Skandalai

Skandalai – išsamūs straipsniai, vertingos įžvalgos ir praktiniai patarimai vienoje vietoje. Portale Straipsniai.lt rasite kruopščiai atrinktas publikacijas, kurios padeda geriau suprasti šią sritį, sekti aktualiausias tendencijas bei rasti atsakymus į svarbius kasdienybės klausimus. Kviečiame pasinerti į prasmingą skaitymą, sužinoti naudingų faktų ir efektyviai praturtinti savo žinių bagažą. Nesvarbu, ar ieškote naujų idėjų savo veiklai, norite pagilinti supratimą apie dominančias temas, ar tiesiog praleisti laiką turiningai – čia kiekvienas lankytojas ras sau vertingo turinio. Nuolat pildomas straipsnių archyvas užtikrina, kad visada atrasite šviežių minčių, naudingų rekomendacijų ir įkvėpimo tolimesniems žingsniams. Atraskite, sužinokite naujų dalykų ir pritaikykite įgytas žinias praktikoje jau šiandien!

“Įstatymas turi būti viršesnis už skambutį iš Vilniaus...”

pagal

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) organizavo konferenciją “Antikorupcinės priemonės Lietuvos vietos savivaldoje”. “Transparency International” yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, skatinanti visuomenės nepakantumą korupcijai. Konferencija vyko Molėtų savivaldybėje, į ją suvažiavo įvairių Lietuvos miestų merai, savivaldybių administracijų vadovai, atstovai. Ukmergiškiams atstovavo rajono savivaldybės kovos su korupcija komisijos pirmininkas vicemeras Grigorijus Malčanovas bei nariai - Juridinės tarnybos vedėjas Rimas Jurgilaitis, Pivonijos seniūnas Stasys Jackūnas. Konferencijoje dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos departamento vadovas Kęstutis Zaborskas, prezidento patarėjas Sigitas Šiupšinskas, Tarptautinio skaidrumo organizacijos Latvijos skyriaus atstovai, JAV Masačiusetso valstijos Nortamptono miesto merė Mary Clare Higgins. Visus susirinkusius pasveikino Molėtų rajono meras Valentinas Stundys. Savivaldos skaidrumui skatinti skirta konferencija yra Baltijos-Amerikos antikorupcijos programos dalis, kurią finansuoja JAV valstybės departamento Švietimo ir kultūros reikalų biuras.

Ministras ragina aukštąsias mokyklos susirūpinti korupcijos prevencija

pagal

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas ragina aukštųjų mokyklų administracijas atkreipti dėmesį į tyrimus, rodančius šiose įstaigose prigijusią korupciją ir imtis ją šalinančių veiksmų. "Pastaruoju metu atliktų tyrimų apie korupciją duomenys verčia abejoti, ar nurodomi nesąžiningumo atvejai nekelia grėsmės studijų kokybei bei aukštojo mokslo diplomo vertei", - sako ministras R. Motuzas. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyto tyrimo duomenimis, 19 proc. Vilniaus universiteto (VU) ir 15 proc. Kauno medicinos universiteto (KMU) studentų neoficialiai mokėjo laikydami įskaitas bei egzaminus, o po 7 proc. respondentų tiek viename, tiek kitame universitete mokėjo gaudami geresnę vietą bendrabutyje. 40 proc. respondentų teigia, kad su korupcija aukštosiose mokyklose teko susidurti jų draugams. Neoficialių mokėjimų dydis už egzaminą ar įskaitą siekia iki 139 Lt Vilniaus universitete ir iki 168 Lt Kauno medicinos universitete. Tuo tarpu už geresnę vietą bendrabutyje VU studentai teigia mokėję apie 89 Lt, KMU – apie 100 Lt. Apie trečdalį studentų (28 proc. VU ir 31 proc. KMU) teigia, kad per studijų laikotarpį korupcijos mastai jų aukštojoje mokykloje sumažėjo. 9 proc. VU studentų ir 17 proc. KMU studentų mano atvirkščiai – kad korupcija jų aukštosiose mokyklose padidėjo.

KGB atsarginiai - kas jie?

pagal
KGB atsarginiai - kas jie?

