Mokslo sritys

Lietuvos tarnybinė kinologija išgyvena pakilimą. Šiuo metu Kaune specialiai apmokyti šunys kartu su Krašto apsaugos ir kriminalinės policijos bei I vidaus pulko kinologais vyksta ieškoti nusikaltėlių, padeda kalinių konvojams, dalyvauja atliekant kitas užduotis. Kiekvienais metais, siekiant patikrinti tarnybinių šunų pasirengimą, Vidaus reikalų ministerija organizuoja Kinologų daugiakovės varžybas, kurių metu išaiškinami patys stipriausi ir ištvermingiausi tarnybiniai keturkojai. Pasak I vidaus pulko instruktoriaus, šunų dresavimo mokyklos "Nuaras" vadovo Vytauto Gustaičio, dabar nė vienoje rimtesnėje policijos operacijoje būtų neįmanoma išsiversti be kinologų. Jie reikalingi ir pagal kvapus ieškant nusikaltėlio patalpoje ar lauke, ir lydint kalinius traukiniais iš vieno miesto į kitą, ir saugant Lietuvos sieną, ir dirbant kituose objektuose.

Šuns vardas - garsinis signalas dėmesiui atkreipti. Vardas parenkamas trumpas, skambus. Paprastai šuo prie vardo pratinamas jaunas. Kartais, nežinant vardo, tenka pratinti ir suaugusį šunį. Pratinama taip: kaskart priėjus prie šuns 3-4 m atstumu, švelniai 2-3 kartus ištariamas jo vardas. Po to visai priartėjus duodamas skanėstas. Šuniui ėdant, vardas ištarimas dar 2-3 kartus. Po kelių dienų, kai šuo pradeda reaguoti šaukiamas vardu, vietoj maisto ar skanėstų paskatinamas paglostant ir ištariant "Geras!". Vėliau, šuniui pripratus prie vardo, jis skatinamas vis rečiau.

Šuo – tai gaujos gyvūnas. Gauja vadiname šunų grupę, kurioje kiekvienas narys užima tam tikrą vietą. Gaujos instinktas labai stiprus, dėl to šuo jaučiasi blogai, kai jis vienišas. Šunų gaujoje yra griežta hierarchija: šuniukai yra pavaldūs vyresniems nariams, nes jie negali pasirūpinti maistu ir apsauga. Augdami jie stengiasi iškovoti vietą gaujos hierarchijoje. Kadangi gaujos centrinė figūra yra vadas, jauni, stiprūs šunys išbando vadą, norėdami patikrinti jo pranašumą. Pagaliau senasis vadas pasiduoda, o jaunesnis ir stipresnis varžovas užima jo vietą. Tas pats vyksta ir žmogaus, šuns savininko, ir šuns gaujoje. Savininkas yra vadas ir bendraudamas su šunimi juo ir turi būti. Jeigu to neįvyksta, tai jums vadovaus šuo. Bendraudamas su šunimi, žmogus niekada neturi nusileisti, nes šuo priims tai kaip silpnumą. Jeigu jūs nebaudžiate šuns, visada atsiminkite, kad, norėdamas užimti lyderio poziciją, šuo jūsų nepagailės. Kai šuo yra stambus ir piktas, tai gali būti net pavojinga.

Geri dresiruotojo ir šuns savitarpio santykiai nusistovi jiems bendraujant. Dresiruotojas turi šunį kasdien valyti, šerti, girdyti, vesti pasivaikščioti. Kai šuo prie dresiruotojo pripras ir juo pasitikės, reikia pradėti jį dresiruoti. Jei dresiruotojui artinantis šuo džiaugsmingai loja, šokinėja, šiam priėjus glaudžiasi, nueinant žiūri įkandin, stengiasi sekti iš paskos, dresiruotojui pasislėpus ir pašaukus, ieško jo, pakėlus balsą, nebijo - vadinasi, šuns ir dresiruotojo santykiai geri.

Ar šuo mąsto? Kai kurie mokslininkai mano, kad šuns elgesys pagrįstas sąlyginiais refleksais. Šuo moka tik tą, ko jį išmoko. Tačiau tuo galima suabejoti. Proto buvimo rodiklis yra sugebėjimas priimti nepriklausomus sprendimus ir spręsti problemas. Ar gali šuo savarankiškai priimti sprendimus? Šuo gali asocijuoti kai kuriuos savo elgsenos momentus su palankiomis ar nepalankiomis situacijomis, atsižvelgdamas į ankstesnį patyrimą. Šuo turi gerą atmintį: jis gali atsiminti ir susieti tarpusavyje gana senus įvykius. Šuns elgesys, jo reakcija į aplinką susiejama su tam tikru aukščiausiosios nervinės veiklos tipu.

Šunys girdi geriau nei žmonės, ypač aukšto dažnio garsus (ultragarsą). Ši savybė naudojama dresuojant – yra specialus ultragarsinis švilpukas, kuris negirdimas žmogui, bet puikiai suprantamas šuniui. Tą patį garsą šuo išgirs iš keturis kartus didesnio atstumo nei žmogus. Labai didelę reikšmę turi išorinės ausies forma. Aukštai stovinti ausis garsą priims geriau nei kabanti. Dėl to pėdsekių ir kraujasekių šunų veislių ausys nulėpusios ir net nuleidus galvą specialios raukšlės uždengia klausos landą, kad šuo visą dėmesį skirtų uoslei ir nereaguotų į garsus. Dėl šių priežasčių būna labai sunku prisišaukti skaliką, kuris susekė pėdsakus. Šuo gali filtruoti nereikalingus jam garsus ir koncentruoti klausą tik į reikiamus.