Kaip generalinis policijos komisaras suveda sąskaitas su “Laisvu laikraščiu”

Kaip generalinis policijos komisaras suveda sąskaitas su “Laisvu laikraščiu”

Policijos vadovybė, kuri dažnai kritikuojama “Laisvame laikraštyje”, surado būdą kaip suvesti sąskaitas su jai neįtikusiu leidiniu – nuspręsta susidoroti su jau penkerius metus apie policijos korupciją ir šios sistemos supuvimą rašančios žurnalistės Giedrės Gorienės vyru, kuriam Panevėžio prokuratūroje buvo sufalsifikuota baudžiamoji byla, ir dėl to jis dabar turi atlikti bausmę Alytaus pataisos namų kolonijoje už tai, ko nėra padaręs. Alytaus pataisos namai yra Alytuje, o šis miestas ir rajonas yra vadinami “Vytauto Grigaravičiaus teritorija”. “Jei prezidentas Valdas Adamkus yra Lietuvos prezidentas, tai Alytaus prezidentas yra Vytautas Grigaravičius – čia yra kaip atskira respublika, kurioje lemiamą balsą turi tik generalinis policijos komisaras”, - kalba alytiškiai. Kadangi “Laisvas laikraštis” ne kartą rašė apie generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus reklamines akcijas (kaip jis per nuolat “vykstančius” ir niekad neįvykstančius “pasikėsinimus” keliasi sau reitingus, t.y. daro politiką), apie Alytuje pradingusias Alytaus policijos saugotas kontrabandines cigaretes dar tuomet, kai dabartinis policijos vadas vadovavo Alytaus policijai, apie generalinio policijos komisaro sūnaus – paprasto Alytaus policijos tyrėjo turtus, apie ikiteisminius tyrimus, pradėtus dėl Alytaus policijos pareigūnų smurto pačioje policijoje prieš įtariamuosius ar šiaip į “juodąjį sąrašą” įtrauktus asmenis ir t.t., kai kurie policijos vadovybės pareigūnai ėmė kurti planus, kaip būtų galima atkeršyti “Laisvam laikraščiui”, o konkrečiai – šių straipsnių autorei žurnalistei Giedrei Gorienei.

AMB + “Abonentas” = “Rubicon”

AMB + “Abonentas” = “Rubicon”

Premjeras Algirdas Brazauskas labai pasipiktino, kad Seimo Audito komitetas paprašė jo pasiaiškinti, kodėl Vilniaus savivaldybė nesilaiko Vyriausybės nutarimų. Juk būtent pagal A.Brazausko Vyriausybės priimtą nutarimą Vilniaus miestui buvo perduota 60,8 hektarai valstybės žemės, kuri buvo skirta “Vilniaus pramogų parkui bei universaliai arenai” statyti. Tačiau žemę už dyką gavusi “Abonento” bei Prezidento V.Adamkaus stambi rėmėja – bendrovė “Rubicon” vietoj pramogų parko šiame sklype beveik 40 hektarų žemės plote suprojektavo komercines patalpas ir 200 tūkst. kv. metrų ploto gyvenamuosius namus. Šalia “Siemens” arenos jau baigiamas statyti BMW automobilių salonas. Kai Seimo Audito komitetas paprašė, kad prmejeras A.Brazauskas atvyktų ir pasiaiškintų, kodėl Vilniaus savivaldybė grubiai pažeidžia Vyriausybės nutarimus, ir kodėl Vyriausybė nereaguoja, premjero kantrybė trūko. Jis pareiškė, kad Seimo Audito komitetas veikdamas peržengia savo įgaliojimų ribas, todėl reikėtų Seimo statute jo įgaliojimus susiaurinti ir “imtis priemonių“, kad komiteto vadovai "laikytųsi galiojančių įstatymų".

Premjeras stebisi raginimais pakeisti nutarimą dėl "Rubicon group" atitekusio sklypo

Reikalavimai patikslinti Vyriausybės nutarimą dėl 61 hektaro sklypo, kuriame vėliau iškilo "Siemens" arena, perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei Ministrui Pirmininkui skamba keistai. "Reikalaujama pakeisti Vyriausybės nutarimą. Tokie raginimai nesuprantamas dalykas, - ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime aiškino premjeras. - Aiškiai nustatyta, kas turi teisę nagrinėti Vyriausybės nutarimus, ar jie teisingi, ar atitinka mūsų kompetenciją. Mes pasirengę prieš tas institucijas atsakyti. Tokia institucija yra Konstitucinis Teismas, o ne Seimo komitetas". A.Brazauskas priminė, kad pagal Seimo statutą penktadalis parlamentarų gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išsiaiškintų, ar Vyriausybės nutarimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Ministro Pirmininko susierzinimą sukėlė išvakarėse įvykęs Seimo Audito komiteto posėdis, kuriame buvo nagrinėjamos 60,8 hektaro ploto žemės sklypo "Siemens" arenos ir pramogų parko Vilniuje statybai skyrimo bei žemės paskirties jame keitimo aplinkybės.

