Skandalai

Prezidento apkaltos sūkuryje proteguojama iniciatyva tobulinti Lietuvos partinę sistemą. Šią savaitę Seime socialdemokratų (LSDP) dėka atsirado iniciatyva pakeisti politinių partijų steigimo tvarką Lietuvoje. Pagrindinis principas – padidinti steigimui būtinų asmenų skaičių nuo 400 iki 1000 ir įvesti savotišką partijų veiklos „auditą” prieš kiekvienus rinkimus, siekiant įsitikinti realia, o ne popierine tokių oraganizacijų veikla. Be jokių papildomų komentarų galima vienareikšmiškai pasakyti, jog tai – logiškas ir labai reikalingas žingsnis, tik pagerinsiantis Lietuvos partinės sistemos kokybę, tegul ir jos kiekybės sąskaita. Daugiapartiškumo principas Lietuvoje tikrai nenukentės, jei vietoje 36 liks 20 ar dar mažiau partijų, tačiau visos jos bus daugiau ar mažiau pajėgios konkuruoti politinėje arenoje ir atstovauti didesnių rinkėjų grupių, o ne pavienių asmenų interesams.

Prezidento advokatai Konstituciniame Teisme pasiekė, kad į teismo posėdį būtų pakviestas R.Paksas. Tačiau jis nusprendė atmesti teismo kvietimą. Kodėl taip elgiamasi? – Kaip vertinate Prezidento nenorą bendrauti su Konstituciniu Teismu? – Toks Prezidento veiksmas neturėtų nustebinti dėl paprastos priežasties – Prezidentas nenori akistatos ir tiesiogiai bendrauti ne tiktai su Konstituciniu Teismu. Prezidentas atsisakė pakartotinai atvykti į Generalinę prokuratūrą dėl ten vykdomų dviejų ikiteisminių tyrimų. Tą patį Prezidentas darė ir Seimo institucijų – Tyrimo komisijų darbo metu. Manau, siekis bendrauti per tarpininkus rodo, kad Prezidentas nenori ir bijo nepatogių klausimų. Prezidentas iki šiol „sausai” išdėsto popieriuje, kaip senais gerais laikais, ir nenori, o ir galbūt bijo, nukrypti į šoną atvirai kalbėdamas ir atsakydamas šiuokart į teisėjų klausimus.

Rašytojas ir publicistas Valdas Kukulas šiomis dienomis dienraštyje „Lietuvos žinios“ (2004 03 18) sunerimęs klausė: „Ar tik nebus nutikę taip, kad prieš metus patys dovanojome Rusijai tai, ko ji keliolika metų laukė?“ Rašytojas pažymėjo, jog išties atėjo toks metas, kai viršūnės pasirodė nebegalinčios ne tik valdyti, bet ir suvaldyti to, ką „prisivaldė“, o vėl grįžęs valdžion A.Brazauskas tai nedviprasmiškai patvirtino. Tokio „prisivaldymo“ simbolis yra ne kas kitas, o dabartinis Lietuvos vadovas, tad neišnaudoti tokios galimybės didžiajai kaimynei būtų labai kvaila: jei milijardai švaistomi tolimiausiuose žemynuose prorusiškiems režimams remti, būtų nestrategiška pagailėti kelių milijonų ten, kur anksčiau ar vėliau investicijos vis vien bus būtinos. Juolab jog viskas klostosi pagal marksistinę teoriją: apačios nebenori, viršūnės nebegali... Išties situacija ne tik vis labiau komplikuojasi, bet ir darosi pavojinga pačiai valstybei. Svarbiausia, jog tą sumaištį visuomenėje kelia pats Prezidentas, jau nekalbant apie jo dvaro dvariškius. Kuo daugiau demagogijos, melo, tuo geriau jau vieninteliu Lietuvos valdovu save matančiam R.Paksui. Jam visiškai nesvarbu jokia ideologija, politinės pažiūros, pagaliau valstybės likimas. Absoliučiai viskas liguistai sukoncentruota į savo asmenį. Reikia pripažinti, kad tokios kasdienės savimeilės seansai duoda savo vaisių. Aplink „sąmokslininkų“ skriaudžiamą Prezidentą, pajutusios lengvo grobio kvapą, susispietė tokios pat odiozinės asmenybės. Tai ypač išryškėjo per praėjusį savaitgalį nemažai Lietuvos miestų įvykusius mitingus R.Paksui paremti. Tiesa, jie buvo pavadinti pilietinio judėjimo „Už vieningą ir demokratinę Lietuvą“ renginiais, nors apie demokratiją juose buvo kalbama mažiausiai.

