Politika

K.Prunskienė 1991 metais: kalba slapti KGB dokumentai

pagal
K.Prunskienė 1991 metais: kalba slapti KGB dokumentai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

K.Prunskienės veiklą 1991 metais, po to, kai ji neteko premjerės posto, iliustruoja unikalūs KGB archyviniai dokumentai, 1995 m. paskelbti leidinyje „Iš naujausios Lietuvos istorijos“. Šį leidinį redagavo dabartinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė. Čia publikuojami labai reikšmingi dokumentai, norint suprasti, kas vyko Lietuvoje ir aplink ją 1991 m. pirmojoje pusėje, kai mūsų šalis, vis dar okupuota sovietinės kariuomenės, neturėdama tarptautinio pripažinimo, patirdama milžinišką Maskvos spaudimą, žingsnis po žingsnio ėjo išsivadavimo iš okupantų gniaužtų link. Tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio, premjero G.Vagnoriaus, užsienio reikalų ministro A. Saudargo pozicija buvo tvirta – siekti visiškos Lietuvos nepriklausomybės. Deja, tuo pat metu kai kurie kiti politikai siekė asmeninių interesų, bandė eiti į kompromisus su okupantais, kenkti anksčiau išvardytų tuometinių šalies vadovų įvaizdžiui, o kartu ir visos atsikuriančios mūsų valstybės prestižui Vakaruose. Ne veltui, prieš rinkdami vieną ar kitą politiką į aukščiausią šalies postą, turime įvertinti jo valstybinį patikimumą. Iš leidinio „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ sužinome, kad KGB agentas Vokietijos lietuvis Algis Klimaitis, slapyvardžiu Kliugeris, palaikė artimus ryšius su K.Prunskiene. Apie K.Prunskienės veiklą Vakaruose 1991 m., po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvai atkakliai vaduojantis iš sovietinės okupacijos ir siekiant tarptautinio pripažinimo, Kliugeris informuodavo savo „šeimininkus“ – KGB Lietuvos padalinį.

V.Adamkus žada vetuoti Pilietybės įstatymo pataisas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prezidentas Valdas Adamkus žada vetuoti Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios sugriežtino Lietuvos pilietybės įgijimo per santuoką sąlygas. Kaip BNS trečiadienį sakė prezidento patarėja Toma Birmontienė, atitinkamą dekretą šalies vadovas turėtų pasirašyti dar šią savaitę. Pasak patarėjos, prezidentui abejonių sukėlė dar praėjusios kadencijos Seimo lapkričio 11 dieną priimta pataisa, numatanti, kad susituokusiam su Lietuvos piliečiu asmeniui pilietybė gali būti suteikta tik po dešimties bendro gyvenimo šalyje metų. Iki šiol galiojančiame Pilietybės įstatyme šis terminas yra perpus trumpesnis - pilietybei gauti užteko su sutuoktiniu Lietuvoje nuolat gyventi penkerius metus. Pailginti natūralizacijos terminą pasiūlė Valstybės saugumo departamentas, kuriam pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Europos konvencija dėl pilietybės leidžia nustatyti dešimties metų natūralizacijos terminą.

Pirmajame Prezidento rinkimų ture laimėjo V.Adamkus ir K.Prunskienė

pagal
Pirmajame Prezidento rinkimų ture laimėjo V.Adamkus ir K.Prunskienė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmajame pirmalaikių Prezidento rinkimų ture laimėjo kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus ir Valstiečių bei Naujosios demokratijos partijų sąjungos kandidatė Kazimira Prunskienė. Šie du kandidatai dėl šalies vadovo posto varžysis antrajame rinkimų ture po dviejų savaičių - birželio 27 dieną. Pirmajame rinkimų ture preliminariais duomenimis balsavo per 46 proc. visų balso teisę turinčių šalies gyventojų. Pagal išankstinius duomenis už V.Adamkų balsavo beveik 363187 (30,58 proc.), už K.Prunskienę - 253215 (21,32 proc.) rinkėjai. V.Adamkus pirmauja daugelyje miestų ir rajonų apygardų, daugiausia balsų kandidatas surinko Vilniaus mieste, Kauno mieste ir rajone, Birštono, Neringos, Palangos miestų bei kitose apygardose. Už K.Prunskienę daugiausia balsavo Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių, Zarasų, Kretingos, Plungės, Telšių, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių, Joniškio bei Radviliškio rajonų gyventojai. Daugiausiai - net 71 proc. balsų K. Prunskienė surinko Visagino rinkimų apylinkėje. P.Auštrevičius pagal naujausius balsavimo duomenis nuo K. Prunskienės atsiliko vos keliais procentais. Jis surinko 229119 rinkėjų balsus (19,29 proc.) ir užėmė trečiąją vietą. Aktyviausiai už šį kandidatą balsavo Kėdainių rajono ir Kalvarijos savivaldybės gyventojai.

