Siekiant brandžios demokratijos
Lietuvos politinis gyvenimas šiuo metu išgyvena gilią krizę. Taip sutapo, kad tokiu atsakingu laikotarpiu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) savo X neeiliniame suvažiavime Kaune nusprendė susijungti su Tėvynės sąjungos (TS) politine partija. LPKTS į TS ateina kaip atskira frakcija ir, atlikus būtinas teisines susijungimo procedūras, jungtiniame TS suvažiavime vasario 7 dieną Vilniuje buvo įkurta reorganizuota Tėvynės sąjungos (konservatorių, politinių kalinių ir tremtinių, krikščioniškųjų demokratų) politinė partija. Įvertinant, kad buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai organizuotai veikia nuo 1989 metų ir turi turtingą patriotinės – visuomeninės veiklos įdirbį, vienu metu kuriama visuomeninė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacija. Pastaroji išsaugos buvusią LPKTS organizacinę struktūrą ir rems dešiniųjų politinių partijų siekius, toliau siekdama istorinės tiesos atkūrimo apie pasipriešinimą okupacijoms, komunistinio genocido padarinius, teisingo 1939-1991 metų tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę vertinimo, lietuvių tautos ir krikščioniškojo tikėjimo vertybių puoselėjimo bei visuotinės gerovės. Šios visuomeninės organizacijos nariai vienu metu galės priklausyti TS sudėtyje esančiai frakcijai ir užsiimti aktyvia politine veikla.
TS, siekdama suvienyti dešiniąsias politines jėgas, paskutiniame savo suvažiavime įvertino politinę praeitį ir patikslino savo programą „Dešinioji Alternatyva-sėkmės Lietuva”. Šios programos pagrindas: ugdyti atvirą politinę visuomenę, plėtoti laisva iniciatyva grindžiamą ūkį, išsaugoti ir puoselėti lietuvybę bei Lietuvos kultūros vertybes. Šioms vertybėms pritarti ir remti moralinę teisę turi buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kurių skaičius sovietų okupacijos metais sudarė daugiau nei 400 tūkst. Daugelis jų liko amžiams įkalinimo ir tremties vietose. Grįžusieji, susibūrę į LPKTS politinį vienetą, išsaugojo tikrąsias žmogiškas ir krikščioniškas vertybes, nėra įsipainioję į politinius bei ekonominius nesusipratimus. Lietuviai represijų vietovėse, nepaisydami itin sunkių sąlygų, sugebėjo išryškinti darbštumą ir sumanumą – lietuviams būdingus bruožus. Nesenai Lietuvoje apsilankęs Krasnojarsko krašto lietuvių bendrijos, jungiančios buvusius politinius kalinius ir tremtinius, „Litanica” pirmininko pavaduotojas dr. Saulius Sidaras teigė: daugumai sibiriečių lietuvis dabar yra „žmogus su kokybės ženklu”.
Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai naujame politiniame darinyje sieks įtvirtinti demokratiją ir teisingumą, o tai sudaro stiprios ir ekonomiškai klestinčios valstybės pagrindus. Demokratija turi tapti brandi, kad jos samprata nebūtų galima spekuliuoti ir vykdyti siauro visuomenės sluoksnio užmačių. Kaip buvo manipuliuojama demokratija, gerai mena vyresnioji karta: sovietiniais laikais visi rinkimai pasiekdavo stulbinančius rezultatus – 99,9 procentus pritariančiųjų; netolimoje praeityje S. Huseinas – 100 proc. Pats naujausias faktas: Rusijos prezidentas V. Putinas šalies aukščiausiame organe – Dūmoje užsitikrino vienos sau palankios partijos bloko „Tėvynė” absoliučią daugumą, kurios šūkis, atvedęs į laimėjimą, buvo: „Atimti ir padalyti”. Šios šalies dešiniosios partijos, jau žinodamos artėjančių prezidento rinkimų rezultatus, kuria judėjimą „Rinkimai 2008″. Aukščiausios ekonomikos mokyklos Maskvoje vadovas, buvęs finansų ministras Evgenijus Jasinas žurnale apie šių dienų politinę padėtį Rusijoje žurnale „Echo planety” rašo: „…mums reikia pasirinkti: ar pas mus stiprės valdoma demokratija, ar mes tapsime tikrai laisva šalimi”. Valdoma demokratija, režisuojama iš Kremliaus, meistriškai atliko savo sumanymus, o teisėsauga metė iššūkį stambaus kapitalo atstovams: remiantiems dešines partijas – vieta už grotų. Pavyzdys – baudžiamoji byla, iškelta naftos giganto „Jukos” vadovams, į kurį dėmesį atkreipė net JAV aukščiausios instancijos.
