Žvejyba

Muselinė žvejyba. Nuotykiai. Ketvirtadienio popietė

pagal
fishing rod, water, fly fishing
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Buvo tik ketvirtadienio popietė. Aš net nebaigiau savo darbo, bet mano mintys jau buvo susikoncentravusios į tikslą. Dar nežinojau link kurio upelio mano kojos patrauks, bet kad jos patrauks abejonių nebuvo. Kaip sakoma „savo širdies neapgausi“. Aš jau žinojau, buvau pasirinkęs pirmąjį šeštadienio pusiaudienį savo žvejybai, todėl galvojau apie išvyką prie netoliese esančios upės. Viena tokia upė yra, savo vandenyse globojanti kiršių, didelių kiršlių. Bet tąsyk aš pasirinkau tos upės intaką, nes tikroji mano aistra yra nedideli upeliai, kuriuose tu tiesiog iš labai arti gali viską stebėti, matyti viską kas dedasi po ir virš vandens. Taigi po trumpo bet persmelkto vaizduote žvilgsnio į žemėlapį, pasirinkau dar nebandytą Siesarties upės ruožą. Taigi ankstyvą šeštadienio rytmetį kartu su Saulės spinduliais pabudęs, po valandos kelio aš žvalgiausi ir negalėjau atsižavėti visiškai skaidriu upės vandeniu. Tiesą sakant, šis upelis, tiksliau jo vanduo turi savo spalvą, sakyčiau žalsvą, matyt dėl molingo dugno... Nuliūdęs dangus plukdė apniūkusius debesis, genamus man mintį apie upėtakio sugavimą, didelio upėtakio. Kurio iki šiol taip ir nesu pagavęs ant muselės, išskyrus strimerį. Mano kojos palietė upelio žvirgždą. Vaizdas nuostabus. Keletas žingsnių, keletas metimų ir pajaučiau, net pamačiau, kaip kažkas paragavo mano museles. Pakartotinas metimas į tą pačią vietą ir apie 30 cm. kiršlys ištarė man „labas rytas“.

Geriausias lynų metas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pavasaris – toks metas, kai visos žuvys gerai kimba. Tačiau kai kurių žuvų gaudyti negalima, nes jas saugo draudimai. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, šamai, nenori kibti, nes joms pernelyg šalta. Yra ir tokia žuvis vėgėlė, kuriai balandį jau darosi per šilta ir ji dėl to nebenori kibti. O kaip lynai? Ar balandis geras lynų žūklės metas, ar dar reikia palaukti? O kaip lynai? Ar balandis geras lynų žūklės metas, ar dar reikia palaukti? Kurie teisūs? Ir vieni, ir kiti. Mano manymu, lynų gaudytojai kitaip nei kokie nors spiningautojai ar šiaip universalūs žvejai, gaudantys įvairiais būdais įvairias žuvis, yra labai prisirišę prie savo žūklės vietų. Žinau tokių žvejų, kurie tuose pačiuose vandens telkiniuose lynus gaudo daugiau nei 10 metų ir turbūt gaudys tol, kol ten bus lynų. Štai čia viskas ir pakasta: iš skirtingų vandens telkinių atkeliavusi patirtis gali būti labai skirtinga, nes įvairiuose vandens telkiniuose gyvenančių lynų elgsena gali akivaizdžiai skirtis. Vasarą tie skirtumai nėra tokie pastebimi, tačiau pavasarį, kai gamta bunda, kai vienuose ežeruose susidaro vienokios sąlygos, kituose – kitokios, lynų elgsenos skirtumai labai akivaizdūs. Nors yra ežerų tipas, kurį mokslininkai vadina „lydekiniu–lyniniu“, nors žvejai tik užmetę akį į nedidelį, seklų, gausiai vandens augalais apaugusį ežerėlį jau įsivaizduoja, kiek daug jame gali būti lynų, tačiau lynai gyvena visokio tipo vandens telkiniuose.

