Ištraukos “Jūreiviai Juos sutinka su dideliu susižavėjimu. Linksmi Jie visada skrenda pavėjui nuo vienos putotos bangos keteros ant kitos. Tai šaunuoliai, nešami vėjo. Sako, kad Jie neša sėkmę. Ir jeigu jūs, matydami šias džiūgaujančias žuvis, sugebėsite susilaikyti nuo triskartinio “valio”, tai tepasigaili jūsų dangus; arba tai reiškia, kad jūsų širdis akmeninė” ( G. Melvilis, “Mobi Dikas” ).

Pasakojimai apie delfinus mus pasiekia jau nuo senovės Antikos laikų. Jų atvaizdų galima rasti ant iškasamų senovinių monetų ir keraminių dirbinių, o olų piešiniuose šalia delfino neretai matomas žmogus. Šie gyvūnai dažnai sutinkami tautų, gyvenusių salose, mituose, ir čia jie dažniausiai yra žmogaus draugai ir pagalbininkai.
Delfinams jau nuo seniausių laikų buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Ypač jais susidomėta po to, kai 1930 metais Floridos delfinariume pirmą kartą buvo parodytas delfinų pasirodymas. Tačiau iki pat šiol delfinariumuose laikomų delfinų stebėjimų nėra daug. Tyrimai dažniausiai atliekami dėl šiuos gyvūnus laikančių institucijų vidinių reikmių…

…Elgsena – tai matomi koordinuoti gyvūno atsakai į aplinkos stimulus. Elgsenos tyrimai padeda suprasti gyvūnų sandaros ypatumų ir jų elgsenos ryšį, leidžia sužinoti, kaip vienoks ar kitoks elgesys padeda jiems išlikti ir daugintis.
Iš kur gyvūnas “žino”, kaip pasielgti, kaip reaguoti vienoje ar kitoje situacijoje? Iš kur jis “žino”, kad vienas objektas jam yra pavojingas, kitas – naudingas, o trečias – dėmesio nevertas? Yra trys “žinojimo” rūšys:
1. “Žinojimas”, paremtas paveldėjimu;
2. “Žinojimas”, įgytas individualiu patyrimu (išmokimu);
3. “Žinojimas”, įgytas mąstymu.
Organizmo elgsenoje šie trys komponentai sudaro vienovę, nors jų santykis būna ir nevienodas. Vienuose veiksmuose vyrauja įgimti komponentai, kituose – įgyti, trečiuose – intelektiniai.
Įgimti komponentai yra paveldimi pagal tuos pačius dėsningumus, kaip ir morfologiniai požymiai. Jie yra gyvūnų rūšies istorinė patirtis, todėl atskirų vienos rūšies individų šie elgsenos komponentai yra vienodi.

Įgyti elgsenos komponentai – individualaus prisitaikymo prie aplinkos vaisius. Kiekvienos naujos kartos individai atsiduria bent šiek tiek pakitusioje aplinkoje. Vadinasi, jie turi gebėti keisti (modifikuoti) savo elgsenos įgimtus komponentus, papildyti įgimtus veiksmus išmoktais. Išmokimas užtrunka tam tikrą laiką. Efektyviau ir greičiau prisitaikoma,kai situaciniai uždaviniai sprendžiami mąstymu (intelektine veikla).

Gyvūnai neatlieka veiksmų šiaip sau. Jie savo elgsena siekia vienokio ar kitokio tikslo. Elgsenos skatintoju paprastai būna organizmo reikmė. Nuo jos priklauso elgsenos kryptingumas. Tikslas lemia elgsenos formą: maisto medžiagų trūkumas skatina mitybos elgseną, informacijos trūkumas – naujų situacijų ieškojimą ir pan…

