AK-47 (Avtomat Kalasnikov)

AK-47, tai 7,62 mm kalibro automatinis sovietų ginklas. Konstrukcija yra labai nesudėtinga, automatika veikia dujų iš vamzdžio nuvedimo principu, o visos detalės yra nesudėtingos ir paprastos, kitaip tariant nėra kam sulūžti ar užstrigti, todėl yra toks aukštas ginklo patikimumo laipsnis. Pirmoji AK versija masiškai buvo pradėta gaminti 1949 metais. Ji turėjo nejudančią medinę buožę. Netrukus pasirodžiusi naujoji AK versija AKS turėjo suveriamą metalinę buožę. Abi šios versijos turėjo standartinę 30 šovinių lenktą dėtuvę ir buvo pagamintas iš lankstaus plieno bei kietos medienos. AKM, modernizuota versija, išleista 1961 metais, turėjo tiesenę buožę ir atskiriamą universalų durtuvą, kurį dar buvo galima naudoti kaip žirkles ar dildę. AKM buvo pagamintas iš lakštinio metalo ir plonesnių medienos lakštų, kas pavertė AKM 907,2 g lengvesnį negu originalas. AKMS yra naujesnė AKM versija su suveriama buože. Prieš keletą metų pasirodė nauja , taip vadinama "Šimtoji" serija. Atsiliepimai yra labai geri ir pagal visus parametrus lenkia savo pirmtakus.

Į abi, standartinę ir modernizuotą versijas galima įmontuoti granatsvaidį, ir abi versijos beveik be jokių sutrikimų funkcijonuoja ekstremaliomis sąlygomis: žemoje temperatūroje, ištraukus ginklą iš smėlio ar vandens. Tačiau yra pastebėtas trūkumas: perkaistantis automato vamzdis. Kai AK automatai jau būna ilgokai naudojami ir praradę kai kurias savo savybes, jie vis dar, dėl savo mažos kainos, lieka populiarūs tarp besivystančių valstybių.

AK-47, ginklo tapusio agresijos visame pasaulyje simboliu, istorija prasidėjo 1919 m. mažame kaimelyje vakarų Sibire.

Michailas Timofevičius Kalašnikovas buvo septynioliktas vaikas šeimoje. Dar jaunystėje jis rodė dėmesį inžinerijai ir išradimams. Iš pradžių jis dirbo geležinkelyje, vėliau, būdamas 19 metų amžiaus jis buvo pakviestas į raudonąją armiją tarnauti tankistu. “ Nuo to laiko, kai aš būdamas mažu berniuku paėmiau į rankas pistoletą, aš pajutau kad mano likimas bus susietas su ginklais“ sakė Kalašnikovas dienraščiui “Maskvos laikas“.

II pasauliniame kare, Kalašnikovas pirmasis pastebėjo didžiausia vokiečių ginklų pranašumą, tai didelė šaudymo sparta. Vokiškas Schmeisser galėjo šaudyti daug greičiau , negu tuo metu rusų naudoti PPŠ automatai.

Kol gijo nuo sužeidimų 1941 metais, Kalašnikovas pradėjo kurti naujo, geresnio ginklo planus. Jis norėjo savo ginkle suderinti didelę šaudymo spartą ir didelį taiklumo nuotolį. Jo ginklas turėjo būti pigus, lengvai surenkamas ir neįtikėtino tvirtumo.

Kai Kalašnikovas įsitraukė į konkurencinę kovą su kitais konstruktoriais, dėl teisės sukurti ginklą Sovietų Sąjungai 1947 metais. Jis ir jo ginklas pateko į Sovietų mitologiją. Pavadinimas AK-47, tai žodžių “AVTOMAT KALASHNIKOVA-1947“ trumpinys. Kalašnikovo automatas užemė pagrindinę Sovietų pėstininkų ginklo vietą iki 1961 m. Kada juo tapo kitas Kalašnikovo išradimas AKM.

1947 m., kada šaltasis karas jau šmėkščiojo pasaulyje, Rusija eksportavo AK-47 į visą rytų Europą. Taip pat automatai buvo tiekiami sąjungininkams, tokiems kaip Lenkijai ar Bulgarijai. Šiandien daugiau kaip 55 valstybės savo armijose naudoja AK-47 arba jo modifikacijs. Daugiau kaip 70 milijonų AK-47 automatų buvo pardavinėjimi nuo Lotynų Amerikos iki Pietų Azijos.

Kalašnikovui dabar 82-eji, jis gyvena Iževske netoli Uralo kalnų ir vis dar kuria medžioklinius ginklus įmonėje “Kalashnikov Joint Stock Co.“ Nors jis negavo jokio pelno už savo žymujį ginklą, tačiau jis 2 kartus gavo Sovietų didvyrio vardą. Jam taip pat buvo suteiktas generolo majoro laipsnis.