Meškerės be ritės. 3 dalis

pagal
catch, blue gills, fishing
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Meškerių skirstymas į trumpas ir ilgas yra sąlygiškas. Tai daroma tam, kad skaitytojui būtų aiškiau, kur, kokiomis žūklės sąlygomis ir kokia meškere žvejoti. Praėjusiame numeryje pradėjome skyrelį "Svarelių išdėstymas". Jame aprašyta, kaip ir kokius svarelius išdėstyti žvejojant mažame (iki trijų metrų) gylyje. Pateiktus svarelių išdėstymus galima vadinti klasikiniais ir jie tinka ne tik žvejojantiems meškerėmis be ritės. Šį kartą panagrinėkime žvejybą gilesniuose vandenyse ilgesnėmis, daugiau nei 5 m, meškerėmis. Pradžioje pakalbėkime apie teleskopines meškeres. Teleskopinės meškerės yra pakankamai ilgos, todėl žūklė jomis yra sudėtingesnė nei 3 ar 4 m meškerėmis. Pradedantiesiems žvejams nereikėtų iš karto griebtis septynių ar devynių metrų meškerės. Geriau pradėti nuo trumpesnės ir tik įgijus patirties, įvaldžius žūklės techniką pamažu pereiti prie ilgesnių meškerykočių. Svarelių išdėstymas, žvejojant ilgomis meškerėmis, yra panašus į aprašytą praėjusiame numeryje išdėstymą - tiek ilgai, tiek trumpai meškerei svareliai išdėstomi pagal tas pačias taisekles. Kadangi žvejybos nuotolis yra ilgesnis, o gylis didesnis, tai ir plūdžių jau reikia solidesnių. Žvejojant ilgomis teleskopinėmis meškerėmis, kur valo ilgis beveik lygus meškerės ilgiui, pagrindinė svarelių masė šiek tiek priklauso ir nuo meškerės ilgio, nes sunku įsivaizduoti meškeriotoją, užmetant 0,3 g plūdę su 11 m meškerykočiu.

Šapalas – plūdine meškere

pagal
sapidissima, alosa, fish
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nors stambių šapalų daugiausia sužvejojama didžiau­siose mūsų upėse, tačiau kur kas maloniau ir įdo­miau šias žuvis gaudyti nedidelėse upėse. Įspūdžiai, patirti sugavus didelį šapalą kokioje nors 15 m pločio upėje, bus kur kas didesni nei tokį pat šapalą pagavus Nemune. Šapalai – rajūnai, o stambūs – tik­ri plėšrūnai. Šios žuvys ėda viską, kas vandenyje yra valgomo. Dar neteko su­gauti šapalo, kurio skrandis būtų tuščias. Maž­daug pusės kilogramo ir didesni šapalai jau yra plėšrūs ir medžioja žuvis bei varles. Stambių šapalų bet kurioje upės vietoje neuž­tiksi, ne taip kaip mažųjų. Juo šapalas didesnis, tuo labiau jį traukia gilesnės, įspūdingesnės vie­tos. Didieji mėgsta duobes, sietuvas upės posūkiuose, šalia kurių yra sraunumų. Patinka jiems ir pagilėjimai upės viduryje, ypač jei šalia yra koks nors kliuvinys (šakų sąnašos, kupstai, di­deli akmenys, tiltų poliai ir panašiai), už kurių sūkuriuoja vandens verpetai. Mėgsta šapa­lai plūduriuojančius nuvirtusius medžius, kelmus, ant kranto augančių medžių nusvirusias šakas. Stambių šapalų galima aptikti ir šiek tiek žemiau sraunumų, kur jau giliau, bet vis dar teka stipri srovė. Neretai šios žuvys renkasi nelygų upės dug­ną, slenksčius, dėl kurių susidaro įvairios vandens srovės, taip mėgstamos šapalų. Kuo šapalas didesnis, tuo jis di­desnis slapukas. Todėl labai retai upėje pa­matysi didelį šapalą, nes jis viršutiniuo­se vandens sluoksniuose pasirodo retokai.

