Biologija

Aplink Baltiją esančios kraštuose jau nuo pat ankstyvųjų viduramžių apie šiuos jūrų milžinus sklando legendos, pasakojama būtų nebūtų vaizduotę aitrinančių nutikimų. Jų vardai įmažinti vietovardžiuose. Muziejiniuose pergamentuose rasime gausybę užuominų apie juos. Beveik visi susitikimai su jais paženklinti tragizmo ir nežinomybės ženklų. Klausimų apie juos vengia daugelis Baltijos jūros gyvūnijos žinovų. Nelengva pasakoti apie juos, kur tiesa bylojama pramaišiui su išmone. Tai - banginiai. Kryžiuočių ordino kronikose galima rasti įrašų apie keistus radinius Baltijos pajūryje. Pirma užuomina išlikusi iš 1283 m., kur rašoma, kad ties Vladislavovo (Lenkija) ant kranto buvo išmesta milžiniška keista žuvis. Tokia žuvis – tik prieš nelaimę, – dievagotasi anuomet. Daug užuominų apie milžiniškas žuvis aptiksime kituose rašytiniuose paminkluose. Šiai grupei priskiriami keisti muziejiniai eksponatai, tokių radinių daiktiniai įrodymai, saugoti buvusios Prūsijos ir Lenkijos pajūrio miestų rotušėse.

Delfinai gimsta turėdami daug riebalų, nes tai padeda jiems lengviau išsilaikyti vandens paviršiuje. Ką tik gimę mūsų stebėti jaunikliai sunkokai išlaikydavo kūno pusiausvyrą, panerdavo po vandeniu be motinos pagalbos, dažniausiai plaukdavo Šalia jos nugarinio motinos pagalbos, dažniausiai plaukdavo Šalia jos nugarinio jauniklį paskui save ir padeda jam įveikti vandens pasipriešinimą plaukiant. Tariamojo pavojaus metu delfinėms padidinus greitį, jaunikliai neatsilikdavo nuo jų. Ką tik gimę jaunikliai blogai orientuodavosi aplinkoje. Pirmosiomis gyvenimo dienomis abu jaunikliai būdavo tik su savo motinomis. Pirmosios savaitės pabaigoje kartais vienas ar kitas jauniklis priklysdavo prie kitos motinos, bet patelės labai greitai susigrąžindavo savo vaikus. Nepaklusnius vaikus motinos bausdavo rostrumu keldamos juos į vandens paviršių arba spausdamos prie baseino dugno. Kartais patelės būdavo labai neramios, dažnai ir stipriai trankydavo uodega vandens paviršių, aukštai iššokdavo iš vandens, rostrumu masažuodavo jaunikliams pilvą. Tuomet joms su žuvimi duodavome raminamųjų. Palengva delfinės apsiprato ir nurimo. Motinai sustojus pailsėti, jauniklis prisijungdavo prie kitos delfinės arba plaukiodavo vienas.

Manipuliacinius žaidimus skatina įvairūs išorės objektai, tiek nauji, tiek įprastiniai. Šiuos žaidimus dar būtų galima pavadinti pavieniais, nes yra žaidžiama ne su grupės nariu, o su kokiu nors objektu. Klaipėdos delfinariume įprastas žaidimų objektas yra kamuolys. Delfinai jį gali net ir visą valandą stumdyti rostrumu po baseiną, mėtyti jį virš vandens rostrumu ar uodega, taip pat stengtis jį panardinti. Panašiai žaidžiama su lankeliu. Delfinai jį stumdo ar, užsidėję ant krūtinės peleko, tampo po baseiną. Dažnai į tokius žaidimus yra įtraukiamas ir žmogus. Mėgstama žaisti ir su žuvimi. Su ja žaidžiama dažniausiai tada, kai delfinai jau yra pasisotinę. Žuvis yra mėtoma į orą, gaudoma ir vėl mėtoma. Su žuvimi yra žaidžiama ir grupiniuose žaidimuose. Tada numestą žuvį gaudo net keletas delfinų, vėl ją numeta ir vėl gaudo. Žaidimas baigiasi, kai kuris nors delfinas žuvį praryja. Taip pat žuvis dažnai yra nešiojama burnoje taip erzinant kitą delfiną. Prie grupinių žaidimų taip pat yra priskiriamas ir vienas kito vaikymasis, grupiniai šuoliai. Kaip žaidimo dalyvis gali būti ir žmogus. Delfinai jį sekioja taškydami, priversdami bėgti ar slėptis. Buvo bandyta žmogų aptaškyti iš dviejų pusių, kad žmogus, bėgdamas į bet kurią pusę, vis tiek būtų aptaškytas. Svarbus grupinių žaidimų momentas – partnerio veiksmų ir pozų suvokimas. Signalai (pozos, judesiai, garsai) padeda įvertinti žaidimų partnerių esamus ir net būsimus veiksmus. Grupiniuose žaidimuose jaunikliai išmoksta atpažinti kitų gyvūnų būsenas ir signalus. Manipuliaciniai žaidimai padeda kaupti patyrimą apie aplinkos objektus.