…Klaipėdos delfinariume laikomos Juodosios jūros afalinos (Tursiops truncatus ponticus). Jos priklauso bangininių (Cetacea) būrio dantytųjų banginių (Odontooceti) pobūriui. Pobūryje išskiriamos 5 šeimos ir 75 rūšys. Afalinos priklauso delfininių (Delphinidae) šeimai.
Afalinos paplitusios Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenyno vidutinėse platumose. Pagal paplitimą dar išskiriami 4 afalinų porūšiai:
1. Tursiops truncatus ponticus sutinkamos Viduržemio bei Juodojoje jūroje.
2. T. t. truncatus. Šis porūšis sutinkamas Atlanto vandenyne nuo šiaurinės Norvegijos, Islandijos, pietinės Grenlandijos dalies iki pietinės Afrikos ir Brazilijos.
3. T. t. aduncus paplitusios Indijos vandenyne nuo Raudonosios jūros ir pietinės Afrikos iki Bengalų įlankos ir Australijos.
4. T. t. gillii – Ramiojo vandenyno gyventojos. Čia jų yra pietinėje Ochotsko jūros dalyje ir Japonų jūroje, prie Korėjos ir Japonijos, šiaurinės Amerikos ir Meksikos krantų. Taip pat jų yra ir prie Australijos bei Naujosios Zelandijos.

Juodosios jūros afalinos paprastai šiek tiek mažesnės už Atlanto vandenyno afalinas. Juodosios jūros afalinų ilgis paprastai būna 235 –250 cm, kartais iki 310 cm, tuo tarpu, gyvenančių Atlanto vandenyne, ilgis paprastai būna 270 – 290 cm, kartais 350 –390 cm. Patelės yra mažesnės už patinus. Jos taip pat mažiau ir sveria. Būdami to paties ūgio, patinai sveria 20 – 30 kg daugiau už pateles. Paprastai Juodosios jūros afalinų svoris neviršija 350 kg. Patelės nuo patinų dar skiriasi ir tuo, kad patelių rostrumas yra šiek tiek ilgesnis ir siauresnis nei patinų. Apatinis žandikaulis ilgesnis už viršutinį. Būdinga kūno spalva nuo tamsiai pilkos iki šviesiai pilkos. Paprastai nugarinė dalis yra ryškiai tamsesnė už pilvinę…

…Delfinai gyvena ir veisiasi tik vandenyje. Dėl tokio gyvenimo būdo jų kūno sandara labai pakitusi. Kūno forma verstiška, aptaki. Kaklo nėra, nes jo slanksteliai labai trumpučiai, iš dalies suaugę. Priekinės galūnės virtusios plaukmenimis. Jais kūnas tik vairuojamas, nes pagrindinis judėjimo organas yra raumeninga uodega su dviem horizontaliomis pelekinėmis skiautėmis. Nugarinio peleko pagalba yra palaikoma pusiausvyra. Po vandeniu gali išvystyti greitį net iki 40 km/ val.

Afalinos turi 86 – 88 vienodus, kūgiškus dantis. Jie sulaiko slidų grobį. Kvėpavimo organai prasideda viršugalvyje esančiomis šnervėmis. Jos susilieja į vieną bendrą angą. Ją uždaro vožtuvas. Plaučiai labai dideli, su daugybe alveolių. Smulkias bronchioles suveržia raumeninės skaidulos, todėl delfinui pasinėrus, esantis alveolėse deguonis geriau sunaudojamas. Kaupti organizme deguonį padeda didelis hemoglobino kiekis kraujyje bei raumenų mioglobinas.

Klausa išvystyta labai gerai. Delfinai sugeba kryptingai skleisti impulsais įvairaus dažnumo garsą, taip pat ir žmogui negirdimą ultragarsą. Nosies kanale bei oro maišuose sukeltos ultragarso bangos, atsimušusios nuo kaukolės, eina per riebalinį lęšį, ir pasiekusios objektą (pavyzdžiui, žuvį), grįžta į vidinę ausį per apatinį žandikaulį. Tokiais garsais ne tik palaikomi bandos tarpusavio ryšiai, bet ir tiriama aplinka. Akys nedidelės, uoslės organas sunykęs.

Oda plika, plona, lygi. Po ja būna storas riebalų sluoksnis. Riebalai yra termoizoliatorius, apsaugo nuo machaninių pažeidimų, be to, mažina bendrą kūno lyginamąjį svorį…

…Klaipėdos delfinariume delfinams stengiamasi suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Delfinai turi du baseinus: gyvenamąjį baseiną ir areną. Šie du baseinai susisiekia siauru kanalu, juo vienu metu gali praplaukti tik vienas delfinas.