Pirmieji ešeriai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ešerių yra visur. Jų daug, atrodo, kad ir pagauti juos nėra sunku. Tačiau jei su mažiukais, į delną telpančiais ešeriukais galima gražiuoju susitarti, tai didesnius ešerius pagauti kur kas sunkiau. Yra laikotarpis, kai kankina nežinia. Tas laikotarpis — pavasario pradžia, kai ežeruose ir tvenkiniuose ešeriai baigia neršti. Tokiu metu kartais atrodo, kad ešerių apskritai nėra. Tai netiesa, jie yra, tačiau gyvena visai kitokį gyvenimą nei anksčiau. Jau išneršusių ešerių nekankina ikrų svoris, jie gali kur kas laisviau judėti, iki soties kimšti į pilvą bet ką — vietos ten daug. Jie laikosi netoli nerštaviečių, gana sekliuose vandenyse, tad sunku atspėti, kuo maitinasi. Pirmuosius ešerius spiningu galime pagauti kovą. Kitais metais pirmuosius ešerius pagausime balandį. Tai ne taip svarbu, nes ne nuo mūsų, o nuo žiemos priklauso, kada prasidės atviras sezonas, kada ešeriai išnerš. Paprastai pavasarį ešeriai kimba nedideliame gylyje. Retai tai būna didesnis nei 4 m gylis. Balandį ešeriai dažniausiai kimba iki 3 m gylyje. Tai neturėtų stebinti — per dieną įšylančiuose sėkliuose daugėja smulkmės, o paskui ją į sėklius atsliūkina ir plėšrūnai — lydekos, ešeriai. Tačiau ir pavasarį ešeriai mieliau renkasi tokias vietas, kur dugnas yra nelygus — visais metų laikais jiems patinka skardžiai ir kalniukai. Jei rudenį gaudant ešerius ežeruose dažnai reikia ieškoti, kokiu atstumu nuo dugno jie maitinasi, tai pavasarį to daryti nereikia — ešeriai maitinais prie pat dugno.

Meškerės be ritės. 4 dalis

pagal
fishing, fisherman, fishing rod
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tęsiame skyrelį "Svarelių išdėstymas". Šį kartą pažiūrėkime, kokie yra klasikiniai svarelių išdėstymo būdai meškeriojant ilgomis sudurtinėmis meškerėmis. Jau minėjome, kad žvejojant tokiomis meškerėmis valo ilgis gerokai trumpesnis už meškerės ilgį. Žūklė sudurtinėmis meškerėmis yra sudėtingesnė nei ilgomis teleskopinėmis meškerėmis. Nors toks būdas labai populiarus užsienyje, vis dėlto negalima teigti, kad jis yra pranašesnis už žūklę teleskopine meškere. Kaip žvejoti, kokią meškerę rinktis, priklauso nuo aplinkybių. Jei žūklės vietoje yra daug žuvų, o jos kimba intensyviai, geriau žvejoti teleskopine meškere, nes užkibus žuviai nereikia atgal atitraukinėti storgalio, nuiminėti "topo". Kai kimba silpniau, rečiau, o žuvys gerokai didesnės, kai reikia užmesti ypač tiksliai, pakirsti vos vos virptelėjus plūdei, tada praktiškesnės yra ilgos sudurtinės meškerės. Ežeruose ilga sudurtine meškere žvejojama retai. Kad ir koks būtų ežeras, tačiau ir keturiolikos metrų ilgio įrankiu, gaudant nuo kranto, sunku pasiekti reikiamą gylį. Net jei užsilipsite ant lieptelio, vis tiek to ilgio gali neužtekti. O štai lėtai tekančiose upėse, kanaluose, karjeruose, senvagėse, kai kuriuose tvenkiniuose ilga sudurtinė meškerė idealiai tinka. Ilgų sudurtinių meškerių svarelių išdėstymas parodytas paveikslėliuose. Jų išdėstymas labai panašus į aprašytą praeitame numeryje ("Meškerės be ritės").

Kaip žvejoti srovėje?

pagal
Lydeka Svedijoje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Poledinė žūklė tekančiame vandenyje gerokai skiriasi nuo žūklės stovinčiame vandenyje. Jei upės srovė labai lėta, vanduo žemas — skirtumai nedideli, galima naudoti tuos pačius įrankius ir masalus, kurie naudojami stovinčiame vandenyje, tačiau jei srovė stipri, reikės prie jos taikytis, kitaip žvejybos nebus. Kartais sakoma, kad apie žvejybą srovėje neverta kalbėti kaip apie sudėtingą taktinį ir strateginį mūšį, neva taktikos ir strategijos kuriamos stovinčiam vandeniui, nes jame žvejai ieško ieško žuvies ir neranda. Upėje atseit viskas kitaip — išgręžei eketę ir žvejoji. Na, jei ta upė Minijos žemupys, kuriame žiemą jau net kvėpuoti nėra kuo, tai iš dalies tiesa — išgręžei eketę ir gaudai žuvį. Nori didesnių žuvų — eini aukštyn, kur mažiau žmonių, bet daugiau žuvų. Tačiau, be Minijos žemupio, turime daug kitų upių, ant kurių ledo sėdi žvejai. Tai Nevėžis, Pajūrio Šventoji, Mūša, Danė ir kitos lėtos tėkmės upės. Ir žvejojantys tose upėse pasakys, kad žūklė upėje nėra tokia paprasta ir primityvi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir ne kiekvieną dieną nuo upių grįžę žvejai būna patenkinti rezultatais. Vis tik, kai reikia rinktis tarp stovinčio vandens ir upės, daug kas turbūt rinktųsi upę. Kad ir kaip vertintume, gaudydami srovėje visada pagauname didesnių ešerių, kuojų, plakių ir karšių nei ežere. Taigi ten, kur srovė, gausesni laimikiai, didesnės žuvys. Be to, yra šansas kitokią žuvį — žiobrį, šapalą ar meknę, pagauti.

