Oro tarša ir apsauga Lietuvoje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Be stacionarių lokalinio oro monitoringo postų, Fizikos instituto pastangomis Lietuvoje įsteigta ir nuolat veikia viena tarptautinius standartus atitinkanti foninė oro monitoringo stotis Preiloje, kuri dirba pagal tarptautines EMEP ir EUROTRAC programas. Gavus Šiaurės šalių Ministrų tarybos finansinę paramą, 1993 metais Lietuvoje buvo įrengtos dar dvi EMEP standartus atitinkančios oro monitoringo stotys, kurios veikia, kaip Kompleksinio foninio monitoringo stočių, įsteigtų Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, sudedamosios dalys. Trečią tokią stotį, kaip minėta, numatoma įsteigti Žemaitijos nacionaliniame parke 1994 metais. Šios stotys sudarys globalinio oro monitoringo tinklą ir įgalins kontroliuoti tolimas užteršto oro pernašas į Lietuvą iš visų kaimyninių ir tolimesnių valstybių.

Ozono sluoksnis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atmosfera – tai skydas, saugantis Žemę nuo žalingų Saulės spindulių. Viena iš svarbiausių to skydo dalių – ozono sluoksnis, esantis 10-60 km aukštyje virš žemės paviršiaus. Šis sluoksnis sugeria ultravioletinius spindulius. Ozonas (melsvos dujos) yra deguonies atmaina. Didumos deguonies sandara – molekulės iš dviejų tvirtai susijungusių deguonies atomų. Ozonas turi dar vieną silpnai prisijungusį atomą. Ozonas yra aštraus kvapo; kvapą kartais gali-pajusti prie elektros mašinų ir perkūnijos metu. Yra jo ir žemės paviršiuje; tai – sudedamoji smogo dalis.

Šilumos spąstai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Anglies dioksidas leidžia Saulės spinduliams ir šilumai pasiekti Žemės paviršių, bet trukdo šilumai nuo Žemės paviršiaus sklisti į kosminę erdvę. Panašiai daro ir kitos dujos: azoto oksidai, kurių šiek tiek išsiskiria kūrenant iškastinį kurą, ir anglies, fluoro ir chloro (CFCl) junginiai, kurie naudojami aerozoliams ir šaldytuvams. Visos šios dujos vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai kaip šiltnamio stiklas. Kaip šiltnamio atmosfera yra šiltesnė už lauko orą, lygiai taip ir Žemės paviršius bei apatiniai jos atmosferos sluoksniai pamažu darosi šiltesni. Tai vadinama šiltnamio reiškiniu.

Šiltnamio reiškinys

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos yra kuras, gaunamas iš Žemės. Prieš milijonus metų augusių priešistorinių miškų augalai suiro, ir iš jų susidarė anglys. Iš suirusių smulkių gyvūnų bei augalų, kurie kadaise plūduriavo jūrose, susidarė nafta ir gamtinės dujos. Todėl anglys, nafta ir gamtinės dujos vadinamos iškastiniu kuru.

Pramonės įmonės

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pramonės įmonės teršalus išmeta organizuotai ir neorganizuotai. Organizuotas teršalų išmetimas – tai kryptingas užteršto oro pašalinimas per tam specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus, stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti. Sakoma, kad neorganizuotai teršalai išmetami tuomet, kai jie į atmosferą patenka iš nesandarių technologinių įrenginių, rezervuarų, dulkių susikaupimo vietų ir pan. Gamybos technologija dar nėra tokia tobula, kad būtų gaminama be atliekų. Todėl, atsižvelgiant į gamybos atliekų kiekį ir sudėtį, būtina jas rinkti bei valyti, kad jos neterštų aplinkos ir nekenktų žmonių sveikatai.

Akvariumų tipai. Kokį pasirinkti?

Akvariumų tipai. Kokį pasirinkti?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kokį akvariumą pasirinkti? Kaip jį įrengti? Kokias žuvytes įsigyti? Šiuos ir dar daugybę kitų klausimų sau užduoda beveik visi pradedantieji, žengiantys pirmuosius "šlapius" žingsnius akvariumistikoje. Į kai kuriuos klausimus pamėginsiu pateikti atsakymus tolimesniuose skyriuose. Pirmiausiai, visi akvariumai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes - tai gėlavandenius akvariumus ir jūrinius akvariumus. Jūriniai akvariumai tikrai netinka pradedančiąjam akvariumistui, jų priežiurai reikia turėti nemažai žinių ir patirties akvariumistikos srityje.

Afganų kurtas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugelis atėjusių į šunų parodas kaskart ieško jose įdomios, originalios išvaizdos šunų, kurie dar neseniai buvo žinomi tik iš nuotraukų, nors Anglijoje jie auginami jau apie 100 metų. Afganų kurtų tėvynė - Afganistanas. Jie ten buvo veisiami nuo neatmenamų laikų ir labai vertinami kaip medžiokliniai bei bandų ganymo aukštikalnėse šunys. Sunkiomis medžioklės sąlygomis aukštuose kalnuose šuo turėjo būti užsigrūdinęs, ištvermingas, vikrus, greitas, drąsus, stiprus ir turėti tokį kailį, kuris apsaugotų nuo gamtos negandų. Visus šiuos reikalavimus ir atitinka afganų kurtas - gražus rytietiškas šuo, pasižymintis jėga ir egzotiškumu.