Gyvenamasis baseinas

Jo tūris 400 kubinių metrų. Yra suskirstytas tiklinėmis pertvaromis į keturis mažus baseinus, kurių kiekvieno plotas 4x4m, gylis 4 metrai, tūris 80 kubinių metrų. Viduryje – išėjimo į areną takas. Kairiajame šio tako gale – varteliai į areną, dešiniajame- “apendicitas”. “Apendicito” gylis 1 metras. Delfinai yra apmokomi įplaukti į “apendicitą”, kad lengviau jį būtų įmanoma ištraukti profilaktinės apžiūros metu, arba dėl kitų priežasčių. Į gyvenamąjį baseiną delfinai grįžta iš arenos po pasirodymo. Kiekvienas delfinas turi savo voljerą, kur yra trumpam uždaromas, kad netrukdytų pasirodymo kitiems dalyviams (jūrų liūtams, sinchroninio plaukimo grupei ir kt.).
Pasirodymui pasibaigus, delfinai išleidžiami, ir plaukioja, kur nori.

Šiuo metu gyvenamasis baseinas laikinai yra padalintas šiek tiek kitaip dėl laukiamų naujagimių. Didesnioji jo dalis yra suapvalinta ir skirta besilaukiančiai mamai. Palei baseino sienas yra įleisti įtvarai su tinklais, kad gimęs jauniklis plaukdamas neatsitrenktų į sieną ir nesusižeistų. Mažesnioji baseino dalis palikta kitiems delfinams.

Arena

Baseino tūris 1600 kubinių metrų. Gylis 5,35 metro. Aukštis iki lubų 8 metrai, todėl čia delfinai “gali siekti šokimo į aukštį rekordų”. Salėje žiūrovams skirta 1032 vietos.
Vanduo imamas iš Baltijos jūros siurbliais. Vamzdžiais jis atkeliauja į delfinariumą, kur praeina penkių filtrų sistemą. Išsifiltravęs vanduo praeina chloratorių. Chloro pilama 0,28 mg litrui vandens. Chloro dozė reguliuojama automatiškai. Po to vanduo patenka į boilerį, kur priklausomai nuo metų sezono, įšyla nuo 16 iki 22 laipsnių Celsijaus temperatūros. Vanduo patenka į baseiną. Kiekvieną dieną į baseiną dar supilama po 200 kg druskos, nes Baltijos ir Juodosios jūros druskingumas nesutampa. Kasdien įpilant po 200 kg druskos, delfinariume druskingumas pakyla iki 17 promilių. Vanduo baseinuose nuolat cirkuliuoja.

Delfinai buvo stebimi maitinimo, žaidimo, treniruočių, pasirodymų, poilsio, profilaktinės apžiūros metu. Buvo fiksuojami gyvūnų judesiai, atliekamų veiksmų įvairovė, trukmė ir gausumas per tam tikrą laiko tarpą.

Delfinai buvo stebimi nuo 1999 02 01 iki 2001 03 22:
· 1999 02 01 – 2000 06 01 delfinai buvo stebėti 2 kartus per savaitę, po 6 – 8 valandas per dieną;
· 2000 06 01 – 2000 09 01 delfinai buvo stebimi 6 kartus per savaitę nuo 10 iki 19 valandos, porą kartų jie buvo stebimi ir naktį;
· 2000 09 01 – 2001 03 22 delfinai buvo stebimi 4 kartus per savaitę po 8 – 10 valandų per dieną….

…Orientacinė – tiriamoji elgsena padeda pažinti aplinką ir suvokti jos objektus. Šios elgsenos akstinas yra smalsumas. Delfinų smalsumas labai didelis. Jo skatinami, delfinai apžiūrinėja naujus objektus, manipuliuoja jais. Atsiradus naujam daiktui baseine, delfinų smalsumas pasireiškia kūno padėties pakitimu, galvos pasukimu, naujo daikto apžiūrinėjimu ir echolokacinių garsų skleidimu. Iš pradžių naujas objektas tyrinėjamas iš tolo, vėliau prie jo prisiartinama visai arti. Yra bandoma paliesti, patampyti. Įlipus į vandenį sinchroninio plaukimo grupės merginoms, buvo stebimas delfinų išgąstis, pagreitėjęs plaukimas ir daug echolokacinių garsų. Pirmiausiai Gabiukės smalsumas nugalėjo baimę. Ji greitai priplaukė, bakstelėjo vienai merginai, ir vėl greitai nuplaukė tolyn. Kadangi neigiamo atsako nesulaukė, baksnojimas greitai tapo žaidimu….

