| |

Liaudies medicina

Atskirą liaudies kultūros sritį sudaro medicina. Liaudies gydymas (terapija, slaugymas, gydymas) buvo žinomas žmonėms prieš daugelį tūkstančių metų. Susirgusį paprastai gydydavo namiškiai ar giminės, tik kai savi nepadėdavo, buvo kreipiamasi į garsius apylinkės žynius ar žolininkus. Nuo senovės ligonius gydė moterys. Jos žinojo daugybę gydomųjų žolių, šaknų, taip pat burtų, magiškų priemonių. Tuo tarpu chirurginius veiksmus, pavyzdžiui, kraujo nuleidimą atlikdavo vyrai. Nuo įvairiausių ligų užkalbėdavo dažniausiai moterys, rečiau – vyrai. Į garsius užkalbėtojus kreipdavosi ne tik apylinkės, bet ir tolimesni gyventojai. Vieni jų gydė, norėdami padėti, kiti iš to uždarbiavo. Vieni gydė tik kokią nors vieną ligą, kiti – įvairias. Dažniausiai kiekviena liga turėjo savo gydytoją. Ypatingą galią gydyti nervų ir proto ligas liaudis manydavo turint psichiškai nenormalius žmones, linkusius į ekstazę.

| |

Liaudies veterinarija

Augindami gyvulius, mūsų krašto gyventojai sukaupė didelį patyrimą, daugiausia parinkdami jų veisles, gydydami susirgusius. Tačiau šalia realaus patyrimo žmogus, būdamas bejėgis kovoti prieš gyvulių ligas, kurios dažnai padarydavo jam skaudžių nuostolių, sukūrė daug magiškų veiksmų, tariamai turėjusių apsaugoti gyvulius nuo ligų, susirgusius išgydyti.
Naudingiausi gyvuliai žmogui buvo arkliai, karvės, kiaulės ir avys, todėl realūs žmonių pastebėjimai ir magiški veiksmai daugiausia susiję su šiais gyvuliais. Karvė buvo žmonių maitintoja, todėl, ją įsigydami, žiūrėdavo, ar ji bus pieninga. Apie tai spręsdavo iš tešmens didumo, uodegos ilgumo. Jei karvės stimburys ilgas, žemiau kelių, tešmuo didelis – karvė bus pieninga. Gyvulių ligos dažnai buvo siejamos su įvairiais magiškais veiksmais. Kai kurie seni žmonės dar XIXa. tikėjo, kad gyvulius esą galima pakerėti arba nužiūrėti. Tokiais dalykais, žmonių manymu, daugiausia užsiimdavę čigonai, nes jie turėdavę “blogas akis”, kurios ypač buvusios kenksmingos jauniems gyvuliams.

| |

Medicinos etika

Galima teigti, kad apylinkės gydytojas gyvena kartu su ligoniais. Taigi jis gali gauti tokių duomenų apie ligonį ir jo gyvenimo sąlygas, kokių, pavyzdžiui, negali gauti kitos specialybės gydytojas, pakviestas į konsiliumą, nes jis su ligoniu bendrauja labai trumpai. Apylinkės gydytojas susikuria gerą ligos atsiradimo ir progresavimo vaizdą. Pakviestas į konsiliumą specialistas gali padėti tik tuo atveju, jeigu jam pateikiami konkretūs ligonio stebėjimų duomenys. Pagrindinė taisyklė čia yra tokia: gerai pateiktas klausimas – geras atsakymas. Esant rimtam konsiliumui, teisingai parinkus klausimus, konsultuojantysis gydytojas gali susidaryti nuomonę apie ligonio tiesioginio gydytojo patirtį, kuria remdamasis jau gali panaudoti savo žinias ir patyrimą. Kitaip sakant, šiuo atveju svarbiausia sąlyga yra teisingas abiejų gydytojų tarpusavio supratimas. Konsultacija yra ne tik pasitarimas, bet ir pasidalijimas įspūdžiais, patyrimu. Tai ir yra gero konsiliumo paslaptis.

| | |

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: žmogaus siela

Tai, ką mes vadiname civilizuota sąmone, tvirtai atsiriboja nuo pagrindinių instinktų. Bet tie instinktai neišnyko. Jie tik prarado ryšį su mūsų sąmone ir yra priversti pasireikšti netiesiogiai – fiziniais neurozių simptomais ir kitais įvairiais netikėtumais, pavyzdžiui, nepaaiškinamomis nuotaikomis, netikėtu užmiršimu ar kalbos klaidomis. Žmogus nori tikėti esąs savo sielos šeimininkas. Bet jis negali kontroliuoti savo nuotaikų ir emocijų, jis negali suvokti begalinės daugybės slaptų kelių ir būdų, kuriais pasąmonės veiksniai įsiskverbia į jo gyvenimo tvarką ir sprendimus, taigi, negali būti ir paties savęs šeimininkas. Pasąmonės faktorių egzistavimą sąlygoja archetipų autonomija.

| | |

Daugelis tėvų nesupranta vaikų poreikių

Daugelis tėvų visiškai nenutuokia apie vaikų elgesį ir discipliną, – teigia ekspertai, apklausę per 1000 tėvų, auginančių jaunesnių negu 6 metų vaikų. Pagal JAV atliktą tyrimą, paskelbtą 2000 metų spalio mėnesį, 61% tėvų mano, kad mušimas yra normali bausmė, nors įvairiais tyrimais ir įrodyta, kad fizinės bausmės gali būti žalingos. 57% tėvų tvirtino, kad 6 mėnesių vaiką galima išlepinti. Šiam teiginiui visiškai prieštarauja patys tyrimo organizatoriai. „Jei nepriglaudi verkiančio vaiko, jam pamažu vystosi nuolatinis kaltės ir streso išgyvenimas, – aiškina dr. Kyle Pruett, Jeilio universiteto Vaikų studijų centro psichiatrijos profesorius. – Reagavimas į savo vaiko poreikius toli gražu nėra lepinimas”.