Ką upėtakis ėda?

pagal
trout, fish, animal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip ir kiekvienos žuvies, taip ir upėtakio racionas keičiantis metų laikams kinta. Būtų labai gerai tiksliai žinoti, ką upėtakis ėda tuo metu, kai mes žvejojame, nes tada galėtume parinkti geriausią masalo — upėtakio maisto, imitaciją. Manau, kad vasario ir kovo mėnesiais galima tiksliai nuspėti, kuo upėtakis minta, nes didelio pasirinkimo jis neturi. Kartais žvejams kyla keistokas klausimas: ar upėtakiai žiemą maitinasi? Jie turi maitintis, nes jei visą žiemą nieko į burną neimtų, nugaištų. Tačiau reikia pripažinti, kad upėtakio upė labai skurdi, o žiemą ji kelis kartus skurdesnė nei vasarą. Išgyventi tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvena upėtakiai, nėra paprasta, todėl ir žuvų upėtakiniame upelyje nėra daug. Žiemą upėtakis maitinasi retai, greičiausiai tuo, ką atneša srovė. Galbūt jis ir pats ką nors susiranda, tačiau neatrodo, kad intensyviai plaukiotų ir ieškotų. Žiemą upėtakis daug plaukioti negali — pernelyg ilgai pabuvęs srovėje jis praras jėgas, o susigrąžinti jų nebus kaip, nes nėra maisto. Be to, ir tikslo plaukioti nėra — nieko jis toje savo skurdžioje upėje neras. Kai upėtakį pagauni žiemą, susidaro įspūdis, kad jis paskutinį kartą ėdė labai seniai, kad ėdimas jam yra labai reta šventė. Žiemos upėtakis yra sulysęs, nekovoja. Dažnai jį sugauname ramesnėse vietose, tiesiose upės atkarpose su tolygia srove, t. y. tokiose vietose, į kurias balandžio ar gegužės mėnesiais nekreiptume dėmesio.

Jaukai "ŽVEJO TAKAS"

pagal
Jaukas Zuvims Granuliuotas 1kg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šie jaukai neatsirado vienu kartu. Daug metų buvo ieškoma tinkamų receptūrų, komponentų, ilgai tobulinamos proporcijos, jaukų priedai bei kvapnieji papildai. Visa tai buvo nuolat išmėginama Lietuvos upėse ir ežeruose bei tvenkiniuose. Šiuo metu, padedant sportinės žūklės klubo "Žvejo takas" sportininkams, visi jaukai yra bandomi ir tobulinami. "Žvejo tako" jaukai garsėja tuo, jog sportininkai su šiais jaukais ne vienose varžybose yra iškovoję prizines vietas, tapę Lietuvos čempionais. Tai ir klubo "Žvejo takas" komanda, ir visiems gerai žinomi "Meškerės broliai". Pristatome "Žvejo tako" jaukų asortimentą. Bazinis - tai pagrindinis maistinių medžiagų mišinys jaukams gaminti, kurį galima naudoti kaip jauką. Tačiau vienas bazinis jaukas nėra labai efektyvus. Todėl į jį visada dedama įvairiausių aromatinių ir skoningų priedų, sunkinančių ir klijuojančių medžiagų, arba maišomas su kitais jaukais. Universalus - šis jaukas puikaus skonio ir aromato subalansuotas visoms karpinėms žuvims vilioti, skirtas lėtai tekančiam ir stovinčiam vandeniui. Žvejojant srauniuose upėse, kanaluose patartina jauką pasunkinti smulkiu žvyru, taip pat įmaišyti specialių klijų jaukams klijuoti nuo 8% iki 15% / 1kg. jauko atsižvelgiant į srovės stiprumą. Žvejojant didelius karšius į jauką patartina įmaišyti papildo "kukurūzai skaldyti" 20%"biskvitas melasinis" 18% / 1kg. taip pat pagal galimybę uodo trūklio, musės lervos, smulkintų sliekų.