…Žaidžia įvairaus amžiaus delfinai, tačiau dažniausiai jaunikliai. Su amžiumi žaidybinis aktyvumas silpnėja. Patinų žaidimai baigiasi jiems lytiškai subrendus. Patelės žaidžia ir po lytinio subrendimo. Jos dažnai yra jauniklių žaidimų iniciatorės.
Žaidimus būtų galima suskirstyti į dvi formas:
1. Manipuliacinius žaidimus;
2. Grupinius žaidimus.

Manipuliacinius žaidimus skatina įvairūs išorės objektai, tiek nauji, tiek įprastiniai. Šiuos žaidimus dar būtų galima pavadinti pavieniais, nes yra žaidžiama ne su grupės nariu, o su kokiu nors objektu. Klaipėdos delfinariume įprastas žaidimų objektas yra kamuolys. Delfinai jį gali net ir visą valandą stumdyti rostrumu po baseiną, mėtyti jį virš vandens rostrumu ar uodega, taip pat stengtis jį panardinti. Panašiai žaidžiama su lankeliu. Delfinai jį stumdo ar, užsidėję ant krūtinės peleko, tampo po baseiną. Dažnai į tokius žaidimus yra įtraukiamas ir žmogus.

Mėgstama žaisti ir su žuvimi. Su ja žaidžiama dažniausiai tada, kai delfinai jau yra pasisotinę. Žuvis yra mėtoma į orą, gaudoma ir vėl mėtoma.
Su žuvimi yra žaidžiama ir grupiniuose žaidimuose. Tada numestą žuvį gaudo net keletas delfinų, vėl ją numeta ir vėl gaudo. Žaidimas baigiasi, kai kuris nors delfinas žuvį praryja. Taip pat žuvis dažnai yra nešiojama burnoje taip erzinant kitą delfiną.

Prie grupinių žaidimų taip pat yra priskiriamas ir vienas kito vaikymasis, grupiniai šuoliai.

Kaip žaidimo dalyvis gali būti ir žmogus. Delfinai jį sekioja taškydami, priversdami bėgti ar slėptis. Buvo bandyta žmogų aptaškyti iš dviejų pusių, kad žmogus, bėgdamas į bet kurią pusę, vis tiek būtų aptaškytas.

Svarbus grupinių žaidimų momentas – partnerio veiksmų ir pozų suvokimas. Signalai (pozos, judesiai, garsai) padeda įvertinti žaidimų partnerių esamus ir net būsimus veiksmus. Grupiniuose žaidimuose jaunikliai išmoksta atpažinti kitų gyvūnų būsenas ir signalus. Manipuliaciniai žaidimai padeda kaupti patyrimą apie aplinkos objektus.
“Delfinų praleistas laikas ne žaidimams – tai laikas praleistas veltui” (K. Prayor)….

…Komforto elgsena – tai visuma veiksmų ir refleksų, kuriais gyvūnas kuriasi jaukią, švarią ir patogią aplinką….

…Pastebėta, kad didžiausias šilumos pertekliaus kiekis yra atiduodamas per plaukimo organus – uodeginį ir nugarinį peleką, bei krūtinės plaukmenis, kuriuose yra daug kraujagyslių. Jos išsidėsčiusios prie pat kūno paviršiaus[10]. Pelekai atlieka šilumos laidininko vaidmenį. Jie šilumą perduoda į vandenį. Tokia jų funkcija tampa itin gerai pastebima tada, kai delfinas ilgesnį laiką būna sausumoje. Palyginus su kūnu, pelekai atrodo labai karšti.Išdžiūvusi ir perkaitusi oda gali sutrūkinėti.
Taip pat šiluma atiduodama ir per nuolat skalaujamą burną.

