri tiktų daugumai dalykų, kuriuos man tenka programuoti kiekvieną dieną. Tokios buvo mano svajonės kol buvau studentas. Po keleto metų aš kalbėjausi su kolegomis apie interpretuojamas kalbas, jų galingumą ir galimybes. Jau penkiolika metų man patiko objektinio programavimo idėja, todėl man atrodė, kad objektinis programavimas tiktų ir interpretuojamoms kalboms. Internete paieškojau objektinių interpretuojamų kalbų, bet radau tik Perl ir Python, o jos tiksliai neatspindėjo ko ieškojau. Norėjau kalbos, galingesnės už Perl ir labiau objektiškai orientuotos nei Python.

Svetainės medžiaga suskirstyta į tris stambiausias dalis: mokymasis, priemonės, programavimas.
Mokymosi dalyje yra daug bendro pobūdžio medžiagos apie Paskalio programavimo kalbą, standartus, pagrindinius algoritmus, kompiliatoriaus struktūrą, patarimai, kaip programuoti ir pan. Priemonių dalyje labai išsamiai aptariami Paskalio kalbos kompiliatoriai (yra nuorodos į keliolika dešimčių kompiliatorių). Kompiliatoriai suklasifikuoti pagal operacines sistemas: DOS, Unix, Mac, OS/2. Programavimo dalyje pateikiama daugybė nuorodų į įvairius algoritmavimo metodus. Aprašomi ir kompiuterinės intelektikos algoritmai.

Free Pascal (arba dar vadinamas (FPK Pascal) yra 32 bitų Paskalio programavimo kalbos kompiliatorius. Jis tinka įvairiems procesoriaus (i386+ ir 680x0) bei įvairiomis operacinėmis sistemomis (Linux DOS, Win 32, OS/2, AmigaOS). Kalbos sintaksė suderinta su Turbo Pascal 7.0 sintakse, yra keletas papildomų savybių, paimtų iš Delphi (pavyzdžiui, klasės). Programa platinama nemokamai. Pateikiami pradiniai kodai. Pats kompiliatorius parašytas Paskalio kalba.

Didžiausioji naujovė - sritys (frames). Anokia čia naujovė, gūžtels pečiais ne vienas, juk jos yra jau nuo pat NN 2.0. Tad ši specifikacija tik įteisino tai, kas jau buvo naudojama kelis metus. Pasikeitė tik srities aprašymas. HTML 4.0 įteisino ir objekto žymenį (object), kuris naudojamas įvairių "intarpų" pateikimui: Java-apletams, video ir audio srautams. Jis pakeičia daugelį dabar naudojamų "specializuotų" žymenų (pvz., applet, img ar embed). Didžiausias pavojus - kuriant WWW puslapius "neužmiršti" senesniųjų naršyklių. Iki šiol nebuvo griežtai apibrėžtas dinaminių HTML puslapių kūrimas. Naujoji specifikacija įtraukė naują META direktyvą, aprašančią puslapių kalbą.

Kaip parašyti interaktyvią Voratinklio programytę, kuri būtų pakankamai greita? Toks klausimas nedavė ramybės nuo pat HTML aušros. 1995-ais Netscape (pirmoji firma įsigijusi "Java" licenciją) nusprendė, kad reikia supaprastintos kalbos. Brendan Eich sukūrė kalbą, pavadintą "LiveScript". "Sun" ją pervadino į "JavaScript", - ir ji įsiliejo į mases su "Navigator 2.0". Ši kalba dar turi ECMAScript vardą, nes ją standartu pripažino ECMA. JavaScript objektų sukūrimui yra naudojami konstruktoriai - tai funkcija, kuri priskiria reikšmes this kintamajam. Konstruktorius iškviečiamas naudojant new operatorių. Šiame pavyzdyje pateikiame konstruktorių Automobilio objektui kurti.

Piešinių atsiuntimo (GET) užklausas naršyklė išsiunčia ta eilės tvarka, kokia yra nuorodos į juos. Toliau jie siunčiami lygiagrečiai ir jų "atvykimo" tvarka gali būti bet kokia. Jei norite patikrinti užklausų eiliškumą, galite perimti "onLoad" įvykį. Tačiu kaip padaryti, kad piešiniai pasirodytų norima tvarka? Galima pasinaudoti CSS galimybe slėpti objektą. Aėjus tinkamam laikui visi piešiniai "atskleidžiami". Štai tokios piešinio "atskleidimo" galimybės iliustracija (ahtml.gif bus parodomas tik pilnai įkėlus WWW puslapį, t.y. tik tada, kai bus pateiktas log2.gif - net jei šis ir didesnis).

