|

Danų kiaulių kompleksai toliau kaitina aistras

Lietuvoje jau keturiose savivaldybėse – Kelmės, Ignalinos, Pakruojo, Pasvalio – išaugo danų kiaulių kompleksai. Žmonės išsigandę, pikti. Mažeikių savivaldybės Ruzgų, Bugenių, Pikelių gyvenvietėse bendruomenės apimtos nerimo dėl UAB „Bugenių Agro“ pageidavimo kiaulių komplekse auginti ne vieną dešimtį tūkstančių kiaulių ir galimų pasekmių. „Žmones jaudina oro, vandens užterštumas, poveikis sveikatai, pingantis nekilnojamasis turtas ir kita. Minėtų bendruomenių nerimas išaugo, kai jas pasiekė žinia, kad Mažeikių savivaldybės tarybos palankų žmonėms sprendimą teismas pripažino naikintinu“, – kovo 20 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Audronė Pitrėnienė. Politikė teigė, jog nėra nusiteikusi prieš verslą, kiaulių kompleksų statybą, tačiau norėtų apginti žmonių teisę gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje. Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio nuomone, nauji kiaulininkystės, gyvulininkystės kompleksai visada susilaukia išskirtinio dėmesio. „Kvapas – sunkiai kontroliuojamas dalykas. Kartais žmones jaudina per didelė tokių kompleksų koncentracija viename ar kitame rajone. Pavyzdys – Pakruojo savivaldybė, kur buvo siūloma statyti per dešimt tokių kompleksų. Kaip žinome, juos bandoma koncentruoti derlingose žemėse – Vidurio Lietuvoje. Dėl to didėja rizika, nes šiame regione upės ir upeliai užteršti dar nuo sovietinių laikų“, – sakė aplinkosaugininkas.

| | |

Antanas Terleckas apie Vasario 16-ąją, iškraipomą istoriją ir dabarties pavojus Lietuvos valstybingumui

Knygoje “Lietuvos Laisvės Lygos kova už laisvę ir nepriklausomybę” A.Terleckas pateikia istorikų išvadas, kad kovą už Lietuvos nepriklausomybę pradėjo Lietuvos laisvės lyga (LLL), o ne Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Štai istorikas Česlovas Bauža knygoje “Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas” rašo: “Kiek nelauktai brežneviniu speigmečiu 1979 m., kaip iššūkis visuotinei abejingumo atmosferai, buvo paskelbtas Baltijos tautų 45 atstovų memorandumas (…). Memorandumo nuostatomis Sąjūdžio teisės ekspertai ir politikai vadovavosi, atitinkamai ruošdami Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų paketą”. Č.Bauža teigia, kad Memorandumas “Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosferoje buvo bene vienintelis ryškesnis tautinis savimonės blyksnis (…). Šis ir vėlesni LLL dokumentai per porą dešimtmečių kreipimųsi į užsienio valstybių ir TSRS vyriausybes dėl sovietinės okupacijos bei aneksijos padarinių panaikinimo pranoksta kitus disidentų bei savilaidos leidinius, niekada nepasiekusius tokios politinės minties brandumo”.