Kalbos kultūra

Įnagininką vartojame, reikšdami objektą, laiką, vietą, būdą, priežastį, leidimą, kintamą būseną (darbą, užsiėmimą). Daiktavardžio įnagininko - papildinio reikalauja veiksmažodžiai didžiuotis, girtis, kvepėti, naudotis, rūpintis, sirgti, šerti, vaišinti, vilktis ir kiti: didžiuotis tėvais, girtis vaikais, kvepėti rožėmis, naudotis vonia, rūpintis ateitimi, sirgti geltlige, šerti šakniavaisiais, vaišinti šokoladu, vilktis striuke. Veiksmažodžiai laikyti, vadinti reikalauja jų valdomo būdvardžio, kelintinio skaitvardžio, įvardžio ar dalyvio įnagininko linksnio.

Ta pati kalbos išraiškos priemonė gali pažeisti ne vieną stiliaus reikalavimą. Pvz., veiksmažodinio daiktavardžio junginys su kilmininku sakinyje Sekančioje (= Kitoje, tolesnėje?) poemos dalyje poetė vaizduoja klastingą Vokietijos užpuolimą kenkia kalbos gyvumui ir aiškumui, yra dviprasmis: ar Vokietija ką užpuolė, ar ją kas užpuolė?

Bene daugiausia mokinių rašiniuose yra kalbos tikslumo klaidų. Visas jas skiriame į 4 didesnes grupes: leksines, darybines, morfologines ir sintaksines tikslumo klaidas.

Vartojame 1. Prielinksnį po vartojame, reikšdami vietą ko nors apačioje, būdą. Pusnynuos nykštukai miega. - / Aukso žuvys po ledu. Gera jam gyventi po gimtinės stogu. Paėmė Agnę po ranka. Nevartojame 1. Prielinksnio po su įnagininku būviui reikšti nevartojame. Katrė po vienais marškiniais (=vienais marškiniais) kočiojo skalbinius. 2. Prielinksnis po nevartotinas, žymint pavaldumą, veiksmo būdą ... Skaityti toliau

Mokiniai gana dažnai nesuvokia žodžio vartojimo sferos, nejaučia atspalvio, kurį žodis įgyja, tam tikroje sferoje funkcionuodamas. Dėl šios priežasties pavartojama oficialiojo stiliaus žodžių, terminų, neatitinkančių rašinio temos ir visos stilistinės teksto atmosferos:

Karštos vasaros metu Jonukas nuvyko pas savo senelius.

Ant ežero su rogutėmis važinėjosi būrys vaikų, kiti linksmai čiuožė su pačiūžomis. Visi jie buvo jaunesniojo mokyklinio amžiaus.

Kartais dėl blogų gamtinių sąlygų mokytoja vėluodavo į pamokas.

Į rašinius skverbiasi administracinio stiliaus perifrazės:

Mirus motinai, iškilo Petrui vedybų klausimas.

Vartojame 1. Prielinksnį pas vartojame, reikšdami buvimo arba vykimo vietą, tikslą. Pernakvok pas mane, aš rytoj sušauksiu visus paukščius... Ak, norėtum grįžti į tėvų sodybą... / Pas kiekvieną krūmą, pas kiekvieną žiedą. Pas krosnį Antanukui gera. Susiįdomavo vienas bernas ir nuėjo pas tą poną tarnauti. Justės nėra - išėjo pas gydytoją. Nevartojame 1. Prielinksnis pas ... Skaityti toliau

Vienas iš praktinės stilistikos objektų yra mokinių rašomųjų darbų kalbinė raiška, taigi ir tipinės tų rašinių stiliaus klaidos. Praktinės stilistikos objektas čia susisiekia su kalbos metodikos objektu: stilistika pateikia lingvistinę stiliaus klaidų analizę, siūlo jų klasifikaciją, o metodika moko tų klaidų vengti, užbėgti joms už akių, jas taisyti. Kiekvienas mokytojas turėtų tirti savo mokinių stiliaus klaidas. Ne visų mokinių tos klaidos vienodos, ne visi jų vienodai daro. Mokinių stilių smarkiai veikia mokytojo kalba: jie įsidėmi ne tik atskirus žodžius, bet ir frazes, pasakymus ir kartoja savo kalboje.