K. Prunskienės biografija

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1949-1956 m. mokėsi Švenčionių rajono Kaltanėnų septynmetėje mokykloje, nuo 1956 m. - Vilniaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1960 m. Tais pačiais metais ji įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, kurį 1965 m. baigė su pagyrimu ir pradėjo savo kaip ekonomistės karjerą. 1971 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidatės disertaciją, 1978 m. tapo Vilniaus universiteto docente, 1986 m. - ekonomikos mokslų habilituota daktare. 1982, 1986 m. ir vėliau dirbo mokslinį darbą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 1986-1988 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja. 1988-1989 m. tapo Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore, profesore. 1989 m. paskirta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja.

Nesuvaidinta meilė Lietuvai

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Susitikime su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistais V.Adamkus sakė, kad didžiausias rūpestis dabar - kaip paimti Europos Sąjungos (ES) paramą. Tai, kad Susisiekimo, Aplinkos ministerijos vėluoja pateikti projektus ir kyla rizika Lietuvai netekti šimtų milijonų - didžiulis skandalas. V.Adamkus įsitikinęs, kad jis sugebėtų kontroliuoti pareigūnų darbą ir pareikalauti atsakomybės. Jis atkreipė dėmesį ir į Žemės ūkio ministerijos darbą. Ji atsakinga už tai, kad tik 10 proc. žemdirbių deklaravo pasėlių plotus. Iki birželio 1 d. nesuspėjusieji jų deklaruoti negaus tiesioginių išmokų. „Šalčininkuose kalbėjausi su ūkininkais. Žemės ten blogos, žmonės nusiminę, jie mano, kad negalės pasinaudoti ta parama, kuri išsiderėta iš ES. Žmonės kaltina Vilnių, ministeriją, kad nepadėjo parengti planų, nekonsultavo. Savivaldybė nesugeba jiems padėti. O laiko beveik nebeliko. Reikia visoms institucijoms sukrusti, važiuoti į kaimą ir padėti žmonėms užpildyti deklaracijas“, - kalbėjo V.Adamkus. Jis prisiminė, kaip viename susitikime moteris sakė: „Aš turiu tris vaikus, gaunu 300 Lt. Batų vaikams negaliu nupirkti“. „Ką aš turiu atsakyti šitaip vargstantiems žmonėms? Meluoti kaip R.Paksas aš negaliu. Galiu tik pažadėti pagalbą paimant ES paramą, galiu patikinti, kad dabar visi, norintys dirbti, galės užsidirbti“, - aiškino V.Adamkus.

Kazys Saja Pagiriamasis žodis V. Uspaskichui

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jis – rusas. Ir tai jau pranašumas, nes mes savųjų nemylim. Viktoras – daug didesnės tautos atstovas, jo gimtosios šalies interesai, ambicijos – ė, nepalyginsi – ne tokios kuklutės kaip mūsų. Tai labai plačių užmojų žmogus. Žirinovskis – apgailėtinas plepys lyginant su tokiu praktiku, kaip Viktoras Uspaskich. Kėdainiuose įsitvirtinęs milijonierius pačiam jėgų žydėjime. Jis neišgyveno jokių Lietuvos ,,išvadavimų”. Iš ,,lašinių ir marškinių” 1941 metais... Jo niekas negaudė ir nešaudė. Jis pats iš tų kraštų, kurių snieguotos platybės priglobė dešimtis tūkstančių leituvių. Nei Viktoro, nei jo artimųjų ,,nevadavo” ir vokiečiai, klasinę neapykantą ir ,,brolišką meilę tautoms” pakeitę rasine ir šovinistine. Jam neteko po karo dusti partizanų žeminėse, nelaužė jo kaulų čekistai, neišbuožino ,,trojkos”, neteisė penkiolikai ar dvidešimt penkeriems metams katorgos darbų be teisės grįžti į Tėvynę. Viktoros niekas nevarė į kolchozus, ir niekas jam nesakė,,ja vaševo sobačevo jazyka ne ponimaju”. Jis buvo vienas iš tų neprašytų svečių, atsidanginusių į Lietuvą, čia vis labiau mylimas, vis labiau turtėjantis ir vis dar virkdantis savo ,, garmošką”:

