Medicina

Sveikatos priežiūros įstaigos dalijasi ES struktūrinių fondų paramą. Iš viso sveikatos sektoriui 2004 - 2006 metams numatyta skirti 148,5 mln. litų. Pasirašyta sutarčių 90 mln. litų sumai, likusiems 57,5 mln. litų paraiškos bus teikiamos artimiausiu metu. Projektai įgyvendinami dviejose srityse - kardiologinės sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimo ir plėtros bei bendrosios praktikos infrastruktūros plėtros ir modernizavimo. Vienas iš ES prioritetų sveikatos apsaugos srityje - ji turi būti prieinama, kokybiška ir teikiama laiku visiems šalies gyventojams. Lietuvoje atokesnėse kaimo vietovėse, rajonuose, kurie susiduria su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, sveikatos priežiūros įstaigų tinklas išplėtotas dar nepakankamai, trūksta įrangos, specialistų, teikiamos nekokybiškos paslaugos. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorės Romaldos Baranauskienės, ES pinigai padės spręsti šias problemas. Padedant ES, stiprinama kardiologinė pagalba. Šios srities paslaugos bus efektyvinamos bei plėtojamos modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigas. Ši priemonė skirta mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimui bei kardiologinės pagalbos gerinimui.

Nors Maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvieną mėnesį tūkstančius įtartinų maisto produktų išsiunčia atgal importuotojams, lietuviai nėra visiškai apsaugoti nuo sveikatai pavojingų prekių. Nuo balandžio pabaigos uostamiesčio kavinėse, restoranuose ir prekybos centruose nebeprekiaujama garsiąja indiška "Gokul" arbata. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė, kad arbatoje yra kenksmingų ir pavojingų sveikatai medžiagų - tartrazano, brilijantinio smėlio ir azorubino. Šias medžiagas, tiksliau - dažus, arbatos gamyboje naudoti draudžia Europos Sąjungos reikalavimai. Be to, laboratorinių tyrimų dėka išaiškinta, kad neva "sveikatos suteikiančioje" arbatoje yra didesnis nei leistina švino kiekis. Specialistai su probleminiais importuojamais maisto produktais susiduria kas mėnesį.

Kad ligonių vartojamų medikamentų ir suvalgomų maisto produktų mišinys nevirstų gyvybei pavojingais kokteiliais, gydytojai turėtų atidžiai išanalizuoti savo pacientų dietą. Britų vyriausybės patarėjai susirūpinę tuo, kad stiprūs medicininiai, savaime toksiški preparatai gali tapti dar daugiau pavojingi sąveikaudami su kai kuriomis maiste, gėrimuose ir dietiniuose papilduose esančiomis medžiagomis. Arba pacientai, maitindamiesi ne tais produktais, gali nesąmoningai mažinti savo gydymo efektyvumą. Valdininkai nurodo, kad dauguma žmonių vienu metu išgeria iki 10 rūšių vaistų. Tai reiškia, jog įvairių medžiagų sąveikos potencialas kai kuriems žmonėms yra labai didelis. Maisto standartų agentūros ir medikamentų bei sveikų produktų kontrolės valdybos patarėjų sudarytame rekomendaciniame rašte sakoma, kad egzistuoja mažiausiai 200 medikamentų, kurių poveikiui arba toksiškumui turi įtakos maistas. Šis dokumentas buvo sudarytas pagal abiejų įstaigų ekspertų susitikimo, skirto maisto toksiškumui ir medikamentų saugumui, rezultatus.

Šiuolaikinės vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis. Skiepų dėka įveiktas arba maksimaliai sumažintas sergamumas sunkiomis ligomis, todėl žmonės pradeda abejoti, ar iš viso bereikia skiepytis "nuo to, ko nebėra". Taip Eltai teigė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis. Gydytojo teigimu, ne gandais, nuomonėmis, o mokslo įrodymais grįstą informaciją apie skiepus tėvai galės rasti tinklapyje infoskiepai.lt. "Neskiepyti vaikų ar bent kritikuoti skiepus tampa madinga. Pediatrus į neviltį varo mamų ir tėčių supratimas apie vakcinavimą. Jis - žymiai prastesnis negu įsivaizdavome", - sakė dvi dienas mamų diskusijas apie skiepus internete sekęs profesorius V. Usonis. Medikai kritikuoja vis dažnesnius pareiškimus, neva skiepai blogai veikia imuninę sistemą, o ligas galima gydyti ar jų išvengti vartojant homeopatines priemones.

Sąnarių endoprotezavimui skiriama per mažai lėšų, todėl skausmus kenčiantiems pacientams eilėje operacijos tenka laukti 3-3,5 metų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sąnarių endoprotezavimui šiemet skirta 14 mln. litų. Lėšų per pastaruosius ketverius metus beveik padvigubėjo, tačiau tai menka paguoda operacijų laukiantiems ligoniams. Trejetą metų jie turi gyventi su kasdieniniu skausmu, vartodami vaistus. Medikai tvirtina galintys daugiau atlikti šių operacijų, jei būtų nuperkama daugiau endoprotezų. Lietuvoje vis daugėja ligonių, kuriems reikia sąnarių endoprotezų. Šiuo metu jų implantavimo operacijų Valstybinės ligonių kasos (VLK) sudarytoje eilėje laukia beveik 26 tūkstančiai šalies gyventojų: 11764 - klubo, 14115 - kelio, 35 - peties, o 17 - kitų sąnarių pakeitimo endoprotezais. Šios operacijos daromos aštuoniolikoje šalies ligoninių. Apdraustieji sveikatos draudimu sąnarių endoprotezą gauna nemokamai. Jie paštu Valstybinės ligonių kasos Sąnarių endoprotezų skirstymo komisijai atsiuntę prašymą ir pažymą, įrašomi į eilę. Ligoniai gali rinktis ligoninę, kurioje nori operuotis.

JAV, Los-Andžele esančio Kalifornijos universiteto mokslininkai rado naują vėžinių ląstelių naikinimo būdą, kuriam galima panaudoti genetiškai pakeistą žmogaus imunideficito virusą (ŽIV), praneša Science Daily žurnalas. ŽIV viruso modifikacija buvo atliekama dvejais etapais: iš pradžių tyrinėtojai pašalino AIDS sukeliančias viruso dalis, o po to viruso apvalkalą pakeitė vabzdžius ir paukščius užkrečiančio Sindbis viruso apvalkalu.