1. Polinksnis pagalba plinta dėl rusų kalbos įtakos, lietuvių kalbai visiškai netinka ir nevartotinas. Brėžiame liniuotės pagalba (=su liniuote). Peles naikiname nuodų pagalba (=nuodais). Hipnozės pagalba (=Hipnoze, hipnotizuojant) žmogų galima įvairiai paveikti.

Galima stiliaus klaidas ir kitaip klasifikuoti — pradėti nuo kalbos pakopų. Šiuo atžvilgiu skirtume 5 klaidų grupes: leksines, darybines, morfologines, sintaksines ir fonetines stiliaus klaidas. Šitoji klasifikacija stilistikos požiūriu trūktina: jos išeities pagrindą sudaro ne stiliaus kategorijos, o kalbos struktūros pakopos: pradedama nuo klaidos lokalizavimo neapibūdinus jos stilistinės esmės. Kita vertus, toks stiliaus klaidų skirstymas turi savų pranašumų: jis „prieinamas ir mažiau reikalų su stilistika turėjusiems žmonėms", taigi gali būti patogesnis žemesnėse klasėse. Visai atriboti tas dvi stiliaus klaidų klasifikacijas netikslu, nes kiekviena tokia klaida priklauso ir tam tikrai kalbos pakopai, ir kartu yra nusižengimas stiliaus reikalavimams.

1. Prielinksnį pagal vartojame, reikšdami daiktą, vietą, kurios pašaliu judama, buvimą šalia, veikimo pagrindą, motyvą, lyginimą. Važiavome pagal kelio kraštą. Pagal namo sieną - darželis. Lazdynai statyti pagal gerą planą. Pagal Jurgį ir kepurė. 2. Prielinksnis pagal nevartotinas reiškiant kilmės vietą, veiksmo būdą. Gyvena pagal gimimo vietą (=kur gimęs, gimtinėje). Pinigus paėmiau pagal pasą (=su ... Skaityti toliau

Sakytinio ir rašytinio teksto kalbinės raiškos klaidas galima suskirstyti į tris grupes: kalbos, logikos ir stiliaus. Jos savo ruožtu skirstomos smulkiau. Logikos klaidos klasifikuojamos pagal logikos dėsnių pažeidimus. Kalbos klaidų skiriamos 6 grupės: tarties, kirčiavimo, leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir sintaksės. Stiliaus klaidas ne visada lengva atskirti nuo logikos ir kalbos klaidų. Stiliaus klaida yra funkcinių stilių normų arba bendrosios stiliaus kultūros reikalavimų pažeidimas. Kitaip tariant, stiliaus klaida — tai toks žodžio, jo formos arba sintaksinės konstrukcijos pavartojimas, kuris, nepažeisdamas kalbos normų, daro pasakymą netikslingą ar netikslų, neaiškų, ištęstą, nesklandų. Stiliaus klaidas svarbu atskirti nuo kalbos klaidų dėl kelių priežasčių. Viena, kalbos klaidos pažeidžia aiškias kalbos normas, o stiliaus klaidos yra subtilesnės.

Vartojame 1. Prielinksnį nuo vartojame, reikšdami vietą, nuo kurios kas nors daroma, laiko pradžią, būsenos priežastį, paskirtį. Versiu knygų neskaitytų / Nuo rytų lig vakarų. Kiekvienas nuo savęs ginasi. Lijo nuo pat ryto. Atsibudo sustingusi ir net drebanti nuo šalčio. 0 girios girios!.. / Jos slėpė žmones ne tik nuo ponų: / Nuo dvaro, nuo ... Skaityti toliau

1. Priešpriešinio sujungimo sakiniuose antrasis sujungiamas su pirmuoju priešinamaisiais jungtukais bet, tačiau, o, vis dėlto, tik. Tokiuose sakiniuose nevartojame dalelytės gi antrajam sujungti su pirmuoju.

Mes dirbome lauke, gi (=o) mergaitės sukosi troboje.

Jūs žadėjote daug, gi (=tačiau) darbai iki šiol nevykdomi.

2. Sakiniams sujungti nevartotini vertalai vienok (=tačiau, bet, o), o taip pat (=ir, taip pat), tuo tarpu kai...

Aš jam šaukiu, vienok (=tačiau, bet, o) jis, matyt, negirdi.