Skandalai

Skandalai – išsamūs straipsniai, vertingos įžvalgos ir praktiniai patarimai vienoje vietoje. Portale Straipsniai.lt rasite kruopščiai atrinktas publikacijas, kurios padeda geriau suprasti šią sritį, sekti aktualiausias tendencijas bei rasti atsakymus į svarbius kasdienybės klausimus. Kviečiame pasinerti į prasmingą skaitymą, sužinoti naudingų faktų ir efektyviai praturtinti savo žinių bagažą. Nesvarbu, ar ieškote naujų idėjų savo veiklai, norite pagilinti supratimą apie dominančias temas, ar tiesiog praleisti laiką turiningai – čia kiekvienas lankytojas ras sau vertingo turinio. Nuolat pildomas straipsnių archyvas užtikrina, kad visada atrasite šviežių minčių, naudingų rekomendacijų ir įkvėpimo tolimesniems žingsniams. Atraskite, sužinokite naujų dalykų ir pritaikykite įgytas žinias praktikoje jau šiandien!

Vilniaus senamiesčiui ir Kuršių nerijai gresia atsidurti UNESCO Pasaulio paveldo pavojaus sąraše

pagal

Unikaliais pripažinti Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija gali atsidurti UNESCO Pasaulio paveldo pavojaus sąraše, teigia Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė. "Jeigu taip tęsis toliau, tai gali būti įtraukti", - pirmadienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė I.Marčiulionytė, paklausta, ar Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija gali būti įtraukti į UNRSCO Pasaulio paveldo pavojaus sąrašą. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjo UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui Mechtilda Rossler. Anot I.Marčiulionytės, jos, pamačiusios Vilniaus senamiestį ir Kuršių neriją, "žodžiai buvo nelabai džiuginantys". "Ji pasakė, kad kai kuriais atvejais mūsų padėtis atrodo blogiau nei Kelne. O Kelnas dabar yra Pasaulio pavojaus sąraše", - sakė I.Marčiulionytė.

A.Kubilius siūlo reaguoti į G.Petriko norą derėtis

pagal

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius siūlo reaguoti į bankrutavusio koncerno EBSW buvusio vadovo Gintaro Petriko deklaruotą norą derėtis su Lietuvos politikais. "G.Petriko liudijimai turi būti nedelsiant pateikti EBSW veiklą tiriančiai komisijai. Pora komisijos narių galėtų nuskristi į Kaliforniją ir pasikalbėti tenai su G.Petriku - tiek apie jo keliamas sąlygas, tiek apie jo liudijimų turinį", - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė opozicijos lyderis. Dienraštis "Lietuvos rytas" šeštadienį išspausdino interviu su daugiau nei 81 mln. litų indėlininkų lėšų iššvaistymu apkaltintu buvusiu koncerno EBSW vadovu. G.Petrikas teigia norintis derėtis su Lietuvos politikais. JAV daugiau kaip metus kalintis ir teismo sprendimo dėl ekstradicijos laukiantis G.Petrikas interviu "Lietuvos rytui" sakė, jog Seimo komisijai su juo nepradėjus derybų, Lietuva niekada nesužinos, "kaip iš tiesų viskas vyko".

G.Petriko sąlygos sutiktos dviprasmiškai

pagal

Duodamas interviu spaudai JAV kalintis skandalingai bankrutavusio EBSW koncerno prezidentas Gintaras Petrikas pasiūlė Lietuvos politikams derėtis ir teigia galįs daug ką papasakoti apie negražius procesus, į kuriuos buvo įsivėlę mūsų šalies politikai. Lietuvos politikai šią žinią sutiko dviprasmiškai, rašo dienraštis "Respublika". Vieni teigia, kad nuolaidos mainais už informaciją padėtų greičiau išspręsti skandalingą istoriją, kiti tikisi, jog byla toliau bus sprendžiama normaliu teisiniu būdu. Pavyzdžiui, EBSW veiklą tiriančios parlamentinės komisijos vadovo socialdemokrato Algio Rimo teigimu, komisijai trūksta informacijos, "ir galbūt G. Petriko informacija padėtų atsakyti į Seimo suformuluotus aštuonis klausimus".

