Santrauka. Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume tyrėme dviejų delfinų Tursiops truncatus ponticus patelių ir jų jauniklių bendravimo, jauniklių mitybos, kvėpavimo ir elgesio ypatumus pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Delfino patelės GIorijos jauniklis vidutiniškai įkvėpdavo kas l9 sekundžių (M±SEM = 18,72±0,172;n = 63), o patelės Gabijos jauniklis – kas 20 sekundžių (M±SEM = 19,93±0,186; n = 61). Augančių delfinų jauniklių kvėpavimas retėjo nežymiai (p> 0,05), bet patikimai skyrėsi tarp gyvūnų (p< 0,05). Dieną ir naktį jaunikliai buvo vienodai aktyvūs. Dviejų savaičių delfinų judesiai buvo visiškai koordinuoti. Augantys jaunikliai vis savarankiškėjo, retėjo jų ir jų motinų įkvėpimai. Patelė Glorija jauniklį maitino vidutiniškai apie 26 kartus per parą (M±SEM = 25,84±l,131;n = 31), arba vidutiniškai kas 56 minutes (M±SEM = 56,07±2,924; n = 31), o Gabija-apie 33 kartus per parą (M±SEM = 33,38±2,165; n = 29) arba vidutiniškai kas 45 minutes (M±SEM = 45,00±2,708; n = 30;p < 0,05). Maitinimų skaičius per parą patikimai skyrėsi tarp jauniklių (p < 0,05). Augant gyvūnams, ilgėjo laikas tarp maitinimų (p < 0,05). Pirmąjį gyvenimo mėnesį jaunikliai buvo maitinami dažniau negu antrąjį mėnesį (p < 0,05). Raktažodžiai: delfinai Tursiops truncatus ponticus, raida ir prisitaikymas postnataliniu laikotarpiu. Įvadas. Juodosios jūros afalinos yra vieni iš dažniausiai nelaisvėje laikomų gyvūnų, nes jie gana gerai prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų ir lengvai dresuojami. Norint geriau pažinti ir išsaugoti šiuos gyvūnus, atliekami moksliniai delfinų tyrimai [1, 5]. Kadangi laisvėje gyvenančių delfinų gaudymas ribojamas, tai stengiamasi padidinti šių gyvūnų gimstamumą nelaisvės sąlygomis. Delfinai sunkiai dauginasi nelaisvėje, todėl reikia itin gerai prižiūrėti gimusius jauniklius. Meksikoje, Magdalenos įlankoje, buvo tiriami pilkojo Banginio Eschrichtius robustus patelės ir jauniklio judėjimo bei kvėpavimo ypatumai [7]. Literatūroje aprašyta pietų banginio Eubalaena australis jauniklio raida ir patelės elgesys[7], nelaisvėje gyvenančių delfinų patelių ir jauniklių elgesio ypatumai [3, 4, 6,]. Stebint nelaisvėje gimusius delfinus, galima daugiau sužinoti apie jų mitybos, judėjimo, kvėpavimo ir tarpusavio bendravimo ypatumus, o tai savo ruožtu padeda anksčiau pastebėti delfinų ligų požymius. Darbo tikslas – ištirti Juodosios jūros delfinų Tursiops truncatus ponticus patelių ir jauniklių bendravimo, truncatus ponticus patelių ir jauniklių bendravimo jauniklių mitybos, kvėpavimo ir elgesio ypatumus pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tyrimų metodika ir sąlygos. Tyrimai atlikti Lietuvos jurų muziejaus delfinariume. Delfinai auginti stačiakampio formos baseine, kurio tūris - 400 m3, ilgis -7,5 m, plotis - 9,5 m, gylis-4,35 m. Pagrindiniaai vandens parametrai buvo tokie: temperatūra-22°C,druskingumas-2,6%, pH-7,8. Vanduo dezinfekuotas