Politika

Desert Eagle

pagal
Desert Eagle
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Priežastys, privertusios Desert Eagle kūrėjus panaudoti tokius techinius sprendimus pusiau automatiniame pistolete, atrodo savaime suprantamos: ilgo vamzdžio ginkle, kuriame naudojami daug didesnio galingumo šoviniai, negu įprastiniame pistolete, panašios sistemos leido sukurti daug patikimų, mažos atatrankos jėgos ginklų. Desert Eagle buvo gaminamas revolverio šoviniams (.357 Magnum), tačiau revolverio šovinio tūtelės netiko automatiniam pistoletui - jos ilgos, plonų sienelių, ir neleidžia spynai pajudėti prie likusio vamzdyje slėgio (tai veda prie gilzės išsipūtimo ir netgi prie gilzės skersinio sprogimo). Laisvo vamzdžio naudojimas negalimas, dėl didelio šovinio galingumo. Belieka tik dujų nuvedimo mechanizmas.

AK-47 (Avtomat Kalasnikov)

pagal
AK-47 (Avtomat Kalasnikov)
Teksto dydis: +1, +2, normalus

AK-47, tai 7,62 mm kalibro automatinis sovietų ginklas. Konstrukcija yra labai nesudėtinga, automatika veikia dujų iš vamzdžio nuvedimo principu, o visos detalės yra nesudėtingos ir paprastos, kitaip tariant nėra kam sulūžti ar užstrigti, todėl yra toks aukštas ginklo patikimumo laipsnis. Pirmoji AK versija masiškai buvo pradėta gaminti 1949 metais. Ji turėjo nejudančią medinę buožę. Netrukus pasirodžiusi naujoji AK versija AKS turėjo suveriamą metalinę buožę. Abi šios versijos turėjo standartinę 30 šovinių lenktą dėtuvę ir buvo pagamintas iš lankstaus plieno bei kietos medienos. AKM, modernizuota versija, išleista 1961 metais, turėjo tiesenę buožę ir atskiriamą universalų durtuvą, kurį dar buvo galima naudoti kaip žirkles ar dildę.

"MAKAROV"

pagal
MAKAROV
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1945m. SSSR gynybos ministerija paskelbė konkursą naujam pistoletui sukurti. Pagal keliamus reikalavimus, naujas pistoletas turi kardinaliai skirtis nuo pistoleto "TT", tuo metu buvusio ginkluotėje. Ginklas turėjo būti paprastas pagal sandarą, patogus naudojime, patikimas ir saugus. 1951m. bandymams buvo pristatyti aštuoni nauji modeliai. Po ilgų poligoninių bandymų, konkursą laimėjo kontruktoriaus N.F. Makarovo modelis. 1954m. ginklas buvo priimtas ginkluotei ir pradėtas gaminti. Visą šį periodą pistoletas "Makarov" buvo ir yra pagrindinis asmeninis ginklas teisėtvarkoje ir kariuomenėje.

Antanas Terleckas apie Vasario 16-ąją, iškraipomą istoriją ir dabarties pavojus Lietuvos valstybingumui

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Knygoje “Lietuvos Laisvės Lygos kova už laisvę ir nepriklausomybę” A.Terleckas pateikia istorikų išvadas, kad kovą už Lietuvos nepriklausomybę pradėjo Lietuvos laisvės lyga (LLL), o ne Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Štai istorikas Česlovas Bauža knygoje “Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas” rašo: “Kiek nelauktai brežneviniu speigmečiu 1979 m., kaip iššūkis visuotinei abejingumo atmosferai, buvo paskelbtas Baltijos tautų 45 atstovų memorandumas (…). Memorandumo nuostatomis Sąjūdžio teisės ekspertai ir politikai vadovavosi, atitinkamai ruošdami Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų paketą”. Č.Bauža teigia, kad Memorandumas “Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosferoje buvo bene vienintelis ryškesnis tautinis savimonės blyksnis (…). Šis ir vėlesni LLL dokumentai per porą dešimtmečių kreipimųsi į užsienio valstybių ir TSRS vyriausybes dėl sovietinės okupacijos bei aneksijos padarinių panaikinimo pranoksta kitus disidentų bei savilaidos leidinius, niekada nepasiekusius tokios politinės minties brandumo”.

Lietuviško liberalizmo beieškant

pagal
Lietuviško liberalizmo beieškant
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bent kiek simpatizuojantys liberalizmui šiandien gali džiaugtis, kad buvo apdairiai išnaudotos susiklosčiusios politinės aplinkybės, leidusios liberalams tapti įtakinga politine jėga.
Tačiau tada, kai 2003 m. viduryje liberalai, centristai ir modernieji krikščionys demokratai susijungė į moderniausią, anot jų pačių, politinę jėgą – Liberalų ir centro sąjungą, jiems iškilo gana sunkus uždavinys: kaip suderinti ideologines nuostatas? Tiesa, nors jie patys tuo niekada viešai nesiskundė, jų programa, kuri neseniai pasirodžiusiame šios politinės partijos interneto tinklapyje tapo prieinama visiems homo internauticus, tai tik patvirtino.

