Šunų jutimo organai
Klausa
Šunys girdi geriau nei žmonės, ypač aukšto dažnio garsus (ultragarsą). Ši savybė naudojama dresuojant – yra specialus ultragarsinis švilpukas, kuris negirdimas žmogui, bet puikiai suprantamas šuniui. Tą patį garsą šuo išgirs iš keturis kartus didesnio atstumo nei žmogus. Labai didelę reikšmę turi išorinės ausies forma. Aukštai stovinti ausis garsą priims geriau nei kabanti. Dėl to pėdsekių ir kraujasekių šunų veislių ausys nulėpusios ir net nuleidus galvą specialios raukšlės uždengia klausos landą, kad šuo visą dėmesį skirtų uoslei ir nereaguotų į garsus. Dėl šių priežasčių būna labai sunku prisišaukti skaliką, kuris susekė pėdsakus. Šuo gali filtruoti nereikalingus jam garsus ir koncentruoti klausą tik į reikiamus.
Rega
Šuns regėjimas skiriasi nuo žmogaus. Šuns akys, skirtingai nuo žmogaus, išsidėsčiusios arčiau galvos šonų, dėl to šuo mato periferiškai. Kuo akys arčiau viena kitos, tuo geriau šuo pastebi smulkmenas. Akių išsidėstymas ir regėjimo geba priklauso nuo veislės: geriausiai mato kurtai, kiek blogiau – sarginiai šunys. Šuo gerai pastebi judėjimą ir gali pamatyti judantį objektą 500 m atstumu. Spalvas skiria blogai – šuo mato pasaulį kaip prieblandoje. Tamsoje šuo mato geriau nei žmogus, bet blogiau nei katė.
Regėjimo praradimas šuniui nėra tokia didelė bėda kaip žmogui. Šuo tai gali kompensuoti puikia klausa ir uosle. Iš šono galima net nepastebėti, kad šuo aklas.
Uoslė
Šuniukai gimsta akli ir kurti, bet nuo pirmųjų gyvenimo valandų jau skiria kvapus. Uoslės reikšmė labai didelė. Augant gebėjimas skirti kvapus keičiasi: geriausia uoslė yra gyvenimo viduryje, senstant – palaipsniui blogėja. Kai kurios ligos taip pat gali pakenkti uoslei.
Priklausomai nuo veislės, šunys skirtingai analizuoja kvapus. Skalikai geriau jaučia kvapą nuo žemės, o gynybos šunys – ore.
Skonis
Skonio receptoriai mažiau jautrūs nei uoslės. Šunys blogiau skirsto skonį: šuns liežuvis turi apie 1700 skonio receptorių, žmogaus – apie 9000. Labiausiai šunims patinka saldus maistas. Senovės šuniui skonis buvo ne toks svarbus – grobį jis matė iš toli ir tenkinosi tuo, ką pagaudavo.
Lytėjimas
Lytėjimas taip pat vystosi nuo gimimo. Naujagimis šuniukas traukiasi prie šilumos ir apsiramina palaižytas motinos. Su lytėjimu susietas ir skausmo pojūtis. Skausmas – tai natūrali kūno apsauga nuo sužalojimo. Skirtingų veislių šunų skausmo slenkstis nevienodas. Lengvai sujaudinami ir nervingi šunys sunkiau iškenčia skausmą. Skausmo pojūtis šuniukams išsivysto tik beveik keturių savaičių amžiaus, todėl pirštai operuojami iki savaitės amžiaus.
Šunys turi gerą laiko pojūtį. Jie greitai pripranta prie šėrimo, vedimo į lauką laiko.
- The eye consists of the corned, then an anterior fluid-filled chamber, followed by the three-part uvea – iris, ciliary body, and lens. Behind the lens is a large, fluid-filled posterior chamber, then the light sensitive retina which feeds information down the optic nerve to the brain. The third eyelid (nictitating membrane), which is hidden by the lower lid, sweeps the eye clean. The lacrimal gland produces tears to keep the cornea moist. Tears drain down the lacrinmal duct into the nasal cavity. This can block, causing tears to overflow. The cartilaginous outer ear (pinna) captures sound, and funnels it down the external ear canal to the ear drum (tympanic membrane). Ear -drum vibrations stimulate the organs of balance in the middle ear – the hammer, anvil, and stirrup (malleus, incus, and stapes), which amplify and transmit sound, while at the same time protecting the inner ear from excessive vibration. The cochlea (part of the inner ear) captures these sounds and converts them to chemical signals to the brain. Adjacent to the cochlea are the semicircular canals – the saccule and utricle – the organs of balance in the inner ear, which feed the brain with information on the alignment of the head.
- Kriaušinė erkutė
Parašykite komentarą