chloruojant. Laisvojo chloro kiekis vandenyje buvo apie 0,15 mg/1, bendrojo chloro kiekis - apie0,35 mg/l. Baseino vanduo filtruotas per smėlio filtrus. Per parą jis pakeičiamas apie 2,5 karto. Baseino sienos buvo aptrauktos amortizuojančiu tinklu. Delfinai du mėnesius stebėti nuo 3 m aukščio balkono, kad kuo mažiau būtų trikdomi. Stebėjimui palengvinti, pirmąsias dvi savaites naudota povandeninė kamera ir hidrofonas. Naktį delfinai stebėti prieblandoje. Patalpa buvo apšviesta liuminescencinėmis lempomis, kad būtų galima įžiūrėti gyvūnus. Patelė Glorija jauniklį atsivedė 1998 m. rugsėjo mėn. 16 d. 14val. 25 min., o Gabija - 1998 m. rugsėjo mėn. 18 d. 17 val. Delfinų kvėpavimą, patelės ir jauniklio kvėpavimo sinchroniškumą skaičiavome kas valandą po l0 minučių. Taip pat skaičiavome, kiek kartų jaunikliai priplaukia prie motinos spenių ir kiek laiko prie jų būna. Laiką registravome chronometru. Stebėjome poilsio ir aktyvumo laikotarpius, bendravimo ir mitybos ypatumus, neįprastus gyvūnų veiksmus. Duomenis apdorojome ir analizavome statistikos metodais. Tyrimų rezultatai. Kvėpavimas. Pirmąją gyvenimo dieną abu jaunikliai buvo silpni. Kvėpavo dažniau negu vėliau kitomis dienomis (1 ir2 pav.). Apie savaitę patelės labai atidžiai prižiūrėjo jauniklius, stengėsi kuo ilgiau būti po vandeniu su jais. Trečiąją parą patelė Gabija ir jos jauniklis vienu metu įkvėpė 98,4 % kartų, o patelė Glorija ir jos jauniklis - 96,1% kartų. Sustiprėję jaunikliai kartais “pabėgdavo” nuo motinų, žaisdavo vienas su kitu. Antrojo mėnesio pabaigoje patelės ir jos jauniklių vienu metu atliktų įkvėpimų skaičius sumažėjo iki 70 %. Glorijos jauniklis vidutiniškai įkvėpdavo kas 19 sekundžių (M±SEM = 18,72±0,172; n =: 63), o Gabijos jauniklis - kas 20 sekundžių (M±SEM - 19,93±0,186; n - 61). Jauniklių kvėpavimo dažnumas patikimai skyrėsi (p < 0,05). Glorijos jauniklis pirmąją gimimo dieną įkvėpdavo kas 13,9 sekundės, o Gabijos jauniklis - kas 17,0 sekundžių. Ilgiausias laiko tarpas tarp įkvėpimų Glorijos jauniklio buvo 21,7 sekundės, o Gabijos jauniklio - 24,7 sekundės. Augančių jauniklių kvėpavimo dažnumas nežymiai retėjo (p > 0,05). Gyvūnų paros kvėpavimo dažnumo skirtumai per dviejų mėnesių laikotarpį buvo statistiškai nepatikimi (p > 0,05). Glorijos jauniklis pirmąjį gyvenimo mėnesį vidutiniškai įkvėpdavo kas 18,57 sekundės (M±SEM = 18,57±0,282; n = 31), o antrąjį mėnesį – kas 18,86 sekundės (M±SEM = 18,86±0,202; n = 32). Gabijos jauniklis pirmąjį mėnesį įkvėpdavo kas 20,13 sekundžių (M±SEM = 20,13±0,324; n = 30), o antrąjį mėnesį – kas 19,74 sekundės (M±SEM = 19,74±0,186; n = 31). Gyvūnų paros kvėpavimo dažnumo pirmąjį ir antrąjį gyvenimo mėnesį skirtumai buvo statistiškai patikimi (p < 0,05). Judėjimo ir augimo ypatumai. Delfinai gimsta turėdami daug riebalų, nes tai padeda jiems lengviau išsilaikyti vandens paviršiuje. Ką tik gimę mūsų stebėti jaunikliai sunkokai išlaikydavo kūno pusiausvyrą, panerdavo po