Mistika

Astrologijos istorija mažiausiai 5000 metų senumo. Ji atsirado kartu su asirų–babiloniečių religija Mesopotamijoje. Žvaigždės ir planetos buvo laikomos dieviškomis jėgomis. Jos buvo stebimos, norint sudaryti kalendorių ir sužinoti dievų valią. Ankstyvaisiais laikais astrologija nebuvo griežtai atskirta nuo astronomijos – mokslinio žvaigždžių stebėjimo. (Astronominės žinios senovės Graikijoje pasiekė labai aukštą mokslinį lygį.) Antikoje astrologijos išmanymas buvo gero išsilavinimo požymis. Visų pirma ji buvo kaip pagrindinė nuoroda į kosmoso harmoniją, vėliau – kaip priemonė ateičiai atskleisti. Nors astrologija senosios pirmųjų šimtmečių Bažnyčios buvo atmesta, viduramžiais ji pasiekė visuotinį pripažinimą – tiek bažnytinių garsenybių kaip Tomo Akviniečio ir Melanchtono, tiek tokių astronomų kaip Kopernikas ir Kepleris, kurie užsiiminėjo astrologija. Astrologijos klestėjimas XV ir XVI šimtmetyje baigėsi, kai ją sukritikavo racionalizmas. Tačiau naujaisiais laikais astrologija vėl džiaugėsi visuotiniu populiarumu.

Liūtas pasižymi didžiuliu energetiniu potencialu ir puikiu imunitetu. Nors šio ženklo žmonių ligų forma dažnai būna sunki, jų sveikata greitai atsigauna. Kadangi šis ženklas atsakingas už širdį, stuburo dalį , esančią prie krūtinės, nugarą ir tulžį, Liūtus dažnai neramina tachikardija, aterosklerozė, aneurizma, reumatiniai negalavimai ir nugaros ligos. Net jei Liūtas jaučiasi blogai, jis vis tiek gerai atrodo (sveikas raudonis ir žibančios akys), todėl gydytojai į šio ženklo žmones dažnai žvelgia nepatikliai. Pagrindinė taisyklė Liūtams – reguliuoti energijos sąnaudas, ugdyti savyje taktiškumą ir apdairumą, vengti pernelyg didelio pasitikėjimo savimi, skubotumo ir stiprių susijaudinimų. Teigiamai veikia poilsis gamtoje, popietinis miegas, nugaros gimnastika.

Nagrinėjant gamtoje vykstančius ciklinius procesus būtina deramai išnagrinėti ir įvertinti Mėnulio ciklus. Mėnulio judėjimo cikliškumas pasireiškia tuo, kad jis periodiškai sukasi apie Žemės ir Mėnulio baricentrą, bei judėdamas savo trajektorija keičia savo regimąjį pavidalą. Kiekvienas žino apie keturias Mėnulio fazes – jaunatį, priešpilnį, pilnatį bei delčią, tačiau ne visi gerai numano Mėnulio ciklo daromą įtaką Žemei, jos gyvajai ir negyvajai gamtai. Turbūt daugumos supratimas apie kažkokį Mėnulio poveikį apsiriboja tuo, kad žinoma, jog Mėnulis sukelia potvynius bei atoslūgius. Reikia pasakyti, kad iš tiesų viskas yra kur kas sudėtingiau.

Nesvarbu, ar astrologiją vertinate rimtai, ar jos prognozes skaitote tik laisvalaikiu - šios "Interneto" vietos suteiks jums puikią progą apie save ir savo žvaigždes sužinoti daugiau. Naujųjų amžių balsai - čia rasite gana išsamią įvairių pranašysčių skiltį bei jų atskleidimo priemonių rinkinuką - Tarot kortų kalades, runų, laimingų skaičių kalkuliatorių ir, aišku, astrologinį kalendorių, kuriame sužymėti svarbūs įvykiai, nutiksiantys per kelias artimiausias savaites.