Metalo kontrabandininkams kelią į Lietuvą nesėkmingai žvalgė baltarusių šuo

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nors pasienyje su Baltarusija kontrabandininkai buvo labai atsargūs ir išradingi, pergudrauti Varėnos pasieniečių jiems nepavyko. Vėlai vakare Šalčininkų rajono Kužių kaime esančio tvenkinio ledu spalvotųjų metalų krovinį kontrabandininkai į Lietuvą per sieną gabeno prieš tai patikrinę atvirą vietovę su šunimi. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Specialiosios paskirties būrio pasieniečiai čia surengė pasalą. Keliose atokesnėse vietose prie Kužių tvenkinio įsitaisę pasieniečiai jo krantą ir apylinkes tamsoje žvalgė naktinio matymo prietaisais.

Bokseris

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiuolaikinio bokserio protėviai buvo naudojami meškų, vilkų, šernų medžioklei. Tai buvo kresni, stiprūs, gerai sudėti šunys, bebaimiai, nereaguojantys į sužeidimus. Savo jėgą ir drąsą jie rodydavo ir tarpusavio kovose, ir kaudamiesi su kitais gyvūnais (pvz., su meškomis, jaučiais). Pagrindinis jų požymis buvo sunki, trumpu stambiu snukiu, galingais žandikauliais ir stipriu sukandimu galva. Įvairiose šalyse buvo skirtingų šios veislės tipų. XIX a. II pus. šunų mėgėjai atkreipė dėmesį į šią veislę ir, kryptingai kryžmindami įvairias veisles, išvedė dabartinį bokserį, mažai kuo primenantį protėvius, bet išsaugojusį jų savybes, ypač drąsą, jėgą ir piktumą.

Neakivaizdinės jaunųjų kinologų mokyklos nuostatai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neakivaizdinę jaunųjų kinologų mokyklą (NJKM) kuria Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras (LJGC), padedamas Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA), Lietuvos kinologų draugijos (LKD) ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD). Mokykla dvimetė. Mokytis kviečiami 9-11 klasių moksleiviai. Apie priėmimą į Neakivaizdinę jaunųjų kinologų mokyklą bus skelbiama Lietuvos spaudoje, televizijoje ir apie tai bus informuoti švietimo skyriai. Norintieji mokytis šioje mokykloje turės parašyti ir atsiųsti darbą viena iš paskelbtų temų. Į užsiėmimus moksleiviai bus kviečiami individualiai. Savarankiškas mokymasis ir mokymas vyks pagal mokyklos veiklos programą, kuri sudaroma dvejiems metams ir tvirtinama Centro direktoriaus.

Senbernaras

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Senbernarai kilę iš senovinių Azijos doginių šunų, įvežtų į Europą Aleksandro Makedoniečio žygio metu. Vėliau tuos šunis veisė romėnai ir naudojo bandų apsaugai bei kovose su laukiniais žvėrimis cirkuose. XVII a.vid. vienoje perėjoje iš Italijos į Prancūziją vienuolis Bernardas iš Montanos pastatė prieglaudą, kuri po pusės amžiaus išaugo į Sen Bernaro vienuolyną. Vienuoliai ieškodavo kalnuose pasiklydusių ir sušalusių keleivių bei teikdavo jiems pagalbą. Archyviniai vienuolyno dokumentai pasakoja, kad kasdien bet kokiu oru specialios vienuolių gelbėtojų grupės su pagaliais, kirviais, kopėčiomis ir kastuvais eidavo ieškoti pasiklydusių keleivių. Juos lydėdavo dideli vietiniai šunys, kurie apuostydavo griūčių vietas ir ieškodavo užpustytų žmonių, atkasdavo juos ir lodami šaukdavo gelbėtojų grupes.

Keturkojis ginklas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos tarnybinė kinologija išgyvena pakilimą. Šiuo metu Kaune specialiai apmokyti šunys kartu su Krašto apsaugos ir kriminalinės policijos bei I vidaus pulko kinologais vyksta ieškoti nusikaltėlių, padeda kalinių konvojams, dalyvauja atliekant kitas užduotis. Kiekvienais metais, siekiant patikrinti tarnybinių šunų pasirengimą, Vidaus reikalų ministerija organizuoja Kinologų daugiakovės varžybas, kurių metu išaiškinami patys stipriausi ir ištvermingiausi tarnybiniai keturkojai. Pasak I vidaus pulko instruktoriaus, šunų dresavimo mokyklos "Nuaras" vadovo Vytauto Gustaičio, dabar nė vienoje rimtesnėje policijos operacijoje būtų neįmanoma išsiversti be kinologų. Jie reikalingi ir pagal kvapus ieškant nusikaltėlio patalpoje ar lauke, ir lydint kalinius traukiniais iš vieno miesto į kitą, ir saugant Lietuvos sieną, ir dirbant kituose objektuose.

Secured By miniOrange