vandeniu be motinos pagalbos, dažniausiai plaukdavo Šalia jos nugarinio motinos pagalbos, dažniausiai plaukdavo Šalia jos nugarinio jauniklį paskui save ir padeda jam įveikti vandens pasipriešinimą plaukiant. Tariamojo pavojaus metu delfinėms padidinus greitį, jaunikliai neatsilikdavo nuo jų. Ką tik gimę jaunikliai blogai orientuodavosi aplinkoje. Pirmosiomis gyvenimo dienomis abu jaunikliai būdavo tik su savo motinomis. Pirmosios savaitės pabaigoje kartais vienas ar kitas jauniklis priklysdavo prie kitos motinos, bet patelės labai greitai susigrąžindavo savo vaikus. Nepaklusnius vaikus motinos bausdavo rostrumu keldamos juos į vandens paviršių arba spausdamos prie baseino dugno. Kartais patelės būdavo labai neramios, dažnai ir stipriai trankydavo uodega vandens paviršių, aukštai iššokdavo iš vandens, rostrumu masažuodavo jaunikliams pilvą. Tuomet joms su žuvimi duodavome raminamųjų. Palengva delfinės apsiprato ir nurimo. Motinai sustojus pailsėti, jauniklis prisijungdavo prie kitos delfinės arba plaukiodavo vienas. Su kiekviena diena delfinukai vis geriau plaukdavo. Po dviejų savaičių jie laisvai plaukiodavo be motinos pagalbos. Gyvūnai buvo vienodai aktyvūs visą parą. Mityba. Glorijos jauniklis pirmą kartą priplaukė prie spenių ir pradėjo maitintis praėjus 8 valandoms, o Gabijos jauniklis - praėjus 2 valandoms 50 min. nuo gimimo. Prieš maitinimą patelės ir jaunikliai iš lėto, sinchroniškai kvėpuodami, apiplaukdavo baseine vieną ratą. Patelės dažniausiai pasiversdavo kairiuoju arba dešiniuoju šonu, o jaunikliai, prisilietę prie spenių, pradėdavo maitintis. Du mėnesius Glorija savo jauniklį maitino vidutiniškai 26 kartus per parą (M±SEM = 25,84±1,131; n = 31), arba vidutiniškai kas 56 minutes (M±SEM = 56,07±2,924; n = 31), o Gabija – vidutiniškai 33 kartus per parą (M±SEM = 33,38±2,165; n = 29), arba vidutiniškai kas 45 minutes (M4:SEM = 45,00±2,708; n = 30). Jauniklių maitinimo skaičius per parą patikimai skyrėsi (p < 0,05). Ilgainiui trukmė tarp maitinimų ilgėjo (p<0,05). Pirmąjį gyvenimo mėnesį jaunikliai maitindavosi dažniau negu antrąjį mėnesį (p < 0,05). Pirmąją savaitę Glorija jauniklį maitino 31-37 kartus per parą, o Gabija - apie 60 kartų per parą. Antrojo mėnesio pabaigoje Glorija maitino 15-18 kartų per parą, o Gabija -18-20 kartų per parą. Glorijos jauniklis pirmąjį mėnesį maitinosi vidutiniškai 30 kartų per parą (M±SEM = 30,25±1,101; n = 16), arba vidutiniškai kas 46 minutes (M±SEM = 45,74±2,403; n = 16), o antrąjį mėnesį- vidutiniškai 21 kartą per parą (M±SEM = 21,06±0,994; n = 17), arba vidutiniškai kas 67 minutes (M±SEM = 67,09^3,804; n = 15, p < 0,05). Gabijos jauniklis pirmąjį mėnesį maitinosi vidutiniškai 41 kartą per parą (M±SEM = 41,43±3,038; n = 14), arba vidutiniškai kas 35 minutes (M±SEM = 34,59±2,310; n = 15), o antrąjį mėnesį - vidutiniškai 26 kartus per parą (M±SEM = 25,87± 1,330; n = 15), arba vidutiniškai kas 55 minutes (M±SEM = 55,41±3,090; n-15; p < 0,05) (3 