Medicina

Kaip jau žinote, NLP atskleidžia, kas vyksta mūsų galvose, nagrinėja, kaip tai atsispindi mūsų kalboje ir nevalinguose judesiuose. Taip pat padeda suprasti, kada žmogus stebi sąmonėje "prabėgančius" vaizdelius, kada prisimena garsus, arba įsijaučia į kūno pojūčius. NLP gali susekti, kada žmogus, pats to nežinodamas, susikuria problemas, o kada priima gerus sprendimus. Tačiau tai - tik diagnostika, o NLP išpopuliarėjo, kai matematikai ir lingvistai, įvertinę ir išanalizavę, papildė psichoterapeutų darbą naujais metodais. Psichoterapija - ypatingas bendravimas, jo metu kinta žmogaus psichinė būsena. Kaipgi tai atsitinka? Kai cheminė piliulė patenka į skrandį, o po pusvalandžio pasikeičia jūsų nuotaika, viskas aišku - cheminė medžiaga veikia smegenų ląsteles. Bet juk psichoterapeutas nieko niekam į burną neįkiša. Jis tik bendrauja su savo klientu, o šio būsena keičiasi! NLP bandė išaiškinti šį stebuklą. Vienas iš atsakymų toks: mūsų psichika nuolat ir greitai mokosi sieti vidinius garsus ir vaizdus - pasaulio reprezentacijas - su tam tikromis emocijomis.

Verta prisiminti, kad bendraudami didesnę informacijos dalį perteikiame ne žodžiais, o kūno kalba(55%) ir savo balso savybėmis (38%). Žodžiais perteikiame tik 7%. Žinoma, mus supa milijonai vaizdų, garsų ir pojūčių. Viso to srauto neįmanoma suvokti, perdirbti ir įsiminti. O mūsų pašnekovas dar kreipia dėmesį ne į tai, kas sakoma, o į tai, kaip tai sakoma. Suprantama, kad tai, kaip mes suvokiami, lemia pašnekovo kultūra, įsitikinimai, įprastiniai pasaulio suvokimo būdai. Todėl pašnekovo psichika atspindi mus ne kaip kino kamera ir ne kaip magnetofonas. Jo psichikoje susiformuoja netiksli mūsų ir mūsų žodžių kopija. Čia veikia vadinamieji „filtrai”, kurie iš mūsų gaunamą informaciją iš dalies ištrina, iš dalies apibendrina, iš dalies iškreipia. Atsakydami mums žmonės taip pat naudoja „filtrus”. Būtent tokius filtrus turėjo omenyje Froidas, rašydamas apie „išstumtas” iš sąmonės seksualines fantazijas. Pirmiausia filtrai, pro kuriuos praeina visa informacija iš išorės, sukurti pačių mūsų nervinių ląstelių. Tai - nervinis filtras. Jis išskiria iš viso informacijos srauto penkis mažesnius - regos, pojūčių, garsų, kvapo ir skonio. Kiekviename srautelyje telpa ne visi, o tik kokie 2-3 esminiai vienetai… Mūsų sąmonę pasiekia netgi ne kiekvienos rūšies pojūčiai. Kai kurie žmonės pirmiausiai suvokia (įsisąmonina) vaizdus. Kitus srautelius jie tiesiog ignoruoja („ištrina”). Kiti išskiria tik pojūčius. Treti - tik garsus. Skonį ir uoslę mes ignoruojame dažniausiai, kol jų intensyvumas nepasidaro per didelis…

Neuro Lingvistinis Programavimas (NLP) – tai mokslas ir menas, užsiimantis žmogaus meistriškumo modeliavimu. NLP sukurti modeliai, būdai bei metodai plačiai pasklido konsultavimo srityje, terapijoje, švietime ir versle. Jie naudojami siekiant efektyvumo komunikacijoje, asmeninėje veikloje ir norint sparčiai mokytis. NLP padeda greičiau ir veiksmingiau pasiekti savo tikslus. Kitais žodžiais tariant, NLP dėka galima pasiekti norimų tikslų, daugiau sužinoti ir, kas tikrai svarbu, - gali tapti tokiu, kokiu nori būti. Bendraujant su kitais, efektyvaus bendravimo būdai suteikia galimybę greičiau suprasti aplinkinius, sukurti ir palaikyti abipusio supratimo atmosferą. Tuo pat metu suaktyvėja iki šiol nežinomi mąstymo gebėjimai („neuro“). Siekiant asmeninių tikslų, NLP padeda kitaip pažvelgti į kalbą ir kitaip ja naudotis („lingvistika“). Galiausiai, galime išmokti patys vadovauti savo proto būsenai, mintims, psichikai, suderinti savuosius įsitikinimus bei vertybes su rezultatais, kurių ne tik norime, bet ir trokštame („programavimas“).