Nenaudėlių draugija ir liberali Vilniaus spauda pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais

pagal
Spauda
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Triukšminga Šubravcų („Nenaudėlių") draugija veikė Vilniuje nuo 1817 ligi 1822 m. Ta draugija taip pat turėjo švietėjiškų tikslų. Ji stengėsi kelti visuomenės dorovę, satyra pliekti jos ydas. Šubravcai smerkė baudžiavą, išjuokė bajorijos tamsumą, prietaringumą, didžiavimąsi titulais, nuolatinį bylinėjimąsi, propagavo darbą, mokslą, švietimą, rūpinosi krašto ekonominės gerovės kėlimu. Jie pasirašinėjo tokiais iš J.Lasickio mitologinio veikalo paimtais pseudonimais, kaip Sotvaras (J.Sniadeckis), Vaižgantas (I.Chodzka), Litvanis (L.Sobolevskis), Aušlavis (M.Balinskis), Gulbis (I.Šidlovskis), Perkūnas (J. Šimkevičius), Pergrubius (L.Borovskis), Poklius (K.Kontrimas) ir pan. Šubravcai buvo įsipareigoję rinkti mitologinę medžiagą, susijusią su savo pseudonimu. Lietuvių nacionalinę kultūrą ir jos kūrėjus jie vertino neigiamai. Savo idėjas šubravcai skleidė per satyrinio laikraščio „Wiadomosci brukowe" („Gatvės žinios") satyras. Negailestingą puolimą prieš seimelių politiką pradeda vieno žemaičių bajoro laiškas vienam šio satyrinio laikraščio herojui Šlėktai ant Lyžės, kuriame prašoma stebuklingos lyžės, ant kurios šeimininkas gali visur žaibišku greičiu keliauti ir likti nematomas, pagalba sutvarkyti jo gausius priešrinkiminius reikalus. Atsilyginti žada garantuodamas Šlėktai ant Lyžės pergalę rinkimuose į bet kurį postą.

Kam patikėsime praverti Seimo rūmų duris?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kam patikėsime praverti Seimo rūmų duris
Rudenį — rinkimai į Seimą. Atrodytų, laiko svarstyti ir apsispręsti, už ką balsuoti, turime į valias, tačiau nepajusime, kaip prabėgs keletas mėnesių ir mums į rankas įspraus rinkėjo pažymėjimą. Pastaruoju metu visi taip aktyviai įsijungė į Prezidento apkaltos procesą ir tarsi pamiršo, kad viską lemiančius sprendimus vis dėlto priima Seimas. Nuo to, ką išrinksime į valdžios Olimpą, didžia dalimi priklausys ir mūsų gerovė. Laikas pabusti iš žiemos miego ir pasižvalgyti į, redakcijos duomenimis, svarstančių apie galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose veidus. Ar jų akyse nežybsi melo kibirkštėlės? O gal smilkiniuose išvysime supratingumo raukšlę? Pasvarstykite, apie kurį kandidatą norėtumėte paskaityti plačiau mūsų laikraščio puslapiuose. O gal apie ketinančius tapti seimūnais patys turite žinių, kuriomis galėtumėte pasidalyti su „Telšių ŽINIŲ” skaitytojais? Jeigu telšiškiams daugiau ar mažiau pažįstami žmonės ryšis kandidatuoti į Seimą, tegul nesibijo viešo plakimo rykštėmis — doresni ateis Lietuvos valdyti. Telšių vienmandatėje apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių skyrius savo kandidatu į Seimą ketina iškelti dabartinį rajono merą Vytautą Urbanavičių.