Jie – tokie pat pat kaip ir tarnybiniai. Taip pat parenkami, ištiriami, pakviečiami, sutikusieji apmokomi, paruošiami ir paskirstomi į atitinkamas, iš anksto numatytas vietas. Skirtumas tik toks: tarnybiniai iš karto gauna darbus, atlyginimus, o atsarginiai paliekami laukti, kol jų paslaugų prireiks. Tačiau su jais palaikomas nuolatiniais ryšys, iš anksto numatytais laikotarpiais siunčiami į apmokymo pakartojimus, kur jiems iš naujo primenama apie pareigas uždaviniui atsiradus. Jie tokie pat patikimi, kaip ir tarnybiniai. Todėl ir šaiposi apie juos bei jų paskirtį žinantieji iš Lietuvos vadovų, ypač iš Seimo pirmininko Artūro Paulausko bei pačių atsarginių postringavimo, kad jie nieko neveikia, niekam nekenkia, o kai kurie net nežino, kad jie atsarginiai yra. Tokios “pasakos bobutei” sklando Lietuvoje, spaudai paskelbus, kad trys aukšti valstybės pareigūnai slypi šios nusikalstamos organizacijos sąrašuose. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Arvydas Pocius ir Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas okupacijos laikotarpiu buvo KGB atsargos karininkai, kurių veiklą dabar tiria Seimo komisija.

Dovana – tai dar ne kyšis?

pagal

Nustatyta, kad labiausiai korumpuoti yra muitinė, kelių policija, gydytojai. Gaila, kad per televiziją dažniausiai kalbama tik apie korupciją politikos srityje, o ne apie Lietuvos aukštąsias mokyklas, kur šiuo metu nusirašinėjimo ir korupcijos problema labai svarbi. Ji neleidžia dėstytojams objektyviai vertinti studentų. Daugelis studentų ir dėstytojų to nesupranta, nes atskirti, kur – dovanos, o kur - kyšiai, yra sunkoka. Pirmieji korupcijos problemą universitetuose paviešino Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS). 2003 metais LSAS prašymu 14 universitetų ir 25 kolegijose buvo atliktas tyrimas, kurio apklausos metodas buvo standartizuotas interviu, pateikiamas studentams. Dažniausiai studentus paskatina duoti kyšį bendramoksliai (43,8 proc.), rečiau jie nusprendžia tai padaryti patys (21,5 proc.); 18,5 proc. studentų apie tai leidžia suprasti žmogus, kuriam duodamas kyšis. Tikra korupcija studentų manymu yra tada, kai dar neįvykus stojamajam egzaminui, jau žinomi įstojusiųjų sąrašai. Tuo tarpu dovanų įteikimas per egzaminus yra laikomas beveik įprastu reiškiniu. Be to, didelis korumpuotumas Lietuvoje yra laikomas komunizmo ir sovietmečio palikimu, tačiau paradoksalu, kad dėstytojui duoti kyšį tenka daugiausiai jaunesnių kursų studentams. Tai reiškia, kad korupcija Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra joks palikimas, o naujai besiformuojantis reiškinys. LSAS teigimu, labiausiai Lietuvos universitetuose paplitusi korupcijos forma – „susimetimas“ dovanai prieš egzaminą. Iš to galima daryti išvadą, jog daug studentų nemato tokiame savo poelgyje korupcijos problemos.

AMB – milijonai kyšių

pagal

„Laisvo laikraščio“ turimi dar niekur neskelbti „Rubicon“ juodosios buhalterijos duomenys rodo, kad ši bendrovė mokėjo kyšius Socialdemokratų partijai, Centro sąjungai, Lietuvos liberalų sąjungai bei konservatoriams dar nuo 2001 m. pabaigos – 2002 m pradžios. Kyšiai buvo mokami visiems – Vilniaus bei kitų miestų tarybų nariams, politinių partijų vadovams, žiniasklaidos leidėjams, net eiliniams ministerijų darbuotojams. Pvz., vienos įtakingos ministreijos sekretorius yra gavęs 3 tūkst. litų dovaną už “Rubicon” reikalų sutvarkymą. “Pinigai verčia pasaulį suktis”, - toks “Rubicon” principas, kuris efektyviai veikė iki lemtingos STT kratos “Rubicon” būstinėje. Tačiau net ir konfiskuota “juodoji buhalterija”, atskleidžianti šimtų valdininkų ir politikų parsidavėliškumą ir godumą, baigėsi niekuo – nė vienas jų ne tik kad nėra nuteistas, bet net ir neapkaltintas. „Kadangi toje „Rubicon“ buhalterijoje yra visi, dėl to niekas ir nenukentės – negali gi susodinti į kalėjimus visus Lietuvos“, - LL sakė vienas Seimo narys. Beje, nemažos pinigų sumos buvo pervedamos ir A.Zuoko žmonos Agnės vadovaujamai bendrovei „Benetton“. Pvz., 2001-08-15 „Rubicon“ buhalteris užfiksuoja, kad šiai bendrovei pervesta 46298 USD, ir kad pinigai yra „mokėjimai iš Igorio“. Matyt, pinigai buvo pervedami už dar vieną „abonento‘ įvykdytą vagystę – „Vilniaus“ kino teatro privatizavimą, tuo metu priklausiusi Vilniaus savivaldybei. O pinigus „abonento“ žmonai pervedinėjo garsusis A.Zuoko draugas ir rėmėjas, ne kartą dėl pinigų plovimo sėdėjęs teisiamųjų suole, garsusis Igoris Šifrinas, kuris, matyt, ir buvo tikrasis „Vilniaus“ kino teatro pirkėjas. Po kelių dienų – 2001-08-15 „Rubicon“ buhalteris užfiksuoja, kad 48 600 USD pervesta dar ir tiesiogiai A.Zuoko vadovaujamai firmai „BNA„. Buhalteris fiksuoja, kad pinigus pervedė ir vėl pervedė „Igoris“.