Įsivaizduokite, kad turite nuolat kintantį WWW puslapį. Tačiau jame pasikeičia ne visi piešiniai - kai kurie išlieka tie patys. Kad lankytojai visada matytų nuolat atsinaujinantį puslapį nepriklausomai nuo jų naršyklės "kešavimo" (cashe) režimo, paprasčiausias būdas yra į puslapio antraštę įtraukti META direktyvą, nurodančią, kad šis puslapis nekešuotinas.

Šį kartą pateiksime pavyzdėlį iliustruojantį kaip galima iš WWW puslapio priklausomai nuo lankytojo pasirinkimo, nukreipti jį į kitą puslapį. Norint geriau įsigilinti į šį pavyzdėlį reikia turėti bent minimalų supratimą apie "JavaScript" kalbą. Todėl, jei bus neaiškumų, kviečiame su šios kalbos (ir formų) pradmenimis kviečiame susipažinti šiame puslapyje. Jame yra pakankamai informacijos šio pavyzdžio supratimui.

"VBScript" yra naujausia "Visual Basic" atmaina, specialiai skirta Voratinkliui, kurio programas, įrašytas HTML puslapiuose, gali vykdyti "Microsoft" IE ("Internet Explorer") peržiūros programa. Tai objektinė programavimo kalba. Joje objektai turi charakteristikas, metodus ir įvykius, į kuriuos gali reaguoti. Viršutinis lygis yra langas, kuriame gali būti tik po vieną žemesnio lygio objektą, išskyrus rėmelius ("frame"), galinčius vieną langą suskaidyti į kelias sritis, o taip pat kelias "VBScript" programas. Objektas gali atsižvelgti į įvykius iškviesdamas atitinkamas "VBScript" paprogrames, pavyzdžiui, reaguoti į "OnLoad" įvykį ir atlikti veiksmus dokumento įkėlimo metu. Dokumento objektų charakteristikos ir metodai galioja tik veiksniame WWW puslapyje. Pavyzdžiui, naudodami "bgColor" ir "fgColor" charakteristikas galime sužinoti arba pakeisti WWW puslapio fono ir teksto spalvas.

Dar tiksliau aprašyti puslapių aibės stilių ir naudojamus šriftus galima naudojant CSS (Cascading Style Sheets), apie kurią paruoštas atskiras straipsnis. Tačiau CSS priima į savo glėbį ne visos naršyklės. Tad nedidelės apimties teksto dalies (antraštei, meniu ar mygtukui) pateikimui konkrečiu šriftu (dažnai egzotišku) galima naudotis piešiniu (pvz., GIF failu). Šis metodas leidžia perteikti ir kitus, pvz., trimačius, efektus. Ruošiant piešinius reikia tinkamai valdyti "suliejimo" (anti-aliasing) režimą, kuris leidžia teksto raidžių kraštams sklandžiai "įaugti" į foną. Tai pašalina "rastro" problemas. Tačiau "anti-aliasing" yra neveiksnus mažų dydžių šriftams, nes tekstas pernelyg "išplaukia". Be to, naudojant "anti-aliasing" režimą sukuriama daugiau spalvų ir GIF piešinių failai labai padidėja. Palyginkite "anti-aliasing" veikimą šiuose dviejuose pavyzdžiuose su dviem skirtingo dydžio šriftais.

Šiuo metu patikimiausia priemonė, jei nenaudojama CSS, paraštėms kurti yra lentelės. Kadangi skirtingos naršyklės kitaip skaičiuoja atstumus, vienintelis patikimas būdas leidžiantis skirtingose naršyklėse turėti tokio pat pločio paraštes - naudoti paraštės pločio ir spalvos vieno taško aukščio piešinį. Šią techniką iliustruoja šis pavyzdys, sukuriantis 100 taškų pločio pilkas paraštes baltane fone pateikiamam tekstui.

Kadangi WWW svetainės lankytojas gali būti nusistatęs bet kokį šrifto dydį ir dirbti bet kokia skiriamąja ekrano geba, negalima garantuoti, kad visuomet eilutėje tilps 10-12 žodžių. Tad belieka arba orientuotis į dažniausiai naudojamus režimus (bet kas žino, kokie jie yra dabar ir kokie bus ateityje?) arba nustatyti fiksuoto pločio vidurinį lentelės stulpelį su "slankiomis" paraštėmis.