Brandi demokratija visuomenėje neatsiejama nuo skaidrios ir valstybės interesus atitinkančios tautos išrinktų atstovų veiklos bei tuos pačius rinkėjus aptarnaujančių valdininkų. Šioje sankirtoje, laikantis teisingumo principų, gimsta pasitikėjimas ir viltis, kad esami sunkumai bus įveikti, o numatyti tikslai pasiekti. Kaip gimdomas nepasitikėjimas šiomis institucijomis jų pačių veiksmais – artimiausias pavyzdys. Komerciniu požiūriu vertingų žemės sklypų dalyba visuomenėje sukėlė nemažą rezonansą pirmiausia tarp piliečių, kurie žemėtvarkos labirintuose jau daugelį metų negali atstatyti nuosavybės teisės į jiems priklausančias valdas. Sausio pabaigoje Seime buvo svarstomas klausimas: ar paskelbti sąrašus parlamentarų ir atsakingų pareigūnų, įsigijusių keletą ar net keliasdešimt žemės sklypų. Tam, kad tauta sužinotų jų pavardes (jie pavadinti nauju dariniu žemgrobiai) balsuojant pritrūko aštuonių parlamentarų balsų. Šio sprendimo nepalaikė ir Prezidentą remiančios Liberaldemokratų partijos atstovai. Tuo tarpu konservatoriai ir liberalcentristai pareikalavo, kad išimties tvarka STT paskelbtų jų frakcijoms priklausančių parlamentarų pavardes. Ar šiuo atveju būtina laukti teisinio įvertinimo, pirmiausia suteikiant prioritetą etikos reikalavimams? Pagal tuo metu veikusias įstatymų nuostatas, vertingus žemės sklypus buvo galima įsigyti nepažeidžiant įstatymų. Pagrindinė sąlyga – tarnybinės galimybės. Iki nuobodumo užsitęsusius teismo procesus dažnai niekiniais paverčia senaties terminai. Šiame Seimo posėdyje buvo svarstomas variantas, kaip pasielgti tokiu atveju, jeigu baudžiamoji atsakomybė negalėtų būti taikoma. Tikrai verta nusistebėti, jei tarp pasiūlymų buvo siūlomos nuobaudos: metus negalės būti paaukštinti pareigose, neišmokamos premijos, nepristatomi apdovanojimams ir pan. Nuleidus į užmarštį šiuos atsakingų pareigūnų teisės ir padoraus elgesio normų pažeidimus, (o prie tokios baigties einama) bus žengtas dar vienas žingsnis tolstant nuo brandžios demokratijos. Tai tik vienas pavyzdys, kaip žlugdomi demokratinės valstybės pagrindai. Yra ir aukštesnio rango siekių: atskirų grupuočių norai valdyti ir reguliuoti žiniasklaidą, tarp jų visuomeninį radiją ir televiziją.
Nepaisant politinių audrų šalyje, laisvos rinkos sąlygomis ekonomika pakankamai sėkmingai vystosi. Dar palankesnes sąlygas jos plėtotei žada artėjanti narystė ES. Tikimasi, kad sparčiau didės vidurinysis gyventojų skaičius, kuris laiduoja skurstančiųjų dalies mažinimą ir stabilios visuomenės sukūrimą. Kad šie siekiai šalyje taptų realūs, populistines politines partijas turi pakeisti brandžios demokratijos ir teisingumo siekiančios politinės partijos. Su tokiomis nuostatomis kuriamas dešinių partijų blokas.
Kaunas