Seimas atnaujino EBSW veiklos tyrimą

pagal

Naujos kadencijos Seimas atnaujino parlamentinį skandalingai pagarsėjusio EBSW koncerno veiklos tyrimą. Ketvirtadienį 93 Seimo nariai vienbalsiai pritarė Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti sudarymui. Šiai komisijai vadovaus socialdemokratas Algis Rimas, jo pavaduotoju paskirtas Tėvynės sąjungos frakcijai atstovaujantis Kazys Starkevičius. Seimo komisijoje koncerno EBSW veiklai ištirti dirbs 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių politikų. Tokią iniciatyvą parėmę parlamentarai siekia išsiaiškinti ilgalaikę, jų nuomone, nekontroliuojamą ir nebaudžiamą koncerno EBSW veiklą lėmusias priežastis, tarp jų ir galimą visokeriopą korupciją. Parlamentarai nutarė tęsti tokios praėjusios kadencijos Seime veikusios komisijos veiklą, atsižvelgiant į išskirtinę žalą visuomenei sukėlusią koncerno EBSW ir su juo susijusių įmonių veiklą.

JAV oficialiai pranešė apie G.Petriko sulaikymą

pagal

Generalinė prokuratūra gavo oficialų JAV Teisingumo departamento pranešimą apie šioje šalyje sulaikytą bankrutavusio koncerno EBSW prezidentą Gintarą Petriką. "Mums malonu pranešti, kad ponas Gintaras Petrikas buvo areštuotas Kalifornijoje gegužės 3 dieną, pirmadienį, atsižvelgiant į jūsų ekstradicijos prašymą. Jis su šeima gyveno svetima pavarde. Jeigu teismas reikalaus papildomos informacijos ar dokumentų, informuosime", - rašoma pranešime. G.Petrikas buvo sulaikytas po 7 metus trukusios paieškos. Jis kaltinamas iššvaistęs koncerno turtą ir pasisavinęs daugiau kaip 80 milijonų litų Lietuvos gyventojų indėlių. Tik gavusi JAV teisėsaugininkų informaciją, kad nustatyta G.Petriko buvimo JAV vieta, Lietuvos generalinė prokuratūra kovo mėnesį išsiuntė JAV Teisingumo departamentui prašymą išduoti šį įtariamąjį.

G.Petriko grąžinimas į Lietuvą atidėtas

pagal

JAV teismas jau antrą kartą atidėjo buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko ekstradicijos bylos nagrinėjimą. Kaip “Kauno dieną” informavo Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose darbuotojai, posėdis buvo atidėtas dėl pernelyg didelio teismo darbo krūvio. G.Petriko grąžinimo į Lietuvą klausimas turėtų būti svarstomas kitą trečiadienį. Žinių iš JAV laukiantys Generalinės prokuratūros pareigūnai vylėsi, jog ekstradicijos byla bus pradėta nagrinėti dar šią savaitę. Visi būtini dokumentai jau seniai išsiųsti už Atlanto, tad kliūčių pradėti nagrinėti ekstradicijos bylą, anot mūsų šalies pareigūnų, neturėtų iškilti. Tačiau teismas jau kelis kartus atidėjo šio klausimo svarstymą. Į JAV išsiųsti du prokurorų prašymai, susiję su bankrutavusio Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB) ir Kauno holdingo kompanijos (KHK) bylomis.

Jei užsitęstų Gintaro Petriko ekstradicija, Lietuvos pareigūnai ketina jį apklausti JAV

pagal

Jei užsitęstų kaltinamojo EBSW turto pasisavinimu Gintaro Petriko ekstradicija, Lietuvos policijos pareigūnai ketina vykti į JAV ir ten jį apklausti. Neatmetama tikimybė, kad G.Petrikui bus pasiūlyta bendradarbiauti su teisėsauga. Buvęs bankrutavusio koncerno EBSW prezidentas G.Petrikas po septynerių metų paieškos gegužės 2-ąją buvo sulaikytas Kalifornijos valstijoje, Los Andželo mieste. Kaip sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, Policijos departamente yra apsvarstyta galimybė į JAV išsiųsti du kriminalinės policijos pareigūnus. "Viskas priklausys nuo JAV teismo pozicijos - ar bus nuspręsta jį (G.Petriką) deportuoti, ar bus taikoma ekstradicija, kuri gali užtrukti ilgiau", - sakė pareigūnas. "Jei sugrąžinimo procedūra užtruktų, mes prašytume leisti mūsų pareigūnams pradėti bendravimą su G.Petriku dar ten", - teigė V.Grigaravičius.