Premjeras nesiaiškins dėl žemės sklypo skyrimo Vilniaus pramogų parkui

Premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė neisiąs aiškintis Seimo Audito komitetui, kuris ketina pasikviesti premjerą, kad šis paaiškintų sklypo "Siemens" arenos ir pramogų parko Vilniuje statybai skyrimo bei žemės paskirties jame keitimo aplinkybes. "Aš į komitetą neisiu, nes Vyriausybė priėmė nutarimus pagal Lietuvos įstatymus, mes nepažeidėme jokių įstatymų ir aš niekur aiškintis nesirengiu eiti", - žurnalistams trečiadienį sakė A.Brazauskas. Jis teigė neigiamai vertinąs komiteto sprendimą: "Aš manu, kad komitetas turi vykdyti savo funkcijas - parlamentinės priežiūros, o ne dubliuoti valstybės kontrolierius. Mes atlikome savo darbą - išskyrėme tam tikriems reikalams ir tikslams šitą žemę. Mes baigėme savo darbą", - pareiškė premjeras. Audito komitetas tikisi, kad premjeras suteiks komitetui naudingos informacijos apie tai, kaip savivaldybei Vyriausybė perdavė sklypą, kuriame buvo 10,4 hektarai valstybinės reikšmės miško.

A.Paulauskas: derybos dėl G.Petriko apklausos viršytų Seimo komisijos įgaliojimus

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė nematąs galimybės komandiruoti į JAV parlamentinės komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti narių ir tartis dėl jų susitikimo su buvusiu žlugusio koncerno EBSW vadovu Gintaru Petriku, nes tai esą būtų komisijos įgaliojimų viršijimas. Opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija šį motyvą pavadino formaliu, o susidariusią problemą, anot komisijos nario konservatoriaus Jurgio Razmos, būtų galima išspręsti pakeitus Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą. Atsakydamas į opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus paklausimą, parlamento vadovas priminė, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme neužsimenama apie galimybę joms gauti informaciją ar pagalbą iš užsienio valstybių institucijų ar įstaigų. "Esu įsitikinęs, kad vien Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti narių išvyka į JAV, net ir nepavykus susitikti su G.Petriku, neabejotinai būtų traktuojama kaip tokio pobūdžio komisijoms nebūdingų funkcijų vykdymas ir įgaliojimų viršijimas", - teigiama A.Paulausko rašte.

Pilietinės visuomenės padėtis Naujojoje Europoje

Organizacijos “Transparency International” (TI ) paskelbtame Korupcijos Indekse naudojama skalė nuo 1 iki 10, pagal kurią aukščiausias, 10 balų vertinimas skiriamas “švaresnėms” visuomenėms. Pagal tą skalę kai kurios Balkanų šalys vertinamos gana žemai – Serbija ir Juodkalnija (2.3), Makedonija (2.3), Albanija (2.5), Rumunija (2.8), Kroatija (3.7). Tarp jų šiek tiek labiau teigiamai vertinama tiktai Slovėnija (5.9). Bulgarija (3.9), Čekija (3.9), Latvija (3.8), Slovakija (3.7), Lenkija (3.6) – pirmosios įžengusios į Europos institucijas, korupcijos požiūriu stovi gana žemai lyginant su turtingesnėmis kaimynėmis Vakaruose. Estija (5.5), Vengrija (4.8) ir Lietuva (4.7) pažengusios aukščiau, tačiau vertinimas toli gražu nėra patenkinamas. Organizacijos “Freedom House” – “Laisvės Rūmai” paskelbtas spaudos laisvės indeksas matuojamas skale nuo 1-100, kur žemesnis balų skaičius atspindi platesnes teisines ir politines laisves, ir daugmaž sutampa su JAV Tarptautinės plėtros agentūros ir TI korupcijos indeksais. Praeitais metais pagal bendrą pilietinių ir politinių laisvių padėtį “Laisvės Rūmai” dalinai laisvomis paskelbė Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną bei Makedoniją. Kitos Rytų Europos šalys laikomos “laisvomis”.