Antikorupcijos komisija tirs matininkų pažeidimus

pagal

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama informacijos apie matininkų pažeidimus atkuriant nuosavybes teises į žemę. Atsakymą iš Specialiųjų tyrimų bei Finansinių nusikaltimų tarnybų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Teisingumo ministerijos tikimasi gauti iki gegužės 23-iosios, pranešė Seimo ryšių su visuomene tarnyba. Komisija tiria žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad matininkai neteisėtai neleidžia buvusiems savininkams atsiimti žemės plotų komerciškai patraukliose vietose.

Politologai priekaištauja Seimui dėl chaotiško darbo ir nuolatinių skandalų

pagal

Pusę metų dirbantiems šios kadencijos Seimo nariams politologai priekaištauja dėl chaotiškos veiklos, nesugebėjimo susitarti esminiais klausimais, savo interesų propagavimo ir nuolatinių etikos pažeidimų. Analitikų vertinimu, tai nulėmė pirmą kartą suformuota tokia įvairialypė valdančioji koalicija, užsitęsusios postų Vyriausybėje ir Seime dalybos bei nemažai iš verslo atėjusių politikos naujokų. Eltos kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis naująjį Seimą gyrė už ramesnį įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos procesą. Mat praėjusios kadencijos parlamentarai, pakeitę Seimo statutą, sugriežtino teisėkūros procedūras. "Liko dar porą žingsnių žengti, kad Seimo nariai apramintų ypač su individualiomis, kartais visiškai nepagrįstomis iniciatyvomis, kai reikia, nereikia, šokama į tribūną pristatyti dažnai iš lubų nurašytų projektų", - ironizavo politologas. Anot jo, tokie paradoksai būdingi tik pokomunistinių valstybių parlamentams. Kiekvienas bandymas politikams uždėti rimtesnį apynasrį Lietuvoje esą sukelia priešišką reakciją, o partinė drausmė pamirštama. A. Lukošaičio teigimu, būtent drausmingai veikiančios partijos užtikrina sklandų bet kokios parlamentinės sistemos funkcionavimą.

A.Kubilius: naują Lietuvą turi kurti neramūs svajotojai

pagal

Tėvynės sąjungos pirmininkas ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius, apmąstęs Vyriausybės veiklos ataskaitą, išleido knygelę "Ką daryčiau kitaip", kurioje atsako į klausimą, ką darytų, jei būtų Premjeras. "Ką daryčiau kitaip" - tai apmąstymai, gimę matant šiandienės Vyriausybės veiklos neapibrėžtumą. Tai mano atsakymas į klausimą, ką daryčiau kitaip, jei būčiau dabartinio Premjero vietoje. Tai yra mano plano, kaip kurti kitokią Lietuvą, esminė dalis", - su žurnalistais trečiadienį savo apmąstymais dalijosi A. Kubilius. Pasak jo, brošiūroje "Ką daryčiau kitaip" mėginama apibrėžti, kaip galima būtų sistemiškai ir nuosekliai dirbti kuriant kitokią Lietuvą. "Kitokioje" Lietuvoje, pasak opozicijos lyderio, valstybė gerbtų savo piliečius, o piliečiai gerbtų savo valstybę. Pristatydamas knygelę žurnalistams A.Kubilius kartojo, kad dabartinei Vyriausybei trūksta strateginio mąstymo ir sugebėjimo apsispręsti, į kurias perspektyviausias sritis būtina pritraukti daugiausiai lėšų, kad padidėtų Lietuvos konkurencingumas.

Žemės reforma ar nebaudžiamas turto prievartavimas?

pagal

Į „Panoramą“ kreipęsi žmonės teigia, kad privatūs matininkai pavertė žemės reformą šiuolaikine turto prievartavimo forma. Kai kurie matininkai pripažįsta, kad tokia nekontroliuojama turto prievartavimo ir korupcijos sistema Lietuvoje klesti keletą metų. Už žemės reformai vykdyti reikalingus matininkų darbus sumoka valstybė, vadinasi, teoriškai, gyventojams žemė turi būti grąžinama nemokamai. Tačiau, praktiškai, anot kai kurių specialistų, šis procesas matininkams tapo aukso gysla, korupcija apraizgiusia ir ne vieną valstybinę instituciją. „Aišku būna, kad nesutinka su matininkų sąlygom ir panašiai, bet žmogui labai sunku tą visą aparatą apeit, nes tai yra viena sistema ir visi yra sutarę, - ir Vilniaus miesto žemėtvarka, ir rajono, ir apskritis, ir pati korporacija matininkai. Vienas voratinklis ir visi dirba vieningai, visi dalinasi ir dirba vieningai,“ - taip apie daugelio matininkų darbo metodus pasakojimą pradėjo beveik dešimtį metų Lietuvoje dirbantis matininkas.