Seimo komisija tirs politikų ir EBSW ryšius

pagal

Seimas pritarė konservatorių inicijuotam siūlymui sudaryti parlamentinę komisiją praėjusiame dešimtmetyje bankrutavusio EBSW koncerno ir to meto politikų ryšiams tirti. Socdemai konservatorių iniciatyvą tirti EBSW ir tuometinės kairiųjų valdžios ryšius vertina kaip atsaką į dabartinės valdančiosios daugumos inicijuotą tyrimą dėl "Mažeikių naftos" privatizavimo, kurį vykdė konservatoriai. Opozicinės Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijos iniciatyva Seimas sudarė laikinąją parlamentinę komisiją praėjusiame dešimtmetyje bankrutavusio koncerno EBSW padarytai žalai ir ją sąlygojusiems to meto politikų veiksmas nustatyti. Į šią komisiją sutarta įtraukti 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Joje dirbs socialdemokratai Arturas Plokšto, Vladimiras Orechovas, Jonas Korenka ir Algirdas Kunčinas, socialliberalai Eduardas Šablinskas ir Vasilijus Fiodorovas, liberalcentristai Kęstutis Glaveckas ir Raimondas Šukys, liberaldemokratas Vladas Žalnerauskas, konservatorius Jurgis Razma, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos narys Julius Veselka bei mišrios Seimo narių grupės atstovas Stanislovas Buškevičius.

Tėvynės sąjungos pareiškimas (Dėl EBSW ir kitų LDDP laikotarpio aferų ištyrimo)

pagal

Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikius buvusį EBSW vadovą G. Petriką, atsivėrė jau apgijusios, bet tebesopančios LDDP laikotarpio “prichvatizavimo” žaizdos. EBSW grupės veikla Lietuvos žmonėms padarė didžiulę žalą. Subankrutavus EBSW valdytam Kauno holdingui, pradanginta net 80 mln. litų gyventojų indėlių. EBSW grupės veikėjų rankomis buvo sužlugdytas Komercijos kredito bankas, Lietuvos valstybinis komercinis bankas. Tuometinis Lietuvos banko vadovas K. Ratkevičius puikiai žinojo, kad Kauno holdingas neturi leidimo rinkti žmonių indėlių, matė, kad kuriama finansinė piramidė žlugs, bet nusikalstamai tylėjo ir taip iš esmės dangstė daromus nusikaltimus. EBSW grupė taip pat padarė milžinišką žalą Lietuvos, ypač Kauno pramonės įmonėms. EBSW pigiai už investicinius čekius supirko beveik 200 įmonių akcijas, įmonių turtą užstatė, ėmė paskolas, o gauti pinigai nebuvo investuojami, jie nusėdo EBSW vadovų kišenėse. Būtent dėl to, kad įmonės buvo superkamos siekiant ne plėsti gamybą, bet pasinaudoti jų turtu. Toks privatizavimo modelis vėliau buvo pavadintas "prichvatizavimu".

JAV teismas neskuba imtis G.Petriko bylos

pagal

Mažėja vilčių, jog dar šiemet Los Andželo teismas baigs nagrinėti mūsų šalies prokurorų prašymus grąžinti į Lietuvą skandalingai pagarsėjusį verslininką Gintarą Petriką. Vakar teismas jau trečią kartą per dvi savaites atidėjo buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko ekstradicijos bylą. Kitas posėdis numatytas gruodžio viduryje. Kaip jau rašėme, Los Andželo teismas turėtų svarstyti du Generalinės prokuratūros bei Kauno apygardos prokuratūros prašymus dėl sugrąžinimo į Lietuvą G.Petriko, kuris prieš septynerius metus pasislėpė nuo tyrimo ir pabėgo į užsienį. Lietuvoje jam ketinama pareikšti įtarimus dėl dviejų bankrutavusių įstaigų - Lietuvos valstybinio komercinio banko bei Kauno holdingo kompanijos - turto iššvaistymo. Bendra iššvaistyto turto suma siekia apie 90 mln. litų. Visa su įtarimais G.Petrikui susijusi medžiaga jau seniai yra išsiųsta į JAV teismą. Tačiau ekstradicijos bylos nagrinėjimas jau kelis kartus iš eilės buvo atidėtas.