Kačių veislės: Birmos katės

Kačių veislės: Birmos katės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Legenda pasakoja, kad labai labai seniai Birmoje, aukštai kalnuose vienoje iš didingiausių šventyklų gyveno vienuoliai budistai, garbinantys deivę Cun-Kuankse. Toje šventykloje stovėjo auksinė šios deivės statula. Deivė rūpinosi, kad mirusiųjų vienuolių sielos persikūnytų į kitų būtybių kūnus ir padėdavo tam įvykti. Vienuolių sielos prisikeldavo ir sugrįždavo į šventyklą kačių pavidalu. Štai kodėl šventykloje gyveno šimtas šventųjų baltos spalvos su auksinėmis akimis kačių. Šias kates vienuoliai labai garbino ir akylai saugojo. Kartą šventyklą užpuolė Tailando plėšikai. Jie turėjo vieną tikslą – pavogti brangiąją deivės statulą. Vienuoliai užsirakino šventykloje. Pats seniausias ir drąsiausias vienuolis Mun-Cha, patyręs labai didelius išgyvenimus, išskėtė rankas prieš deivę ir mirė. Išsigandę vienuoliai nutarė pasiduoti, bet staiga pasigirdo širdį veriantis mirusio vienuolio numylėto katino Sinkso klyksmas. Sinksas buvo visas baltas, tik ausys, nosis, uodega ir letenėlės buvo žemės spalvos.

Kačių veislės: Abisinijos katės

Kačių veislės: Abisinijos katės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Abisinijos katės yra viena seniausių pasaulyje žinomų veislių. Abisinijos katės senovės Egipte buvo vaizduojamos piešiniuose ir skulptūrose. Egiptiečiai išryškindavo jų elegantiškumą, raumeningą kūną, nuostabų lenktą kaklą, dideles ausis ir migdolo formos akis. Abisinijos katės iki šių dienų išlaikė laukinio gyvūno įvaizdį. Šiaip Abisinijos katės yra kilusios iš Etiopijos, kuri yra tikroji šios veislės kačių gimtinė, tačiau pirmą kartą Abisinijos katės buvo parodytos kačių parodoje Anglijoje. Pasak kai kurių šaltinių tada abisinijos veislės katės buvo paminėtos pirmą kartą. Britų karinės pajėgos išvyko iš Abisinijos 1868 metų Gegužės mėnesį. Tai laikoma data, kai pirmą kartą abisinijos katės buvo atvežtos į Angliją. Deja, nėra jokių rašytinių šaltinių apie šių kačių atvežimą į Angliją iš Abisinijos, todėl dar ir dabar nemažai Anglijos kačių veisėjų laikosi nuomonės, kad abisinijos katės buvo išvestos Anglijoje sukryžminus kelių rūšių sidabrinio ir rudo rainumo kates su vietinėmis Anglijoje buvusiomis katėmis.

Automobilių transportas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prognozuojama, kad dabar naudojamas kuras dar ilgai vyraus, todėl atmosferos tarša didės. Ją galima mažinti ribojant benzino naudojimą, kuris, palyginti su dyzeliniu kuru, yra toksiškesnis. Kol kas svarbiausia griežtai laikytis nustatytų kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą normų, mažinti išmetamų dujų koncentraciją, gerinti transporto srautų judėjimą nustatant didžiausią leistiną miesto gatvių apkrovą, sodinti želdinius – ekranus. Gana sudėtinga mažinti j aplinką išskiriamų azoto oksidų koncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro iš įsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštoje temperatūroje, esant dideliam slėgiui, virsta oksidu. Todėl reikia gaminti specialius dujų degimo įrenginius ir dujų neutralizarorius. Šiuo metu eksploatuojama daug pasenusių automobilių, kurie į atmosferą išmeta 1,6-2 kartus daugiau nuodingų medžiagų negu numatyta standartuose.

Smogas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Su rūku susimaišę dūmai sudaro pavojingąjį smogą. Labai tirštas smogas kartais būdavo Londone; dėl to jis buvo net vadinamas Londono rūku. Panašus smogas būdavo Diuseldorfe ir Berlyne. Šių trijų miestų problemą buvo imtasi spręsti. Bet pastaruoju metu smogas ėmė susidaryti daugelyje kitų miestų: Meksike, Los Andžele, Bankoke, Kaire. Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba plečiami žemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria anglies dioksidą, kurį iškvepia žmonės ir gyvūnai, ir gamina deguonį, kurį žmonės ir gyvūnai įkvepia. Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje. Be to, kertant medžius, keičiasi ir tų vietų albedas.