Čia Lietuva, čia lietūs lyja, čia valdo „Zuoko brigada“…

pagal
Čia Lietuva

Vilniaus senamiestis 1994 m. buvo įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio paveldo sąrašą. Įrašant Vilniaus senamiestį į šį sąrašą, UNESCO Pasaulio paveldo komitetas konstatavo, kad nuo XIII a. iki XVIII a. pabaigos, būdamas „politiniu Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės centru, Vilnius turėjo didžiulės įtakos kultūriniam ir architektūriniam Rytų Europos vystymuisi. Nežiūrint užpuolimų ir dalinių sugriovimų, jis išsaugojo įspūdingus gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo pastatų kompleksus bei viduramžių miesto struktūrą ir natūralią aplinką“. Tai reiškia, kad Vilniaus senamiestis tapo pripažinta pasauline kultūros vertybe, kurios išsaugojimu suinteresuota visa Pasaulio bendruomenė. Ar Lietuva kada nors yra sulaukusi didesnio pripažinimo? O keisčiausia tai, kad Vilnius, nežiūrint šimtmečius trukusių užpuolimų ir dalinių sugriovimų, išsaugojo įspūdingas vertybes, o Lietuvai tapus nepriklausoma, „naujalietuvių ordos“ Vilniaus senamiestį – Pasaulio paveldo objektą nusiaubė per keletą metų. Vilnius yra mūsų valstybės simbolis. Kas to nesupranta, tas nėra pakankamai sąmoningas lietuvis ir tikras savo šalies patriotas. Dauguma lietuvių Vilniaus tiesiog nepažįsta. Tačiau mūsų visų pareiga – jį pažinti, studijuoti jo istoriją, domėtis jo architektūra, kultūriniu palikimu. Vilniaus bėda šiandien yra ta, kad dauguma Vilniuje gyvenančių žmonių nėra vilniečiai, o tik Vilniaus gyventojai, kurie nesupranta ir nesistengia suprasti jo reikšmės mūsų valstybingumui, tautiniam identitetui, nepažįsta ir nevertina Vilniaus kultūrinio ir dvasinio palikimo. Sunaikinti Vilniaus autentiškumą, reiškia sunaikinti Lietuvos valstybingumo pamatus.

Lažinamės, kad M.Murzos nepasodins

pagal
Lažinamės

Šviesusis dvasinio pakylėjimo laikotarpis, sutapęs su popiežiaus Jono Pauliaus II užgesimu, regis, baigiasi, ir politika baudžiasi atsiimti trumpam užleistas pozicijas – ne vien Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje.

Ar kas pasikeitė, iš mūsų tarpo pasitraukus prakilniam žmogui? Ar nors kiek pasistūmėjo riba, skirianti padorumą ir sąžiningą pilietinę laikyseną nuo murzinai rezervistinės politikos? Jei pasistūmėjo, tai į kurią pusę? Aną savaitę toliau plėtojosi kai kurie anksčiau užsimezgę siužetai, nors atsirado ir naujų temų. Iš senesnių dalykų reikėtų paminėti vis dar neužmirštą buvusių KGB rezervistų istoriją: savaitės pradžioje prie badaujančių Seimo narių Petro Gražulio ir Egidijaus Klumbio prisidėjo du liberaldemokratų frakcijos nariai – Valentinas Mazuronis ir Remigijus Ačas. Apie ketinimus badauti yra pareiškę dar keli parlamentarai. Štai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, kurios, beje, apie pusketvirto tūkstančio narių dabar priklauso Tėvynės sąjungai ir sudaro joje atskirą frakciją, Kaune vykusiame suvažiavime nusprendė artimiausiu metu Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, surengti buvusių politinių kalinių ir tremtinių bei Laisvės kovų dalyvių protesto mitingą, nukreiptą prieš Ypatingojo archyvo uždarymą 70 metų.