Delfinai, kaip ir kiti gyvūnai reaguoja į vandens temperatūros kaitą. Esant pernelyg šiltam vandeniui, delfinų aktyvumas žymiai sumažėja: jie mažiau plaukioja, daugiau gulinėja, nenoriai treniruojasi. Vandens temperatūrai nukritus, jie tampa daug aktyvesni….

…Vandens žinduoliams būdingas polifazinis miegas (kelis kartus per parą). A.Supino (1977) duomenimis, delfinų didieji pusrutuliai ilsisi pakaitomis: kada vienas miega, kitas budi. Toks vieno pusrutulio miegas reikalingas tam, kad užtikrintų visiškai nepavojingą kvėpavimą vandens terpėje .

Delfinai miega vandens paviršiuje su nuleista žemyn ir atpalaiduota uodega . Silpnu uodegos mostu kas 10 – 30 sekundžių pasikelia į vandens paviršių, kadangi per kvėpavimo pauzę jie suspėja šiek tiek nugrimzti. Tada reflekso dėka įvyksta įkvėpimas. Išoriškai yra sunku nustatyti ar delfinas miega, ar ilsisi. Tokie miego – ilsėjimosi intervalai trunka nuo 30 sekundžių iki 2 minučių. Mažiausias aktyvumas stebimas nuo 19 iki 22 valandos…

…Pagrindinė kvėpavimo funkcija – aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dvideginį. Delfinų iškvėpimas – įkvėpimas vyksta labai trumpai – 0,2 – 0,5 sekundės. Po to seka kvėpavimo pauzė, kuri trunka labai įvairiai: nuo 10 sekundžių iki 2 minučių, kartais net iki 15 – 20 minučių. Įkvėpimas – iškvėpimas vyksta refleksiškai, iškišant galvą iš vandens raumeningos uodegos stipriu mostu žemyn. Refleksiškas galvos iškišimas, norint įkvėpti, apsaugo nuo vandens patekimo į plaučius audrų metu (laisvėje) ir net miegant.. Tačiau kvėpavimo aktas nevyksta kiekvieną kartą iškišus galvą iš vandens. Delfinai dažnai išnyra ir neįkvėpdami vėl neria gilyn. Be to, jie gali valandų valandas gulėti vandens paviršiuje, ir neneriant, kvėpuoti skirtingais intervalais.

Delfinų kvėpavimas delfinariume skaičiuojamas 10 minučių ir apskaičiuojamas pagal formulę : k = n / t , kur k – įkvėpimų – iškvėpimų kartai per minutę; n – visas įkvėpimų – iškvėpimų skaičius; t – laikas (10 minučių). Skaičiuojama, kai gyvūnas plaukioja normaliai, t. y. kai jis nesiilsi ir kai neišdykauja, kadangi ilsintis kvėpavimas sulėtėja, o išdykaujant – padažnėja…

…Medžiagų apykaitos atliekos iš organizmo pašalinamos šlapimo ir ekskrementų pavidalu. Šalinimo mechanizmai veikia refleksiškai. Delfinai gali tuštintis bet kuriuo paros metu ir kelis kartus per parą. Tuštindamiesi delfinai neužima jokios ypatingos pozos, ir gali tai daryti plaukdami, gulėdami vandens paviršiuje ar ant platformos. Normaliai ekskrementai vandenyje iš karto suyra ir išsisklaido. Jokios reakcijos į tuštinimąsi (prieš, po ar per jį) nebuvo pastebėtos…

…Delfinai serga įvairiomis ligomis. Apie tai, kad gyvūnas blogai jaučiasi ar serga, galima spręsti iš jo elgesio: pakinta kvėpavimo dažnumas, mažai valgo ar visai atsisako žuvies, vangiai plaukioja, daugiau gulinėja, smarkiai sumažėja aktyvumas, silpnai ar visai nereaguoja į jį supančią aplinką, žmones. Delfinai gali pradėti kosėti, ekskrementai vandenyje nesuyra. Pavojingiausia liga delfinams – rožinė infekcija, kuri gali baigtis mirtimi, praėjus keletui valandų po pirmųjų simptomų pasirodymo . Delfinai dažnai serga plaučių uždegimu, skrandžio opomis, be to, jų vidaus organuose užregistruota 11 helmintų rūšių.