| | |

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: simbolių vaidmuo

Kai gydytojas psichologas domisi simboliais, jam visų pirma rūpi “natūralūs” simboliai, kurie skiriasi nuo “kultūrinių”. Pirmieji kilę iš psichikos pasąmonės turinio, todėl jie išreiškia nesuskaičiuojamą daugybę pagrindinių archetipinių vaizdinių variacijų. Daugeliu atveju galima įžiūrėti jų archaiškąsias šaknis – t.y. tas idėjas ir vaizdinius, kuriuos galima rasti senoviniuose raštuose ir pirmykštėse visuomenėse. Kita vertus, kultūriniai simboliai yra tie, kurie buvo naudojami išreikšti “amžinąsias tiesas” ir kurie tebėra naudojami daugelyje religijų. Jie patyrė daug transformacijų ir netgi ilgą daugiau ar mažiau sąmoningos raidos kelią,- todėl jie tapo kolektyviniais vaizdiniais, priimtais civilizuotų visuomenių.

Metame pagaliau rūkyti
| | |

Metame pagaliau rūkyti

Mokslininkai sako, kad jei rūko tėvas, labai tikėtina, jog rūkys ir sūnus, jei rūko motina, dūmą trauks ir sūnus, ir duktė. Jei rūko seneliai, gali būti, kad rūkys ir anūkai… Visais atvejais atsiras išimčių, bet jų nebus daug, nebent visuomenės orientacija reikšmingai pasikeistų. Įkvėpti mesti rūkyti gali stipri antireklama – jos jėgą rodo Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos traukimasis iš tabako dūmų pasaulio. Pavyzdžiui, siekiama visą Italiją paversti nerūkymo zona. Vienas po kito Amerikos miestai ima drausti rūkyti kavinėse ir restoranuose. Mokslinių tyrimų duomenys nedviprasmiškai įrodė, kad rūkymas žaloja žmogaus organizmą ir silpnina intelektines funkcijas, taip pat sukuria sąlygas kitoms ydoms plėtotis – piktnaudžiavimui alkoholiu ir narkotikais, įvairiems nusikaltimams, seksualiniam ištvirkavimui…

| | |

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: gydant skilimą

Mūsų intelektas sukūrė naują pasaulį, kuris valdo gamtą, ir jame apgyvendino pabaisiškas mašinas. Jos tokios neabejotinai naudingos, kad net neįsivaizduojame, kad galėtume jų atsikratyti ar išsivaduoti nuo tarnavimo joms. Žmogus privalo paklusti drąsiems savo mokslinio ir išradingo proto impulsams ir žavėtis savo nuostabiais pasiekimais. Tuo pat metu jo genialiam protui būdingas kraupus polinkis išradinėti daiktus, kurie darosi vis labiau pavojingi,- nes tai yra vis tobulesnės masinės savižudybės priemonės. Kadangi planetos gyventojų skaičius nesulaikomai didėja, žmogus pradėjo ieškoti būdų ir priemonių, kaip sustabdyti šį potvynį.

Vaikinai iš provincijos valdo pasaulį
| | |

Vaikinai iš provincijos valdo pasaulį

Ką Jums sako šie kaimų pavadinimai: Užulėnis, Kutaliai, Selemos Būda? O kuo žymus Rokiškis? Atsakymas toks: tai Lietuvos prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio, K. Griniaus ir A. Brazausko gimtinės. Visi tarpukario Lietuvos prezidentai kilę iš kaimų, prezidentas A. Brazauskas gimęs irgi pakankamai mažame Rokiškio mieste, o mokyklą baigęs Kaišiadoryse. Išimtis yra V. Adamkus, gimęs ir mokęsis Kaune. Tokia statistika atrodo pakankamai dėsninga – Lietuva ilgą laiką buvo agrarinis kraštas, ir šiuo metu didelė gyventojų dalis gyvena mažuose miesteliuose arba kaimuose. Kita vertus, amerikiečiai suskaičiavo, kad dauguma XX a. Amerikos prezidentų kilę iš mažų miestelių.

Ėrichas Fromas – Menas mylėti: ar meilė yra menas?
| | |

Ėrichas Fromas – Menas mylėti: ar meilė yra menas?

Ar meilė yra menas? Jei taip, tai jai reikia žinių ir pastangų. O gal meilė tik malonus jausmas, kurį mums dovanoja atsitiktinumas, kai kažkas pasijunta laimei nusišypsojus, “apimtas meilės”. Ši knygelė remiasi pirmąja prielaida, nors dauguma šiuolaikinių žmonių, be jokios abejonės, tiki antrąja. Žmonės anaiptol negalvoja, kad meilė nėra svarbi. Jie ištroškę jos; žiūri be galo daug filmų apie laimingą ir nelaimingą meilę, girdi šimtus banalių dainų apie laimę, bet vargu ar kas galvoja, jog mylėti galima mokytis. Tokia savotiška nuostata remiasi keliomis prielaidomis. Daugelis meilės uždavinį pirmiausia suvokia kaip tapti mylimu, o ne mylinčiu, gebančiu mylėti.