„Duok kyšį!“ – Korupcija politikoje, visuomenėje ir universitetuose

Jau buvo imta galvoti, kad Lietuvos universitetuose korupcijos siautėjimas rimsta. Atlyginimų kėlimas universitetų darbuotojams ir žymiai išsiplėtusios legalios galimybės užsidirbti, regis, galėjo apmažinti tokio "prisidūrimo prie algos" poreikį. Galų gale korupcija universitete – argi tai ne sovietinis paveldas?! Tie laikai praėjo, tai ir korupcija turėtų pasibaigti. Bet kur tau. Nuo JAV ir Vakarų Europos, kur kyšininkavimas (ir priekabiavimas) yra tabu ir kur už tokius dalykus ypač griežtai baudžiama, kur į klausimą "ar jūsų profesoriai paperkami?" sulauktumėte tik sutrikusio "kas, kas?" – nuo viso šito Lietuvos aukštosios mokslo įstaigos dar gana toli. Ir nepaisant stačiai šėlstančių vakarietiškų vėjų ir madų. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos užsakymu atlikti tyrimai atskleidė gana liūdną vaizdą: apklausus 1000 studentų iš 39 Lietuvos aukštųjų mokyklų, 33 proc. dalyvių pripažino, jog teko duoti kyšį. Populiariausia kyšio forma – susimesti dovanai prieš egzaminus. Tai yra tekę daryti net 52 proc. studentų. Antroje vietoje – asmeninės dovanos ar pinigų davimas tiesiogiai dėstytojui (20 proc.). Mažiau negu 2 proc. pripažino, jog kyšis jiems padėjo įstoti į aukštąją mokyklą. 60 proc. respondentų teigė, jog kyšis visiškai išsprendė problemą. Tačiau kad ir kur bebūtų kyšininkaujama – politikoje ar universitetuose, beveik niekur ir tik labai retai šie atvejai išlenda į viešumą.

Švietimas prieš korupciją

Korupcija – kompleksinis pagal pobūdį ir priežastis socialinis reiškinys, apimantis beveik visas šalies gyvenimo sritis. Antikorupcinės iniciatyvos atitinka visuomenės ir kiekvieno asmens lūkesčius, todėl visokeriopai skatintina visuomenės parama kovos su korupcija priemonėms įgyvendinti, glaudus valstybės institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, kitais asmenimis. Demokratijos plėtra, pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės stiprinimas, valdžių padalijimo principo įgyvendinimas – vieni svarbiausių korupcijos apraiškas šalinančių veiksnių. Pastaraisiais metais demokratinėse šalyse daugėja politinių ir visuomeninių iniciatyvų, nukreiptų prieš korupciją. Viena priežasčių – pilietinės sąmonės stiprėjimas ir suvokimas, kad savanaudiškumas gali pažeisti visuomenės interesus bei visuomenines vertybes. Atsižvelgiant į tai, jog sėkminga kova su korupcija įmanoma tik derinant prevencines, baudžiamąsias ir šviečiamąsias priemones, Nacionalinės kovos su korupcija programoje didelis dėmesys skiriamas korupcijos prevencijai ir visuomenės švietimui. Vienu svarbiausių uždavinių programa skelbė: „4.1.4. visokeriopai skatinti nepakantumą korupcijos apraiškoms, šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir žiniasklaida, sukurti ir įdiegti mokomąsias programas švietimo ir mokslo sistemoje“.

"Constructus" inicijuoja diskusiją apie korupciją šalies statybų versle

Viena didžiausių Lietuvos statybos bendrovių "Constructus" (buvusi "Skanska statyba") kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) organizavo pirmąją diskusiją tema "Korupcija Lietuvos statybų versle". Diskusijoje dalyvavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ugnius Trumpa, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai, bendrovės "Constructus" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas dr. Virgaudas Juocevičius, bendrovės rinkodaros ir komunikacijos grupės vadovas Audrius Valatkevičius bei Lietuvos žiniasklaidos atstovai. Bendrovės "Constructus" biure Vilniuje buvo išklausyti pranešimai apie korupciją Lietuvos statybų versle, pateikti rinkos tyrimų rezultatai, vyko diskusijos. Panašaus pobūdžio renginius žadama inicijuoti ir kitais metais, į diskusijas įtraukiant kuo daugiau statybų verslo dalyvių, įvairių valstybės institucijų pareigūnų, visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos atstovų. "Constructus" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas dr. Virgaudas Juocevičius teigia, kad tokio pobūdžio renginiai vyks ir ateityje, nes juose svarstomi dalykai svarbūs įgyvendinant jo vadovaujamos bendrovės strategiją.