Iš septynių planetų Uranas yra aukščiausioji planeta. Astrologijoje ji simbolizuoja aukščiausius mentalinius sugebėjimus: intuiciją, aiškiaregystę, telepatiją. Su Urano planeta susijęs žmogaus gebėjimas pereiti į kitą sąmonės lygį. Tai reformatorių, išradėjų, astrologų ir mokslininkų planeta. Uranas sukelia būtinybę atsinaujinti, siekti naujovių, naujų žinių, naujo pasaulio suvokimo, individualumo pasireiškimo, taip pat visos žmonijos vienijimosi ir Kosmoso vienybės jausmą. Uranas praeina Zodiaką per 83 metus ir 273 dienas. Saulės lygiadienio pasislinkimas, perėjimas iš Žuvų žvaigždyno (ne ženklo!) į Vandenio, pažymi naujos eros pradžią; kaip žinoma, gyvenimo rato (Zodiako) sektorius, vadinamas Akvariusu (Vandenis), yra Urano valdymo zona. Žemės žemėlapyje Vandenio ženklą atitinka buvusi Tarybų Sąjungos teritorija. Jos centras yra kalnas Belucha, kuris randasi Altajuje. Žinoma, tai nereiškia, kad būtent aplink Beluchą prasidės naujas gyvenimas. Šio taško reikšmė žemės plutai yra psichodvasinė.

Urusvati žino, kad astrologija taikoma medicinoje ir teismuose. Kai kurių šalių vadovai esant būtinybei pasinaudoja padedančiais astrologijos nurodymais. Atrodytų, kad tie ženklai turėtų padėti astrologijai įsitvirtinti kaip mokslo šakai, bet tikrovėje padėtis labai iškreipta. Vadovai nepripažįsta savo horoskopų, taip pat ir gydytojai bei teisėjai nepasakys, kodėl jie padarė tokias išvadas, taip paniekindami astrologiją. Slaptai priims patarimus, o viešai tyčiosis. Tuo tarpu kaip išmintinga būtų pripažinti šį senovinį mokslą ir įteisinti jo ryšį su naujausiais atradimais. Daug būtų galima pasiekti atmetus prietarus. Kas gali paneigti, kad astrologija yra mokslas, ar šaipytis iš dangaus kūnų sąveikos? Jau senovėje žmogus jautė ypatingus atmosferinius poveikius.

Mirza Muchamedas ibn Šachruchas ibn Timūras Ulugbekas Guraganas yra savo laikmečio įžymus astronomas ir matematikas. Jis tęsė Persijos astronomų darbus ir dar gyvas būdamas sužinojo, kas tai yra didi mokslininko garbė. Jis priklauso žinomai giminei, nes buvo didžiojo užkariautojo Timūro (Tamerlanas) anūkas, kuris savo gyvenimo pabaigoje sukūrė didžiulę valstybę. Ulugbekui buvo numatyta, nenugalimo senelio, užkariautojo karjera. Tačiau likimas nukreipė jo kelią į žvaigždes. Ulugbekas gimė 1394 metais kovo 22 (kovo 30 pagal naują stilių) Sultanijoje, karo vežime, vieno iš savo rūstaus senelio žygių metu. Pasiuntinys šią žinią, nunešė Tamerlanui po mėnesio. Užkariautojas taip apsidžiaugė, kad priešingai savo įsitikinimams, pasigailėjo visų užgrobto miesto gynėjų.

Neprotinga galvoti, kad pasaulio sukūrimas kai kuriose srityse jau užbaigtas, nebejuda, yra sustingęs. Daug kalbama apie žodį "evoliucija", bet vis dar nesuprantame jo proceso tikrovėje. Daug aptarinėjamas visuomenės kūrimas, bet tuo pačiu metu vyrauja nuomonė, kad visuomenės formavimo procesas vyksta nejudančioje, užbaigtoje plotmėje. Pasaulinis tvanas arba ledynmetis laikomi tik žmonijos praeities simboliniais įvykiais. Apie Atlantidą nepriimtina net kalbėti. Galima pastebėti, kaip žmogaus sąmonė stengiasi išvengti visko, kas grasina jos sukurtam gerbūviui. Taip ir evoliucijos suvokimas tampa kažkuo neesminiu ir nei trupučio nejaudina suakmenėjusių širdžių. Bet argi tolimas horizontas nesukelia minčių apie amžiną judėjimą? Tik tokiuose evoliuciniuose suvokimuose galima suvokti žemiško kelio kaip kilimo tako grožį. Privalu nedelsiant paaiškinti, kaip evoliucija nepavargdama kuria pasaulius.