Verta prisiminti, kad bendraudami didesnę informacijos dalį perteikiame ne žodžiais, o kūno kalba(55%) ir savo balso savybėmis (38%). Žodžiais perteikiame tik 7%. Žinoma, mus supa milijonai vaizdų, garsų ir pojūčių. Viso to srauto neįmanoma suvokti, perdirbti ir įsiminti. O mūsų pašnekovas dar kreipia dėmesį ne į tai, kas sakoma, o į tai, kaip tai sakoma. Suprantama, kad tai, kaip mes suvokiami, lemia pašnekovo kultūra, įsitikinimai, įprastiniai pasaulio suvokimo būdai. Todėl pašnekovo psichika atspindi mus ne kaip kino kamera ir ne kaip magnetofonas. Jo psichikoje susiformuoja netiksli mūsų ir mūsų žodžių kopija. Čia veikia vadinamieji „filtrai”, kurie iš mūsų gaunamą informaciją iš dalies ištrina, iš dalies apibendrina, iš dalies iškreipia. Atsakydami mums žmonės taip pat naudoja „filtrus”. Būtent tokius filtrus turėjo omenyje Froidas, rašydamas apie „išstumtas” iš sąmonės seksualines fantazijas. Pirmiausia filtrai, pro kuriuos praeina visa informacija iš išorės, sukurti pačių mūsų nervinių ląstelių. Tai - nervinis filtras. Jis išskiria iš viso informacijos srauto penkis mažesnius - regos, pojūčių, garsų, kvapo ir skonio. Kiekviename srautelyje telpa ne visi, o tik kokie 2-3 esminiai vienetai… Mūsų sąmonę pasiekia netgi ne kiekvienos rūšies pojūčiai. Kai kurie žmonės pirmiausiai suvokia (įsisąmonina) vaizdus. Kitus srautelius jie tiesiog ignoruoja („ištrina”). Kiti išskiria tik pojūčius. Treti - tik garsus. Skonį ir uoslę mes ignoruojame dažniausiai, kol jų intensyvumas nepasidaro per didelis…