KGB atsarginiai – kas jie?
|

KGB atsarginiai – kas jie?

Jie – tokie pat pat kaip ir tarnybiniai. Taip pat parenkami, ištiriami, pakviečiami, sutikusieji apmokomi, paruošiami ir paskirstomi į atitinkamas, iš anksto numatytas vietas. Skirtumas tik toks: tarnybiniai iš karto gauna darbus, atlyginimus, o atsarginiai paliekami laukti, kol jų paslaugų prireiks. Tačiau su jais palaikomas nuolatiniais ryšys, iš anksto numatytais laikotarpiais siunčiami į apmokymo pakartojimus, kur jiems iš naujo primenama apie pareigas uždaviniui atsiradus. Jie tokie pat patikimi, kaip ir tarnybiniai. Todėl ir šaiposi apie juos bei jų paskirtį žinantieji iš Lietuvos vadovų, ypač iš Seimo pirmininko Artūro Paulausko bei pačių atsarginių postringavimo, kad jie nieko neveikia, niekam nekenkia, o kai kurie net nežino, kad jie atsarginiai yra. Tokios “pasakos bobutei” sklando Lietuvoje, spaudai paskelbus, kad trys aukšti valstybės pareigūnai slypi šios nusikalstamos organizacijos sąrašuose. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Arvydas Pocius ir Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas okupacijos laikotarpiu buvo KGB atsargos karininkai, kurių veiklą dabar tiria Seimo komisija.

Kas laimi, kas pralaimi?
|

Kas laimi, kas pralaimi?

“Tai ne Prezidentūros skandalas, tai valstybinis skandalas. Teisiųjų šiame skandale nėra. Arba mes jį įvertinsime ir iš to pasimokysime, arba ES būsime tik pilka molio masė” – ELTA paklaustas atsakė žymus Lietuvos politikas, centristų steigėjas, buvęs įtakingas bene trijų Lietuvos seimų narys, visada savarankiškai mąstantis Romualdas Ozolas. Už šį skandalą atsakingas elitas, toliau samprotauja jau į pensiją pasitraukęs valstybininkas. O elitas, pagal jį, tai politinis ir finansinis valdantysis sluoksnis, kuriame politikai papirkinėjami ir tarnauja, o kapitalistai, be moralinių stabdžių perka viską: žmones, medžiagas, dvasią vieninteliam tikslui – gausinti savo kapitalui. Ir taip turbūt yra. Lietuvos laisvėjimo bangos viršūnėje plaukęs ir vienas iš nedaugelio ja asmeniškai nepasinaudojęs, dėl to ir neturtingas likęs, Romualdas Ozolas šios tikrovės negali nežinoti. Tad ir pridėtinis klausimas jam, ar tokia pilka molio masė Lietuva nėra dabar – ir dar ne gryno, bet prišiukšlinto molio, kuris nė savo paskirčiai nebeatitinka?