ir4pav.). Pirmąją savaitę Glorijos jauniklis per vieną maitinimąsi prie spenių priplaukdavo vidutiniškai 4,8 karto, o Gabijos jauniklis - 3,4 karto. Po mėnesio Glorijos jauniklis per vieną maitinimąsi prie spenių priplaukdavo vidutiniškai 1,9 karto, o Gabijos jauniklis - 2 kartus. Pirmosiomis gyvenimo dienomis jaunikliai, kartą priplaukę, prie spenių išbūdavo vidutiniškai 4- 5 sekundes, o po mėnesio ~ iki 9-10 sekundžių. Rezultatų aptarimas ir išvados. Delfinų patelių motinystės jausmas stiprus. Abi jos gimusius jauniklius rūpestingai prižiurėjo, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai jaunikliai dar negalėjo gerai ir koordinuotai plaukti, orientuotis aplinkoje ir maitintis. Gimę delfinukai turi daug riebalų, kurie padeda jiems išsilaikyti vandens paviršiuje. Pirmosiomis gyvenimo valandomis jie nepakankamai gerai orientuojasi aplinkoje, nes nesusiformavęs echolokacijos aparatas, o plaukioti uždarame baseine jiems trūksta patyrimo [5]. Delfinukai labai greitai prisitaikė prie neįprastų sąlygų. Jie kartojo savo motinų judesius. Be to, jų motinos – pagrindinis judantis objektas, pagal kurį jie orientuodavosi aplinkoje. Patelės padeda įveikti jaunikliams vandens pasipriešinimą, kai jie plaukia ir neria po vandeniu. Delfinų jaunikliai plaukioja šalia motinos nugarinio peleko ir iš tolo atrodo, kad tai tik vienas didelis gyvūnas. Kai motina staiga labai padidina greitį Jauniklis neatsilieka nuo jos. Trumpam nuklydęs jauniklis visada grįžta prie motinos arba ji pati jį susigrąžina. Delfinės akivaizdžiai reaguodavo į tariamąjį pavojų ir visada būdavo pasirengusios apginti savo vaikus. Pirmąją gyvenimo dieną delfinukai kvėpavo dažniau negu kitomis dienomis (žr. 1 pav.). To priežastis galėjo būti hipoksija, nes kvėpavimo takams reikia išsivalyti ir prisitaikyti, kad atliktų jų funkcijas. Gyvūnų kvėpavimo sinchroniškumas rodo artimą patelių ir jauniklių tarpusavio bendravimą. Augdami jaunikliai vis savarankiškėjo, tad sinchroniški Įkvėpimai vis retėjo (žr. 2 pav.). Gyvūnai Įkvėpdavo apie 3 kartus per minutę. Gyvūnų paros kvėpavimo dažnumo skirtumai per du mėnesius buvo statistiškai nepatikimi (p > 0,05), bet tarp gyvūnų patikimai skyrėsi (p < 0,05). Gyvūnų paros kvėpavimo dažnumo skirtumai pirmąjį ir antrąjį gyvenimo mėnesiais nežymiai skyrėsi (p < 0,05). Gyvūnų kvėpavimo dažnumui įtakos galėjo turėti įvairūs veiksniai: oro ir vandens temperatūra, patelių maitinimas, jauniklių maitinimas. Kvėpavimo dažnumas beveik nekito paros laikotarpiu. Gyvūnai buvo vienodai aktyvūs dieną ir naktį. Poilsio metu patelės kartais atsiskirdavo nuo jauniklių. Tyrimai rodo, kad ilgainiui delfinų jauniklių kvėpavimas retėja [2, 4]. Pastebėta, kad gyvūnų kvėpavimo dažnis priklauso nuo jų aktyvumo [8]. Nustatyta, kad pirmąsias 3 savaites patelė ir jauniklis dažniausiai įkvepia tuo pačiu metu [4]. ....... Patelių pieno liaukos yra pilvo apatinėje dalyje ties lyties organais, po storu riebalų sluoksniu, kuris