Oro tarša

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame ore kur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame ore esama tik pėdsakų arba visai nėra. Kai priemaišų daug, atmosfera darosi drumsta, patamsėja, blogiau permatoma. Užterštu oru nemalonu kvėpuoti, neretai jis būna netgi kenksmingas bet kokiai gyvybei. Žmogaus sveikatai kenkia užteršta aplinka; yra ir netiesioginė žala – mažėja augalų derlingumas, genda įvairūs daiktai. Svarbiausias oro teršimo šaltinis – iškastinio kuro degimas. Akmens anglys, kūrenamos namų židiniuose, pramonės įmonių ir garvežių pakurose, gulė suodžių sluoksniu ant Europos ir Šiaurės Amerikos miestų XVIII a., XIX a., ir XX a. Pradžioje, o dabar miestų orą daugiausia teršia naftos produktų, ypač benzino ir dyzelinio kuro, dūmai.

Oro sudėtis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Grynas, švarus oras – tai dujų ir įvairiausių dalelyčių mišinys. Žemės atmosferoje daugiausia yra azoto dujų – 78%. Be azoto ore yra deguonies (21%), Anglies dioksido (0.04%), argono ir kitų cheminių elementų. Tarp dalelių, kurios dažnai padaro orą matomą, nuspalvina dangų ir debesis, yra mažyčių vandens lašelių (iš jų susidaro rūkana, rūkas ir žemutiniai debesys) bei ledo kristalų (sudarančių aukštutinius debesis). Iš jūrų į orą patenka druskos kristalėlių, o iš sausumos – dulkių, kuriose rasime smiltelių, augalų žiedadulkių ir sporų bei daugybę kitokių medžiagų. Šios dujos ir jų priemaišos augalams ir gyvūnams dažniausiai nekenksmingos; žmogus irgi prie jų prisitaiko. Tačiau ore atsiranda ir kenksmingų bet kokiai gyvybei priemaišų – tai oro tarša, daugiausia atsiradusi žmogaus dėka (oro tarša gali atsirasti ir ugnikalnių išsiveržimo metu ar kt.).

Ar migravimas paveldimas?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sukryžmimtų tos pačios rūšies individų, kurių skirtingas migravimo laipsnis, palikuoniai paveldėja migravimo savybes. Sukyžminus migrantą su migrantu, gaunama daugiau palikuonių migrantų negu tuomet, kai sukryžminami sėslūs ir migrantai. Vadinasi, migravimas turi genetinį pagrindą. Tačiau praktiškai daugiau priklauso nuo aplinkos sąlygų. Tai patvirtina ir tokie akivaizdūs faktai, kaip tos pačios rūšies populiacijų nevienodas migravimo laipsnis: einant iš šiaurės į pietus, tos pačios rūšies individų būna ir migruojančių, ir klajojančių ir sėslių. Tai patvirtina ir klasikinis eksperimentas su varnėnu: šis paukštis iš Anglijos, kur gyvena sėsliai buvo pervežtas į šiaurės Ameriką, kur tapo migrantu. Išperėti Suomijoje sėslių Anglijoje ančių palikuonys migravo iš Suomijos taip pat kaip ir vietos paukščiai.

Ar visi paukščiai migruoja?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dauguma šiaurės ir vidutinių platumų paukščių šiaurės pusrutulyje migruoja, taip išvengdami nepalankių sezonų sąlygų. Paprastai tai lemia vidutinė žiemos temperatūra, todėl arčiau vandenynų ar į pietus toliau esančiuose kraštuose paukščiai yra sėslesni. Pavyzdžiui, daugelis Anglijos paukščių yra sėslūs, tuo tarpu daugiau į pietus, Europoje,- migruojantys. Didelė dalis subtropikuose gyvenančių paukščių taip pat keliauja, tuo tarpu tropikuose tokių paukščių yra labai nedaug. Amerikos kontinente, Kanadoje, migruoja beveik visos paukščių rūšys. Mažiau migrantų yra JAV, dar mažiau - Meksikoje. Amazonės baseine visos paukščių rūšys sėslios, nedaug keičia vietą tik ieškodamos maisto. Labai nevienodai migruojantys paukščiai pasiskirsto biotopuose. Vasarą paukščiai randa puikias mitybos sąlygas laukuose, pelkėse, vandens baseinuose, tuo tarpu žiemą čia jiems visai nebūna maisto, kadangi vanduo užšąla, laukai pasidengia storu sniego sluoksniu.