Natūralūs jaukai ir masalai laukinių karpių žūklei

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Manau kiekvienas sportinės laukinių karpių žūklės mėgėjas pastebėjo, kad šiandien karpius jaukinama ir masalui naudojame labai daug ne natūralių jaukų ir masalų, ypač išpopuliarėjo baltyminiai kukuliai. Brangesni iš jų, tokie kaip Top SECRET, Prologic, Adder carp ir kiti, pagaminti naudojant natūralias medžiagas, pvz. : kukurūzų miltus, kanapes. Šiame straipsnyje sąvoka ,,natūralus žuvų maistas“ suprantama kaip žuvų maistas esantis vandenyje, tai dreisenos, žuvų mailius, žuvų ikrai, vandens augalai, augalų ūgliai ir kt. Suprantama, kad ir pvz. natūralūs kukurūzai ar žirniai yra natūralūs produktai, tačiau jie vandenyje neauga ir tai nėra natūralus laukinės žuvies maistas. Pradedančiam žvejui ar žvejui negalinčiam sau leisti žūklės parduotuvėje įsigyti brangių baltyminių kukulių pagamintų naudojant natūralias medžiagas yra ypač aktualu žinoti baltyminių kukulių alternatyvas. Iš karto noriu įspėti, kad laukinių karpių žūklė tai nesibaigiančių eksperimentų maratonas, todėl šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik subjektyvi autoriaus nuomonė. Perskaičius straipsnį iškils aibė klausimų, abejonių, tačiau koks gi klausimas nėra abejotinas? Nėra tokio klausimo, dėl kurio nekyla diskusijos tarp šios žūklės mėgėjų. Tai ir kabliukai ir valai ir sistemėlės, kotai... Bene viena pagrindinių diskusijų temų yra jaukai ir masalai. Straipsnyje apžvelgsiu tik populiariausius natūralius jaukus ir masalus laukinių karpių žūklėje.

Granuliuoti jaukai

pagal
Peletes Method Feeder Pro Premium Select 2mm
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Granuliuotas prievilas. Augalinės kilmės baltymingų produktų, vitaminingas, natūralaus kvapo granuliuotas mišinys. Granulių skersmuo 4mm, pilkšvos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, natūralaus kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias žuvis karšius, karpius, kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Vanilė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, vanilės kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis karpius karšius kuojas į jaukinimo vietą, Žvejai naudoja ilgesniam žvejybos vietos jaukinimu. Taip pat tinka tvenkinių žuvų maitinimui. Granuliuotas kukurūzų ir sojos mišinys Karamelė. Granuliuotas kukurūzų sojos išskaudų mišinys, turintis paaukštintą baltymingumą, karamelė kvapo. Granulių skersmuo 4mm, geltonos spalvos, lėtai tirpstantis vandenyje, labai maistingas. Greitai viliojantis stambias karpinias žuvis į jaukinimo vietą. Ypatingai tinkantis pastoviams karšių jaukinimui.

Baltyminiai kukuliai

pagal
Deepex Baltyminiai Kukuliai 18mm
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Braškė. Ryškiai raudonos spalvos, aštraus laukinių braškių aromato. Vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, lengvai pasisavinantis drėgmę. Kibiausias laikotarpis: gegužės vidurys - rugpjūtis. Braškė su kanapėmis. Tamsiai raudonos spalvos, švelnaus laukinių braškių, specialiai paruoštų kanapių ir kokoso drožlių mišinys, praturtintas aukščiausios kokybės pieno baltymų produktais. Paaukštinto baltymingumo, vidutinio kietumo, stambios frakcijos kukuliai. Kibiausias laikotarpis: birželis - rugpjūtis. Braškė su vanile. Margi raudonos/geltonos spalvos skirtingų skoninių savybių masės junginys, vidutinio baltymingumo, smulkios struktūros, braškės ir vanilės aromato. Puikus masalas karpių žūklėje masinant vidurvasarį. Kibiausias laikotarpis: gegužė - rugpjūtis. Vanilė. Geltonai pilkšvos spalvos, su kepintomis smulkintomis kanapėmis, paaukštinto baltymingumo, vidutinio rupumo struktūros, greitai atiduodantis skonio savybes vandenyje. Kibūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medus. Švelnus natūralaus medaus aromatas, karamelinės spalvos, smulkios struktūros, vidutinio baltymingumo. Greitai pasisavinantis vandenį suminkštėja ir paskleidžia maistingų, aromatinių dalelių debesį. Kibiausias laikotarpis: gegužė - liepa.