Daug triukšmo dėl M. Murzos

pagal
Daug triukšmo dėl M. Murzos

Šiaulių ir visos Lietuvos visuomenę papiktino radikaliais pareiškimais garsėjančio Šiaulių tarybos nario Mindaugo Murzos pareiškimai. Sekmadienį M. Murza paskelbė Vieningosios nacionaldarbininkų partijos steigiamąją deklaraciją, kurioje žydai vadinami žmonijos priešais ir karo kurstytojais. Radikalių pažiūrų politikas pareiškė, kad vasarą Šiauliuose bus kuriama Vieninga nacionaldarbininkų partija ir Šiauliai taps nacionalizmo ideologijos centru. Šiaulių miesto meras Vytautas Juškus paskelbė pareiškimą, kuriame apgailestaujama, kad M. Murza nepaiso Tarybos etikos komisijos įspėjimų ir toliau atvirai skelbia teiginius, žeidžiančius kitų tautų nacionalinius jausmus, kurstančius tautinę nesantaiką, ir kad antisemitinių teiginių ruporu tampa žiniasklaida, skirdama nacionalistams pirmuosius puslapius, spausdindama "išvaduotojų" nuotraukas su svastika. Mindaugo Murzos antisemitinius pareiškimus pasmerkė ir kiti miesto politikai. Socialdemokratai ir liberalcentristai įsitikinę, jog nacionalistines idėjas propaguojančių partijų veikla turi būti nutraukta. Jie kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad būtų inicijuotos įstatymų pataisos dėl partijų, kurios neatitinka Politinių partijų įstatymo nuostatų, veiklos nutraukimo. Anot socialdemokrato Rimanto Lazdyno, tai yra vienintelis kelias nutraukti Mindaugo Murzos vadovaujamos antikonstitucinės nacionaldemokratų partijos veiklą.

Ponas Prezidente, kas sutrukdė Jums įgyvendinti savo pažadą - atsisukti veidu į tautą?

pagal
Ponas Prezidente

Prezidente, 1945 metų gegužį gyvenote Vokietijoje, lankėtės išvaduotose iš nacių okupacijos Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje gal ir Norvegijoje. Ar girdėjote, kad patriotai neretai net be jokio teismo šaudę nacių kolaborantus, kur nors ir kieno nors būtų koliojami „raganų medžiotojais?“ Šiuos žodžius dažnai vartodavo tik lietuviškieji kolaborantai po Kovo 11 d. Dar labiau pritrenkė Jūsų akibrokštas siūlyti Konstitucinio Teismo teisėja (su 50 kartu didesniu mėnesiniu atlyginimu, palyginus su buvusio kolchozinio baudžiauninko pensija) kolaborantę T. Birmontienę. Kur įžvelgiu jos kolaboravimą? Sovietinis melas, kovotojų už Lietuvos laisvę švento atminimo niekinimas yra dvasinio genocido įrankis. O dvasinis genocidas, Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus žodžiais, yra daug baisesnis už fizinį genocidą.

Korupcijos piramidė

pagal

Žemaičių dailės muziejuje Plungės savivaldybė, viešoji biblioteka (Civitas klubas), Pilietinės visuomenės institutas surengė diskusiją „Ko mes galime pasimokyti iš Vilniaus miesto korupcijos žemėlapio?". LRT žurnalistas Rytis Juozapavičius mūsų rajono seniūnus, bendruomenių atstovus, švietimo ir kultūros darbuotojus supažindino su korupcijos tyrimų, atliktų sostinėje ir šalyje, rezultatais. Beje, parausinėti, kaip plinta ir veši korupcija Vilniuje, užsakė pats meras Artūras Zuokas. Apklausta 2000 gyventojų. 63,9 proc. respondentų teigė, jog labiausiai korumpuoti yra savivaldybė ir jos padaliniai, 54,5 proc. - sveikatos priežiūros įstaigos, 14,1 proc.- švietimo įstaigos, 13,1 proc. - seniūnijos. Pasak R. Juozapavičiaus, o kelių policijos korumpuotumas toks akivaizdus visoje šalyje, jog net netirta... Išryškėjo, jog 90 proc. žmonių patys rodo iniciatyvą duoti kyšį. Vyrauja nuomonė - iš anksto atsilyginant už paslaugą, užsitikrinamas palankus rezultatas. Remiantis gyventojų patirtimi, turto valdymo ir privatizavimo skyriuose „atskaičiuojama" 85-627 Lt, mokesčių tarnyboje - 82-367, aukštosiose mokyklose - 175-550 Lt ir t.t. Pats R. Juozapavičius pajuokavo, jog jo vaikų gimimas Vilniuje vienąkart kainavo 400 Lt, o antrą - 600 Lt.