Rašytojas ir publicistas Valdas Kukulas šiomis dienomis dienraštyje „Lietuvos žinios“ (2004 03 18) sunerimęs klausė: „Ar tik nebus nutikę taip, kad prieš metus patys dovanojome Rusijai tai, ko ji keliolika metų laukė?“ Rašytojas pažymėjo, jog išties atėjo toks metas, kai viršūnės pasirodė nebegalinčios ne tik valdyti, bet ir suvaldyti to, ką „prisivaldė“, o vėl grįžęs valdžion A.Brazauskas tai nedviprasmiškai patvirtino. Tokio „prisivaldymo“ simbolis yra ne kas kitas, o dabartinis Lietuvos vadovas, tad neišnaudoti tokios galimybės didžiajai kaimynei būtų labai kvaila: jei milijardai švaistomi tolimiausiuose žemynuose prorusiškiems režimams remti, būtų nestrategiška pagailėti kelių milijonų ten, kur anksčiau ar vėliau investicijos vis vien bus būtinos. Juolab jog viskas klostosi pagal marksistinę teoriją: apačios nebenori, viršūnės nebegali… Išties situacija ne tik vis labiau komplikuojasi, bet ir darosi pavojinga pačiai valstybei. Svarbiausia, jog tą sumaištį visuomenėje kelia pats Prezidentas, jau nekalbant apie jo dvaro dvariškius. Kuo daugiau demagogijos, melo, tuo geriau jau vieninteliu Lietuvos valdovu save matančiam R.Paksui. Jam visiškai nesvarbu jokia ideologija, politinės pažiūros, pagaliau valstybės likimas. Absoliučiai viskas liguistai sukoncentruota į savo asmenį. Reikia pripažinti, kad tokios kasdienės savimeilės seansai duoda savo vaisių. Aplink „sąmokslininkų“ skriaudžiamą Prezidentą, pajutusios lengvo grobio kvapą, susispietė tokios pat odiozinės asmenybės. Tai ypač išryškėjo per praėjusį savaitgalį nemažai Lietuvos miestų įvykusius mitingus R.Paksui paremti. Tiesa, jie buvo pavadinti pilietinio judėjimo „Už vieningą ir demokratinę Lietuvą“ renginiais, nors apie demokratiją juose buvo kalbama mažiausiai.