Migravimo svarba paukščiams

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Trumpą vasarą šiaurėje būna daug ir lengvai surandamo maisto. Ten ypač palankios sąlygos paukščiams veistis. Paukščių migravimas atsirado neatsitiktinai, jis buvo ir yra naudingas rūšiai. Dabar stebimos kelionės formavosi šimtmečius, veikiant natūraliajai atrankai. Tačiau kyla klausimas, kodėl ne visi paukščiai migruoja? Taip yra dėl to, kad, adaptuodamiesi prie aplinkos ir evoliucionuodami dėl jos poveikio, paukščiai skirtingai specializavosi. Juk vieni sparnuočiai – tolimieji migrantai, kiti skrenda žiemoti tik už kelių šimtų kilometrų.

Migravimo priežastys

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kodėl rudenį paukščiai išskrenda į šiltuosius pietus, o pavasarį ten nepasilieka, vėl grįžta į perėjimo vietas šiaurėje? Šie klausimai seniai domina tiek paukščių tyrinėtojus, tiek kitus besidominčius gamta žmones. Migravimo priežastis pamėginkime įsivaizduoti mūsų respublikos pavyzdžiu. Pradėjusiems skraidyti jaunikliams reikia daugiau maisto, be to, paukščių padaugėja. Suaugusiems paukščiams reikia atstatyti energiją, išeikvotą perint ir šeriantis. Tuo tarpu orui vėstant, daugelio paukščių rūšių maisto šaltiniai senka, mažėja vabzdžių, be to, paukščiai daugiau eikvoja energijos. Atsiradus sniegui ir ledui, maisto būna labai sunku susirasti. Dar sutrumpėja šviesusis paros laikas, kuriuo paukščiai ieškosi maisto. Badaujantys paukščiai nusilpsta ir greitai žūva.

Truputis paukščių migracijos tyrimo istorijos

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jeigu neskaitytume kai kurių aprašomojo pobūdžio darbų, kuriuose iš dalies paminėtos paukščių migracijos, tai pirmą kartą mokslininkai paukščių perskridimas apibūdintas ir paaiškintas Aristotelio “Gyvūnų istorijos” aštuntoje knygoje (IV a. pr. m. e.). Dabartinius mokslininkus stebina Aristotelio žinios apie paukščių migraciją. Jo nuomone paukščių kelionės tai pasitraukimas į šiltesnius kraštus, atėjus atšiauriai žiemai. Taiklios Aristotelio pastabos apie paukščių riebalų kaupimą prieš rudeninį perskridimą. Taip pat jis žinojo, kad įvairios paukščių rūšys skrenda įvairiu laiku bei daugelį kitų momentų. Aristotelis tiek daug žinojo apie sezoninį paukščių perskridimą, kad jo mokslo pasekėjas Romos filosofas Plinijus, gyvenęs po 400 metų tik pakartojo skelbtas tiesas. Dar daug amžių įvairūs mąstytojai, grįždami prie sezoninių paukščių migracijų, kartojo tikslias ir klaidingas Aristotelio mintis. Šis genialus mąstytojas klydo manydamas, kad daugeliui paukščių rūšių būdingas žiemos įmigis. Taip jis aiškino periodinį kregždžių, gandrų, vieversių, strazdų, varnėnų, karvelių ir pelėdų pasitraukimą rudenį ir staigų pasirodymą pavasarį.

Atmosferos apsauga

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu plačiau vartoti suskystintas dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius, akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius. Dauguma naujų energijos šakinių jau iš-bandyti ir pamažu pradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus iš-plėsta nauja kuro gavyba ir jiems pritaikyti varikliai.

Secured By miniOrange