Paulauskas kovą su korupcija siūlo pradėti nuo seniūnijų

Kovą su korupcija reikia pradėti nuo žemiausio valdžios lygio - savivaldos seniūnijų - ir nepaisyti jokių autoritetų ir pareigų, teigia Seimo pirmininkas. A.Paulauskas komentavo išvakarėse tarptautinės nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" paskelbtą korupcijos suvokimo reitingą, kuriame Lietuva priskirta prie korumpuotų pasaulio valstybių. Pasak A.Paulausko, tyrimo rezultatai ir apie juos pasauliui paskleista žinia kenkia Lietuvos įvaizdžiui, tačiau dėl to neverta stebėtis - reitingo sudarytojų nuomonei galėjo turėti įtakos "pastarųjų metų skandalai, korupcijos faktų atskleidimas". "Bet, kita vertus, aš labai vengčiau išvadų, jog reikia slėpti korupcijos faktus, jų neviešinti, netirti. Manau, kad viešumas, principingumas, tų faktų atskleidimas, kaltųjų nubaudimas, vertinimas tų faktų visuomenėje plačiai, nesvarbu, kaip po to atsilieps indeksams įvairiems, duos didesnį rezultatą, negu dėl kažkokių rodiklių viską palikti kaip yra ir nekelti viešumon valstybei labai blogų faktų", - sakė A.Paulauskas. Jo teigimu, Lietuvoje pakanka antikorupcinių įstatymų, tačiau stringa jų įgyvendinimas, be to, valdininkai nesugeba įsisąmoninti, kad "valdžia turi tarnauti žmogui".

Pavojingiausia - politinė korupcija

Antradienį savivaldybės salėje vyko susitikimas su ekspertais -Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojais Artūru Paliušiu ir Aida Martinkėniene. Seminare kalbėta apie korupciją Lietuvoje, jos atsiradimo priežastis, paplitimą, korupcijos prevenciją. Šie ekspertai yra parengę įvairių antikorupcinio švietimo programų, kuriomis susidomėjo ir Europos Sąjungos šalys. Todėl A. Martinkėnienė ir A. Paliušis yra įtraukti į Jungtinių Tautų vystymo programos pagrindu kuriamą ES šalių ekspertų bazę. 2005 metais, kaip ES deleguoti atstovai, jie pakviesti vykdyti ES antikorupcinio švietimo misiją Rytų Europos valstybėse, ne ES narėse - Rumunijoje, Albanijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Bulgarijoje, kitose. A. Paliušis sakė, kad pati pavojingiausia - politinė korupciją, kuri pasireiškia ne tik konkrečiais veiksmais - t.y. piniginio kyšio davimu, bet ir įvairiais susitarimais. Pavyzdžiui, kai įtakingas verslininkas susitaria su Seimo nariu, kad už jo bizniui palankius įstatymų priėmimus bus atsilyginta gera darbo vieta, kai šis neteks posto Seime... Arba rinkiminiai laikotarpiai, kai rinkėjas paperkamas ne tik dalinant konkrečius daiktus, bet ir pažadais. “Politinė korupcija įteisina socialinę nelygybę”, - teigė pranešėjas. Jis pateikė ir kai kurių tyrimų duomenis apie korupcijos lygį bei paplitimą Lietuvoje. Beje, tokie tyrimai atlikti tik gavus Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų finansinę paramą, nes, anot pareigūno, Lietuvos valdžia tam pinigų retai kada skiria...

Nuo vilko ant meškos?

Buvo metas, kai Vokietija stebino pasaulį „pramonės augimo stebuklais”. Pagal taip vadinamą “Maršalo Planą”, pokario Vokietijai buvo kišami pinigai “per abu galus” ir dar, paspiriant koja. Tuomet buvo reikalinga atsiginti nuo vilko, kuris vadinosi „sovietiniu monstru”. Nuo to vilko bėgo Lietuva, bet ant meškos užšoko. Niekas net nepastebėjo, ar nenorėjo pastebėti, kad vakarai, tie vakarai, kurios įsivaizdavo Lietuva, buvo ir yra vien „vakarų propaganda”. Dabar, Vokietija sėdi an bankroto skardžio, nes atėjo metas grąžinti skolas. O lietuvaičiai, paakinti kelių centų iš svetimos kišenės, net neperskaitę kas parašyta, ratifikuoja ir įtvirtina savo krašte sistemą, kuri mažai skiriasi nuo ankstesnės. Kad pokario Vokietija būtų valdoma, reikėjo sukurti struktūrą, atsparią „vilkui“ - „sovietiniam monstrui”. Toli neieškant pavyzdžių, buvo padaryta taip, kaip parašė savo brošiūrėlėje “O gosudarstvė” (apie valstybę), sovietyno įkūrėjas Leninas. Pokario Vokietijoje buvo sukurtas lygiai toks pat „nomenkalatūrinis sluoksnis“ kaip Lenino aprašyta, t.y., kaip sovietyne. Tam sluoksniui, buvo atiduota visa vykdomoji valdžia ir taip sukurta nuostabi bazė korumpuotam valstybės valdymui. Visa tai buvo įpakuota į 3-4 valdančių partijų marškinėlius ir griežtai nustatyta, kad tik per partijas bus kontroliuojama visa sistema.