Siekiant brandžios demokratijos

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Brandi demokratija visuomenėje neatsiejama nuo skaidrios ir valstybės interesus atitinkančios tautos išrinktų atstovų veiklos bei tuos pačius rinkėjus aptarnaujančių valdininkų. Šioje sankirtoje, laikantis teisingumo principų, gimsta pasitikėjimas ir viltis, kad esami sunkumai bus įveikti, o numatyti tikslai pasiekti. Kaip gimdomas nepasitikėjimas šiomis institucijomis jų pačių veiksmais – artimiausias pavyzdys. Komerciniu požiūriu vertingų žemės sklypų dalyba visuomenėje sukėlė nemažą rezonansą pirmiausia tarp piliečių, kurie žemėtvarkos labirintuose jau daugelį metų negali atstatyti nuosavybės teisės į jiems priklausančias valdas. Sausio pabaigoje Seime buvo svarstomas klausimas: ar paskelbti sąrašus parlamentarų ir atsakingų pareigūnų, įsigijusių keletą ar net keliasdešimt žemės sklypų. Tam, kad tauta sužinotų jų pavardes (jie pavadinti nauju dariniu žemgrobiai) balsuojant pritrūko aštuonių parlamentarų balsų. Šio sprendimo nepalaikė ir Prezidentą remiančios Liberaldemokratų partijos atstovai. Tuo tarpu konservatoriai ir liberalcentristai pareikalavo, kad išimties tvarka STT paskelbtų jų frakcijoms priklausančių parlamentarų pavardes. Ar šiuo atveju būtina laukti teisinio įvertinimo, pirmiausia suteikiant prioritetą etikos reikalavimams? Pagal tuo metu veikusias įstatymų nuostatas, vertingus žemės sklypus buvo galima įsigyti nepažeidžiant įstatymų. Pagrindinė sąlyga – tarnybinės galimybės. Iki nuobodumo užsitęsusius teismo procesus dažnai niekiniais paverčia senaties terminai.

A.Zuokas bando laistyti savo svylančius padus

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prieš dienraščio "Respublika" vadovą Vitą Tomkų užsimojęs sostinės meras Artūras Zuokas naudoja išbandytą taktiką ir taip bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo jį patį krečiančio skandalo. Tai vakar "Vakarų ekspresui" pareiškė prieš keletą metų to paties liberalcentristų vado A.Zuoko užsipultas ir gerokai aptalžytas Kretingoje išrinktas parlamentaras Egidijus Klumbys. Jo žodžius patvirtina ir tai, kad net porą metų apie tariamą turto prievartavimą tylėjęs Vilniaus vadovas prabilo tuomet, kai ėmė minti Specialiųjų tyrimų tarnybos slenkstį ir duoti parodymus prieš jį patį nukreiptoje byloje. Po "Respublikos" rašinio apie A.Zuoko užmojus į kalėjimą pasodinti V.Tomkų, vakar minėto dienraščio redakcijoje visą dieną netilo telefonai: žmonės skambino ir rėžė visą jiems žinomą tiesą apie sostinės mero darbelius.

A.Zuoko "kompromatas" juokina prokurorus

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarinėjamas ir tardomas A. Zuokas savo prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neva V. Tomkaus vykdomo turto prievartavimo adresavo Vilniaus miesto apygardos prokuratūrai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). FNTT pareigūnai tik gūžčiojo pečiais ir nesuprato, kuo tariamas reketas gali būti susijęs su finansiniais nusikaltimais. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras R. Jancevičius vakar dienraščiui sakė, kad A. Zuoko kreipimasis buvo svarstytas. "Svarstėm, svarstėm, bet nespėjome "išsvarstyti". Persiuntėme į Generalinę prokuratūrą, ten ir bus priimti sprendimai. Tačiau taip elgiamės ne dėl to, kad kažkas mums rankas laužo, šis mūsų sprendimas - grynai procedūrinis", - sakė prokuroras. "Vakarų ekspreso" paklaustas, ar matytame skunde galima įžvelgti kokių nors rimtų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnas atsakymą pasiūlė pasižiūrėti "Respublikoje".

Vilniaus gatvėmis dardėjo tankai

pagal
Vilniaus gatvėmis dardėjo tankai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniuje surengta "Pirmoji tautos vienijimo akcija". Į sostinės gatves prieš tariamus baubus buvo pasiųsti kovoti "tankų" baubai. Šią teatralizuotą akciją surengė vilniečių kūrybinė grupė "A. Nomeika ir draugai". Akcijos sumanytojas Algirdas Nomeika sako, kad jau įkyrėjo "politiniai cirkai", politikų tarpusavio kovos. Pasak akcijos organizatoriaus, "ne žmonės Lietuvoje yra susiskaldę, o politikai, nesiliaujantys drabstytis purvais, todėl akcija ir norima pasakyti: baikit rietis".