palaiko jose pastovią temperatūrą, taip pat suteikia kūno linijoms hidrodinaminių savybių [2]. Tariamieji speneliai yra odos raukšlėse. Pieno liaukų parenchima sudaryta iš alveolių ir ištekamųjų kanalėlių, susijungiančių į vieną stambų kanalą, kuris gale praplatėja ir baigiasi siauru ištekamuoju kanalėliu (speneliu), apjuostu stipraus žiedinio raumens [9]. Palietus pieno liauką, šis raumuo susitraukia ir pienas, esantis praplatėjusioje kanalo dalyje, stipria srove išpurškiamas. Laktuojančios Tursiops truncatus patelės pagrindinių kanalėlių ir praplatėjusios kanalo dalies tūris yra apie 40 ml [4]. Delfinų jaunikliai gimė išsivystę, turėjo gerą mitybos refleksą. Pirmąsias 3 savaites patelės jauniklius dažniau maitindavo pasivertusios šonu. Taip jaunikliams patogiau maitintis ir kvėpuoti. Jaunikliai norą žįsti išreikšdavo prisilietimu prie motinos pieno liaukos. Manoma, kad šiais prisilietimais jaunikliai skatina laktaciją [4]. Delfinė Gabija gimusį jauniklį maitino kur kas dažniau negu delfinė Glorija. Antrojo mėnesio pabaigoje šis skirtumas labai sumažėjo (žr. 3 ir 4 pav.). Matyt, kad gyvūnų maitinimo dažnis priklauso nuo jų individualių savybių. Žinoma, tam įtakos galėjo turėti patelės laktacijos ypatumai, pieno kokybė ir kiekis, delfinukų išsivystymas, alkio pojūtis, delfinių mityba, stresas. Manome, kad abi pateles pieno turėjo pakankamai, nes kartkartėmis pieno perteklių jos išleisdavo į vandenį. Laktuojančių patelių pieno išleidimas į vandenį yra įprastas reiškinys [1, 2]. Tai rodo, kad delfinų patelių pieno liaukos greitai prisipildo. Žilvinas Kleiva, Petras Mačiulskis Literatūra 1.Abel R.S. Husbandry and training of captive dolphins//Researchon Dolphins/M.M. Bryden, R, Harnson. Clarcndon Press: Oxford. 1986. P.183-188. 2. Arvy L. Mammary glands, milk and lactation in Cetaceans // Invest, Cetacea. 1973-1974. Vol.5. P. 158-202. 3. Cheal A.J., Gales N.J. Body mass and food intake in captive, breeding bottlenose dolphins Tursiops truncatus II Zoo Biology. 1991. N. 10.P451-456. 4. Cockroff V., Ross G.J. Observation on the early development of a captive bottlenose dolphin calf//The bottlenose dolphin/ S.Leatherwood, R.R. Recves. Academic Press: San Diego, CA. 1990. P.461-478. 5. Mayer S. A review ofthe scienlific justification for maintaining cetaceans in captivity /A report for the Whale and Dolphm Conservation Society. February 1998. 45 p. 6. Mc Cowan B., Reiss D. Matemal disciplinary behaviour toward captivc-born infant bottlenose dolphins (Tursiops truncatus). harsh low frequency signals during mother-infant interactions / Abstract of the Ninth Biennial Conference on the Biology of Marine Mammals. Chicago, Illinois, Dec. 5-9 1991. P.46. 7. Wallach J. D., Boever W.J.Diseases of exotic animals//Medical and Surgical Management. 1983. P. 720. [gallery columns="1" size="medium" link="file" ids="5317, 5318, 5319"]

Views All Time
Views All Time
2698
Views Today
Views Today
1
0 0