"Rinkimai - mūsų teisė rinktis?" - apie V.Adamkaus ir R.Pakso rinkimų programas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ekonomikoje jau senokai įpratome prie tokių santykių, kai turime teisę rinktis, o jei nerandame, ko ieškome, laikome tai nesusipratimu. Politikoje teisė rinktis taip pat lyg ir yra. Štai per šiuos rinkimus prezidentą galėjome rinkti net iš septyniolikos kandidatų. Tarp jų buvo visokiausių: kairiųjų ir dešiniųjų, populistų ir realistų, linksmų ir rimtų. Šiandien likę tik du pretendentai. Dar ryškiau matyti, kad pasirinkimas yra labai svarbus. Juk renkamės žmogų, kuris turės mūsų atžvilgiu valdžią, pasirinkimo penkerius metus negalėsime atsisakyti, rinksimės ne tik už save, bet ir už savo draugus, gimines, kaimynus, visus piliečius. Taigi labiau nei turguje ar parduotuvėje tenka rūpintis, ar ne katę maiše perkame.

Algirdas Brazauskas (Biografija)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Algirdas Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigė 1956 m., įgydamas inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1965 m. A. Brazauskas, sukaupęs darbo statybinėse organizacijose patirties, buvo paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1974 m. jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1988 m., vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, A.Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas – Lietuvos Sąjūdis. A. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos steigiamajame suvažiavime A.Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu. 1990 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu, A.Brazauskas tapo 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru.

Valdas Adamkus

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių; gimnaziją, įstojo į Miuncheno universitetą, Gamtos fakultetą.
1949 metais atvyko gyventi į JAV. Iš pradžių Valdas Adamkus dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje. Vėliau - braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960-aisiais baigė Ilinojaus universitetą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją- Aplinkos apsaugos agentūrą. Vadovavo aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, vėliau buvo paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais Valdas Adamkus tapo šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi.
Valdas Adamkus buvo aktyvus sporto veiklos dalyvis ir organizatorius. 1948 metais Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius. Buvo Vyriausiojo fizinio auklėjimo ir sporto komiteto generaliniu sekretoriumi ir pirmininku.

V.Adamkus - už Vorutos pilį

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prieš kopdamas į Šeimyniškėlių piliakalnį, esantį Anykščių rajone, šalies vadovas Valdas Adamkus pareiškė, kad ši vietovė jam asocijuojasi su karaliaus Mindaugo Vorutos pilimi bei Lietuvos valstybingumo ištakomis. Netrukus Prezidentas pratęsė prieš kelias savaites prasidėjusį ir vis atsinaujinantį žodžių mūšį su premjeru Algirdu Brazausku dėl Valdovų rūmų Vilniuje statybos. Išgirdęs apie anykštėnų ketinimus jau kitąmet ant šio piliakalnio pastatyti pirmąjį Vorutos pilies kuorą, V.Adamkus pritarė šio statinio idėjai. Lygindamas karaliaus Mindaugo laikų medinės Vorutos pilies ir Valdovų rūmų statybas, šalies vadovas pareiškė: "Būtent statykite, o ne ką nors atstatinėkite!" Tačiau anykštėnai neskubėjo džiaugtis valstybės vadovo suteiktu prioritetu Vorutos piliai prieš Valdovų rūmų statybą Vilniuje. Miestiečiai, gausiais būriais laukę Prezidento kiekvienoje numatytoje jo trumpo vizito vietoje, pirmiausia pasigedo šalies vadovo pokalbio su jais apie sunkų dabartinį gyvenimą. Algų laiku negaunantys Anykščių rajono mokytojai Prezidento atvykimo proga ketino surengti piketą, tačiau vėliau nusprendė nedrumsti šalies vadovo ramybės.

Pirmosios premjerės prisiminimai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos AT rinkimams 1990 m. neteko ruoštis kažkaip ypatingai. Tuo metu dirbau vicepremjere ir praktiškai diena iš dienos perėmiau iš jau atsipalaiduojančios ir bejėgiškos senosios Vyriausybės vadovavimo iniciatyvą.
Sąjūdžio vyrai pasirūpino, kad man atitektų labai nelengva Vilniaus (Verkių) apygarda, kur lietuviai tesudarė tik apie 25%, o su manimi konkuravo net 6 vyrai. Susirinkus tik ką išrinktiems deputatams, nustebino tai, kad didžioji jų dalis man buvo niekada nematyta. Paskui supratau, kad tuo pasirūpino tie, kurių svarbiausias rūpestis buvo suburti sau palankius ir paklusnius asmenis, tapusius naujosios balsavimo mašinos sraigteliais ir vadų valios vykdytojais. Kovo 11 d. tapo lemtinga data Lietuvos valstybės istorijoje. Didžiulį džiaugsmą ir susijaudinimą išgyveno visa Lietuva, viso pasaulio lietuviai, mūsų sprendimus stebėjo išorinis pasaulis. Niekas negalėjo būti visiškai tikras, kad pavyks pereiti visus išbandymus, išvengti didelių aukų ar net susinaikinimo, kurį šiandien, deja, matome Čečėnijoje, buvusios Jugoslavijos regionuose. Mes prisiėmėme atsakomybę prieš tautą, prieš pasaulį ir pasiekėme tikslą, nors ir nepavyko išvengti žmonių aukų, nors patyrėme didžiulius materialinius ir dvasinius nuostolius.