A.Tomilinas (1977) ir V. Belkovičius (1969) rašo, kad delfinai iš visų gyvių labiausiai rūpinasi savo gentainiais. Išgirdę pagalbos šauksmą, jie skuba į nelaimės vietą, dažnai nepaisydami sau gresiančio pavojaus. Tačiau delfinų elgsenos nelaisvėje tyrimai rodo, kad grupės narių tarpusavio santykiai yra gana sudėtingi ir ne visada sutampa su numatytais elgesio principais, o ypatingai, kai tai susiję su pagalbos teikimu savo gentainiams. N.L. Krušinskaja ir K. Prayor taip pat pabrėžia, kad delfinai gali būti ne tokie “altruistiški”, kaip buvo manyta anksčiau. Prijaukinti delfinai dažnai ignoruoja ir vengia sergančio gyvūno…

…Nėštumas trunka 11 – 12 mėnesių. Kaip taisyklė, gimsta 1 jauniklis. Liemens ir užpakalinių galūnių nebuvimas leidžia delfinams gimdyti gana didelį jauniklį, kuris būna 1/2 – 1/3 mamos kūno ilgio ir sveria 10 – 15 kg. Delfiniukai gimsta po vandeniu ir uodega į priekį. Pirmas įkvėpimas vyksta savarankiškai dėl kvėpavimo reflekso. Delfiniukams būdingas “imprintingo” reiškinys ( mama jis laiko tą, kurią pamato pirmą po gimimo). Mama neleidžia jaunikliui nuplaukti į šoną nė per pusmetrį, o ir jis lengvai laikosi šalia mamos, kadangi jį tiesiog neša vandens srovė, atsirandanti plaukiant mamai. Tik gimęs jauniklis neturi geros koordinacijos, todėl gali atsitrenkti į baseino sienas. Kad jis nesusižeistų, baseino sienos aptempiamos tinklais. Jaunikliai maitinasi motinos pienu, kurio riebumas 50 %. Todėl delfiniukas greitai auga – šešių mėnesių būna 1,7 –1,8 m ilgio, metų – 2 m. Pradžioje pienu maitinasi kas 10 – 30 minučių, vėliau intervalai tarp maitinimų išauga. Gabiukė pienu maitinosi iki metų, nors pirmą kartą žuvį paragavo būdama 4 mėnesių…

…Delfinai gyvena bandomis, todėl nuolat bendrauja vieni su kitais. Jie kartu maitinasi, žaidžia, poruojasi, kartu prižiūri jauniklius, ginasi, pešasi ir kt.
Delfinų pasaulis – tai, visų pirma, garsų pasaulis. Delfinai girdi ir išleidžia garsus iki 150 000 hercų dažnio, tuo tarpu žmogus – tik iki 20 000 hercų. Delfinai turi labai mažas vidines ausis, todėl daugelis tyrinėtojų netiki, kad garsai galėtų patekti būtent per jas. Manoma, kad garsus delfinai suvokia per apatinį žandikaulį, kadangi jame yra daug nervinių galūnių, kurios neatlieka kitų funkcijų. Be to, šios nervinės galūnės nueina į vidinę ausį. Apatinis žandikaulis užpildytas riebaline medžiaga, per kurią garsas patenka į žandikaulio vidų, o per jį – į vidinę ausį.

Delfinai išleidžia dviejų tipų garsus: pirmieji – tikslūs, aiškūs impulsai (spragsėjimai), antrieji primena švarų, aiškų švilpimą. Spragsėjimai nėra ištisiniai, jie periodiškai kartojasi. Jų dėka delfinai tyrinėja supančią aplinką, daiktus. Be to, manoma, kad būtent šiais spragsėjimais delfinai bendrauja, kadangi šie signalai keičiasi priklausomai nuo delfinų elgesio. Ištisinis švilpimas, matyt, taip pat naudojamas perduodant kokią nors informaciją. Garsus delfinai išleidžia per nosies kanale esančius oro maišus, išsidėsčiusius prie kvėpavimo angos.

