Iš pogrindžio - strėlės į kailių verslą

Dirbtinio kailio kailiniai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Greitu laiku išeiti gatvėn įsisupus į natūralius kailinius gali būti nesaugu. Lietuviai pasekė Vakarų pasaulio pavyzdžiu ir jau pradėjo rengti akcijas tam, kad apgintų esą barbariškais būdais dėl kailių žudomus gyvūnus. Tiesa, kol kas ši veikla mūsų šalyje dar slepiasi pogrindyje. Tačiau Lietuvos didmiesčiuose, pačiose matomiausiose vietose, vis dažniau atsiranda plakatų, raginančių kovoti su natūralių kailių vartotojais ir švelniakailių gyvūnų augintojais. Praėjusią savaitę tokiais plakatais buvo išklijuoti ir centrinėje uostamiesčio dalyje esantys kelio ženklai. Juose - žudomų gyvūnų nuotraukos su prierašais - "Mada, kuri žudo", "Natūralaus kailio kaina" ir pan. Plakatuose taip pat nurodytas ir interneto svetainės adresas, o joje - papildoma informacija tiems, kurie atkreipė dėmesį į nuotraukas. Dienraščiui pradėjus domėtis, ar iš tiesų Lietuvos žvėrininkystės ūkiuose gyvūnai auginami tokiomis baisiomis sąlygomis, kaip tikinama interneto puslapyje, paaiškėjo, kad šį verslą dar nuo tarybinių laikų iki šiol tebegaubia paslapties šydas. "Tam, kad jūs galėtumėte pasipuošti prabangiais lapės kailiniais, šie gyvūnai žudomi įkišus elektrodus į nasrus ir analinę angą, jie patiria didžiulį skausmą", - tikina puslapio kūrėjai. Nuotraukos šokiruoja. Jose užfiksuoti žudomi arba jau nužudyti gyvūnai. Kai kuriose iš jų - nudirtų žvėrelių lavonai, o po nuotraukomis smulkiai aprašoma, kokiu būdu kankinami gyvūnai, kurių kailius nešioja tie, kas gali sau leisti tokią prabangą.

Vietoje išgirto gydomojo poveikio - pavojus sveikatai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nors Maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvieną mėnesį tūkstančius įtartinų maisto produktų išsiunčia atgal importuotojams, lietuviai nėra visiškai apsaugoti nuo sveikatai pavojingų prekių. Nuo balandžio pabaigos uostamiesčio kavinėse, restoranuose ir prekybos centruose nebeprekiaujama garsiąja indiška "Gokul" arbata. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė, kad arbatoje yra kenksmingų ir pavojingų sveikatai medžiagų - tartrazano, brilijantinio smėlio ir azorubino. Šias medžiagas, tiksliau - dažus, arbatos gamyboje naudoti draudžia Europos Sąjungos reikalavimai. Be to, laboratorinių tyrimų dėka išaiškinta, kad neva "sveikatos suteikiančioje" arbatoje yra didesnis nei leistina švino kiekis. Specialistai su probleminiais importuojamais maisto produktais susiduria kas mėnesį.