Dar nėra taip buvę, kad bėgikai medalius pasidalytų starto linijoje. Žemdirbys, rudenį pasėjęs žiemkenčius, nesako, jog jau padarė viską, kad būtų pilni aruodai. Jis turi laukti kitos vasaros ir neleisti užtvenkti pasėlių rudens ar pavasario vandenims, papildomai javus patręšti. Tik per didelius darbus sulaukia derliaus. Kada startuoja pavasaris? Vieni sako, kad tada, kai parskrenda klajūnai paukščiai, kitiems jis prasideda su pirmąja žaluma, o akyliausieji jį įžiūri pirmoje polaidžio balutėje. Vadinasi, kiekvienas turime savąją pavasario pradžią. Finišuoja pavasaris, atiduodamas žemei jau bręstančius, jau peržydėjusius augalus, o žmogus pats susiranda pavasario pabaigą ir vasaros startą. Visa tai panašu į žmogaus ir valstybės gyvenimą. Neretai tenka girdėti malonų politiko, paprasto piliečio džiūgavimą: kovo vienuoliktąją mes atkūrėme nepriklausomybę, Lietuva tapo laisva ir demokratine valstybe. Ir tik retas susimąsto, ar teisėtai besidžiaugiantys netampa panašūs į norinčiuosius žiemkenčius kulti pavasarį. Praėjusį šeštadienį Rotušės aikštėje pilietinio judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" aktyvistai pasakė daug piktų žodžių apie mūsų valstybės politinį gyvenimą, išsikerojusią korupciją, valdžios pataikavimą kapitalui ir pačiam turtingiausiam visuomenės sluoksniui. Tokių žodžių šiandien, kai politikams tenka grumtis dėl valdžios, girdime dažnai. Bet jie ne naujiena. Nepasitenkinimo valdžios politika, jos klaidomis, politinių partijų melu buvo nuo pat pirmųjų nepriklausomos valstybės atkūrimo dienų.

Konstitucinis Teismas penktadienį baigė ilgiausią savo istorijoje viešą posėdį. Seimo komisijos suformuluoti kaltinimai Prezidentui Rolandui Paksui pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką su pertraukomis buvo nagrinėjami 8 dienas, posėdžiauta apie 44 valandas. Penktadienį abi proceso šalys - Seimui atstovaujantys parlamentarai bei teisininkai - ir Prezidentui atstovaujantys advokatai dviem ratais pasakė baigiamąsias kalbas. Iš pradžių abi šalys dar kartą išdėstė savo pozicijas, po to reagavo į oponentų pasisakymus. Tuo teisminiai ginčai buvo baigti. Konstitucinis Teismas jau gali pradėti rengti savo išvadą, ar nurodyti Prezidento veiksmai pažeidė Konstituciją. Kiek laiko užtruks išvados rengimas, kol kas neprognozuojama. Ginčams baigiantis Seimo atstovai apibendrindami savo poziciją tvirtino, kad visi šešių specialiosios parlamentinės komisijos suformuluoti kaltinimai yra įrodyti.

Pilietinio judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" kai kurie nariai atvirai pripažįsta, jog po netikėtų ir visus pribloškusių Prezidento pastarųjų dienų sprendimų judėjimui derėtų atsiriboti nuo Rolando Pakso. Nors dar praėjusį šeštadienį visoje Lietuvoje vyko judėjimo narių mitingai, kuriuose R.Paksas buvo karštai palaikomas. "Aš jau atsiribojau nuo R. Pakso ir vakar visiems judėjimo tarybos nariams aiškiai pasakiau, kad mums reikia eiti savo keliu. Nes jei būsime prisirišę - jis nusitemps žemyn mus visus", - ELTAI penktadienį sakė vienas pilietinio judėjimo tarybos narių, Seimo narys Julius Veselka. Ketvirtadienio vakarą posėdžiavusi pilietinio judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" taryba svarstė susidariusią padėtį, paskutiniuosius Prezidento žingsnius bei dalijosi prognozėmis dėl tolesnės įvykių eigos. Pasak vieno minėto judėjimo iniciatorių, parlamentaro Rolando Pavilionio, buvo sutarta, jog judėjimo tikslai - demokratijos, teisingumo, atsakomybės siekiai - nesikeičia.

Nuo pat Prezidentūros skandalo pradžios Lietuvos socialdemokratai piktinosi kalbomis apie Kremliaus pastangas veikti Lietuvos gyvenimą ir dešiniuosius kaltino politinės isterijos kurstymu. Tačiau panašu, jog pastarojo laikotarpio įvykiai verčia juos pripažinti, kad Prezidentūros skandale gali veikti užsienio jėgos. Penktadienį duodamas interviu "Žinių radijui" Česlovas Juršėnas teigė, jog yra pagrindo manyti, kad J. Borisovas yra "ledkalnio viršūnė". "Jeigu yra taip, tai, be abejo, mes turim būti dvigubai ar trigubai atsargesni", - kalbėjo Č. Juršėnas. Po pastarųjų įvykių, nesuvokiamo Prezidento Rolando Pakso veiksmo pasikviesti savo rinkimų kampanijos rėmėją, Rusijos pilietį J. Borisovą visuomeniniu patarėju, politiniuose sluoksniuose pasigirdo nuomonių, kad tai nėra savarankiškai veikianti figūra, o tik žmogus, vykdantis užduotis. Prezidento R. Pakso šalininkai tuo tarpu linkę aiškinti J. Borisovo veiksmus, siekį, darant spaudimą, tapti Prezidento patarėju jo asmeninėmis charakterio savybėmis, ambicijomis, garbės troškimu, patyrimu, įgytu Afganistano kare.