Įrodymų apie tai, kad delfinai kalba, t. y. naudoja žodinę informaciją, iki šiol nėra. Kai kuriuos garsus delfinai išleidžia tik būdami tam tikroje būsenoje, ir visai kitokius garsus, būdami kitoje situacijoje. Kartojantis tai pačiai situacijai ar būsenai garsai kartojasi ir yra vienodi.

Priklausomai nuo individo emocinės būklės, švilpimo ar spragsėjimo trukmė labai varijuoja – nuo trumpų fragmentų iki ilgo, nepertraukiamo signalo. Išsigandus švilpimas darosi vis trumpesnis ir ne toks inensyvus, o išgąsčiui didėjant, švilpesiai girdimi vis rečiau. Tyla – taip pat viena iš bendravimo formų, – jos buvimas taip pat suteikia tam tikros informacijos.

Delfinai kai kada išleidžia ir kitokio tipo garsus, pavyzdžiui, gyvūnas stipriai sučiaupia žandikaulius, taip išleisdamas garsų gergždžiantį garsą. Jis reiškia pavojų kitam delfinui ar narui, jeigu jie persekioja gyvūną. Kartais delfinai išleidžia po vandeniu didelį oro burbulą pro kvėpavimo angą, kuris kildamas į paviršių duoda kliuksėjimo garsą. Jo reikšmė neaiški, bet galbūt reiškia jaudinimąsi, smalsumą ar tiesiog norėdamas atkreipti į save dėmesį.

Delfinai taip pat gali keistis informacija prisilietimais, pavyzdžiui, stipriai kandžiodamiesi jie pyksta, o lengvai – kviečia žaisti. Taip pat tam tikros informacijos gali suteikti ir kūno padėtis, pavyzdžiui, stipriai atsisukdamas delfinas gąsdina kitą delfiną, esantį šalia…

….Tarp motinos ir vaiko per visą gyvenimą lieka glaudus ryšys. Tik gimus jaunikliui, mama neleidžia jam nuplaukti į šalį nė per pusmetrį ir nuolat jį prižiūri. Tačiau, būdamas vos kelių savaičių amžiaus, jauniklis jau stengiasi pasprukti nuo mamos, kad ištyrinėtų viską, kas yra jo aplinkoje. Iškilus mažiausiam pavojui, mama skuba pas savo mažylį, tačiau dažniausiai šis tai supranta, kaip žaidimą. Praradusi kantrybę, mama mažylį baudžia jį apkandžiodama arba prispausdama prie baseino dugno. Tada jauniklis nurimsta, tačiau dažniausiai neilgam.

Nors jaunikliai pienu maitinasi iki metų, tačiau jau būdami 4 – 6 mėnesių paragaujair nedidelių žuvų. Mama nuolat stebi, kad jis negaudytų daug žuvies. Pirmą dieną mama leido Gabiukei suvalgyti vos vieną žuvį. Visas kitas Gabiukei mestas žuvis, atimdavo mama. Vėliau didesnėms ir daugiau aštrių kaulų turinčioms žuvims mama nukąsdavo galvą ir tik po duodavo žuvį jauniklei.

Dažnai prie mamos ir mažylio prisijungia kita suaugusi patelė, vadinamoji “tetulė”. Ji padeda mamai prižiūrėti mažylį, prižiūri jį, kai mama ilsisi.
Net ir praėjus dvejiems metams po Gabiukės gimimo, mama dar ir dabar ją prižiūri, o iškilus pavojui skuba pas ją. Dabar jos abi konkuruoja dėl atliekamų triukų, žuvies ir žmogaus dėmesio, ir nė viena nenusileidžia kitai….

…Delfinai su jūrų liūtais sugyvena draugiškai, kadangi tarp jų nėra konkurencijos dėl maisto ar teritorijos (jūrų liūtai turi atskirą gyvenamąjį baseiną). Delfinai su jūrų liūtais susitinka tik per pasirodymus. Pasirodymų metu, jei delfinai lieka arenoje, jie dažnai maišo jūrų liūtams Lėjai ir Henriui. Maišyti pasirodymą jūrų liūtams labiausiai stengiasi Gabiukė. Jai tai puikus žaidimas ir dienos paįvairinimas. Prie žaidimų dažnai prisideda ir kiti delfinai. Daugiausiai problemų kyla su kamuoliu, kurį delfinai atiminėja iš jūrų liūtų. Tada dažnai kyla konfliktai – jūrų liūtai, gindami savo “darbo įrankį”, dažnai apkandžioja delfinus, o ir šie stengiasi atsilyginti tuo pačiu…

…Apie žmogaus ir delfino draugystę mus pasiekia pasakojimai jau nuo seniausių laikų. Žmogus yra aktyvioji bendravimo su gyvūnais pusė. Jis sąmoningai siekia jų draugystės. Žmogus delfinams nėra vien tik maisto šaltinis, prižiūrėtojas, gydytojas ir kt. Jis – ir žaidimų objektas. Atėjus ryte, delfinai pasitinka darbuotojus aukštais šuoliais iš vandens, labai panašiai, kaip šuo pasitinka šeimininką, vizgindamas uodegą. Jei žmogus eina pro baseiną, nekreipdamas dėmesio į delfinus, beveik visada jis bus aplietas vandeniu, ar po jo kojom iš baseino bus išmestas koks nors daiktas ar žuvis. Net ir treniravimas yra pagrįstas draugišku bendravimu….

…Treniravimas – tai, visų pirma, bendravimas, kurio metu treneris stengiasi išaiškinti delfinui, ko jis iš jo nori. Klaipėdos delfinariume delfinai neverčiami elgtis prieš jų natūralią prigimtį. Todėl visi triukai, rodomi lankytojams, – natūrali elgsena. Laisvėje jie taip pat aukštai šokinėja, verčiasi ore, žaidžia su įvairiais rastais daiktais. Tiesa, laisvėje jie nešoka valso pagal klasikinę muziką ir nežaidžia krepšinio. Tačiau laivėje jie puikiai gali stovėdami apsisukti, o delfinariume juos belieka išmokyti suktis pagal trenerio rankos sukimosi dažnumą. Krepšinio žaidimas – taip pat nesudėtingas triukas. Pirmiausiai išmokoma laikyti burnoje kamuolį, vėliau atiduoti jį treneriui, aukštai iššokant iš vandens, o dar vėliau trenerio vietoje pastatomas krepšinio lankas.

Treniruojant gyvūną reikia skatinti net už menkiausią pažangą. Skatinti galima paglostant, pakasant ar žuvimi. Mėgstamiausias paskatinimas, aišku, – žuvis. Treniravimas prasideda nuo signalo “tuoj gausi žuvies” įvedimo. Jo pagalba galima įtvirtinti reikalingus momentus būtent tada, kai jie daromi. Šiam signalui naudojamas ultragarsinis švilpukas. Taip galima kiekvieną kartą skatinti už šuolį aukščiausiame jo taške, tuo pačiu padidinant tikimybę, kad delfinas stengsis iššokti kuo aukščiau.
Delfinai nėra visada paklusnūs. Tai ką daryti, jei gyvūnai neklauso ir išdykauja? Geriausia bausmė vadinama “time – out”. Tuo metu, kai delfinas išdykauja, treneris tiesiog pasiima kibirą su žuvimi ir, parodęs, kad pyksta, tvirtu žingsniu išeina iš baseino kelioms minutėms. Bet kokį gyvūną galima išmokyti bet kokio pratimo, jei tik gyvūnas gali tai padaryti fiziškai. Būdų, kaip išmokyti delfiną padaryti kokį nors pratimą, yra tiek, kiek yra trenerių. Kiekvienas pratimas yra suskirstomas į daug smulkių elemntų. Išmokius vieno elemento, jis yra tobulinamas, kol pasiekiamas norimas rezultatas.Treniruotei pasibaigus, žuvies duodama daugiau nei treniruotės metu. Tai lyg kompensacija už tai, kad treniruotė pasibaigė…

Views All Time
Views All Time
6406
Views Today
Views Today
1
0 0