Subkultūros

Laisvi žmonės - baikeriai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pagrindinis baikerių išvaizdos akcentas – oda. Baikeriai mėgsta odines kelnes, odines striukes. Oda nešiojama ne vien dėl grožio. Ji labai gerai apsaugo avarijos atveju. Taip pat ji yra gera apsauga nuo vėjo – važiuojant tikrai nekaršta. Yra specialių odinių apsaugų, dedamų ant kojų, rankų liemens. Mėgstantys važinėti ypač greitais motociklais, vadinamomis „britvomis“, naudoja ypač geras apsaugas – gali kristi bet kaip, vis tiek nesusižalosi. Tai jau vadinamosios „titaninės“ apsaugos. Tiesa, baikeriai mėgsta ir džinsus. Tačiau jie visiškai ne puošeivos. Tikras baikeris džinsus mūvi tol, kol jie laikosi ant kojų. Nauji perkami tik tada, kai senieji visiškai nuplyšta. Svarbus baikerių įvaizdžio elementas – sidabriniai aksesuarai – žiedai, grandinės, medalionai. Yra net specialios parduotuvės, kuriose galima nusipirkti rūbų ir specialių baikeriškų papuošalų su jų mėgstama simbolika. Tačiau, kaip pastebi patys baikeriai, paskutiniuoju metu pastebimas reiškinys – baikeriais save vadinantys turtingi motociklininkai mėgsta auksą. Svarbi baikerių įvaizdžio detalė – akiniai nuo saulės. Ir tai tikrai ne dėl grožio. Ir ne dėl saulės. Nuo akinių priklauso važiavimo malonumas. Jie apsaugo akis nuo dulkių ir vėjo. Dažnas baikeris puošiasi juodais marškinėliais su mėgstamos muzikos grupės ženklais. Šukuosena – kokia patinka. Yra baikerių ir ilgais, ir trumpais plaukais. Didžiausia baikerių vertybė – laisvė. Baikeriui nėra jokių įstatymų.

"Baikeris - žmogus, kuris laisvalaikį praleidžia su motociklu"

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dar prieš dešimtmetį visus gerokai stebino odiniai rūbais apsirengę, pašėlusiu greičiu lekiantys motociklininkai. Dabar jų žymiai daugiau, vieni juos vadina pamišėliais, kiti žavisi. Tai baikeriai, kurių gyvenimo kredo - lėkti pašėlusiu greičiu motociklu. "West coast" baikerių klubo prezidentas Artūras Selenis pasakojo, kad motociklų fanatikai atsirado JAV. Amerikiečiai, grįžę po Vietnamo karo, pradėjo tobulinti motociklus, burtis į grupes. Vėliau šis judėjimas pradėjo plisti ir Europos šalyse. Pasak A. Selenio, "baikerizmas" - tai hobis, o ne pragyvenimo šaltinis. Priešingai, į šį pomėgį investuojamos nemažos lėšos, nes vien motociklas kainuoja per 20 tūkstančių dolerių, o kur dar apranga bei kiti atributai. "Tikras baikeris nevažinėja nuo baro iki baro išgerti alaus, - teigia prezidentas. - Mes dalyvaujame įvairiuose suvažiavimuose: lankėmės Suomijoje, Belgijoje, Graikijoje." Tikrųjų narių šiame klube - 13, kandidatų - per 40. Norinčiųjų tapti privilegijuotais baikeriais daug, tačiau ne visi sugeba įvykdyti keliamus reikalavimus, kurių "West coast" prezidentas nepaskelbė, nes, pasak jo, tai - konfidencialus dalykas. "Žinau Klaipėdos klubą, kuriame norint tapti nariu, reikia nuogam pervažiuoti visą miestą". Vienas didžiausių klubų - "Harley Davidson" - įsikūrė Čekijoje ir gyvuoja jau 70 metų. Lietuvoje jis buvo įkurtas 2000 metais ir šiemet taps "Harley Davidson" Europos asociacijos nariu.

Tektonistai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Išvaizda. Vilki klubinio stiliaus drabužius, siurėjančius džinsus, spalvotus sportinius batelius. Plaukai – trumpai kirpti, šonuose skusti, viršugalvyje suformuota nedidelė skiauterė. Dėl tokios aprangos jie neretai apšaukiami homoseksualais, nors dažniausiai tokie nėra. Pasaulėžiūra ir elgesys. Tektonistai – viena naujausių jaunimo grupių. Ją vienija ne tik apranga, bet ir specifinis šokis. Tektonistai šoka pagal trankią elektrostiliaus muziką nuolat sukdami rankas aplink galvą. Jie nėra agresyvūs – tiesiog mėgsta rinktis į grupes ir demonstruoti šokį. Dažniausiai renkasi madinguose ir brangiuose klubuose. Tektonikas yra vienas iš naujai gimusų šokių. Jis gimė viename Prancūzijos klubų pavadinimu ,,Metropolis". Ir iki šiolei yra labai populiarus. Lietuvoje tektoniko sostinė yra Vilnius. Ten dažniausiai gali kur nors aikštėse pamatyti šokančius tektonistus. Jie nėra agresyvūs – tiesiog mėgsta rinktis į grupes ir demonstruoti šokį. Tai pat jie renkasi madinguose ir brangiuose klubuose.

Rokas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Roko muzika (angl. rock music, rock) arba rokas – bendras muzikos krypčių, atsiradusių XX a. penkto dešimtmečio gale JAV, pradedant rokenrolu, pavadinimas. Roko kaip muzikos krypties ribos labai plačios, juo nusakomi tokie vienas nuo kito nutolę muzikos stiliai kaip šokių muzika rokenrolas, bliuzas ar sunkiojo metalo muzika. Kartais rokas lyginamas su pop muzika kaip jos priešingybė, tačiau aiškios skiriamosios ribos tarp jų nėra ir daugybės muzikinių grupių stilius balansuoja tarp šių dviejų krypčių. Terminas Rocking pirmą kartą panaudotas gospel dainininkų Amerikos pietuose ir reiškiantis religinį džiūgavimą. Ankstyvasis rokas turėjo bliuzo, bugi-vugi, džiazo, R&B (rhythm and blues) muzikos elementų, buvo įtakotas liaudies muzikos ir kantri stiliaus. Ieškant senesnių roko šaknų reikia paminėti Five Points rajoną XIX a. vidurio Niujorke. Tai buvo vieta, kurioje pirmiausia maišėsi ritmingi Afrikos šokiai, pritariant Europietiškoms emigrantų melodijoms, daugiausiai Airiškai Jig muzikai. Penktajame dešimtmetyje žodis rocking naudotas su dviguba reikšme, pagrindinė reikšmė buvo „šokis“, tačiau su paslėpta „sekso“ reikšme. Tokios prasmės pavyzdys gali būti Roy Brown „Good Rocking Tonight“. 1951 m. Klyvlendo (Ohajas) diskžokėjas ALan Freed pirmasis pradėjo leisti tokio tipo muziką savo baltųjų auditorijai; jam priskiriama ir „rock and roll“ termino sukūrimas. Pagal kitą versiją pirmasis rokenrolo kūrinys buvo Bill Haley „Rock around the clock“ (1954 m.).

Kas galėjo nurungti roko grandus?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pabandysiu grįžti į auksinį roko amžių. 70-jų pradžia roko muzikoje neatrodė labai patikima ir optimistinė: jauna, bet jau spėjusi paragauti šilto ir šalto, pop-kultūra atrodė pavargusi ir nusivylusi. Jos kerinti šypsena nebuvo tokia patraukli ir miela. “Gėlių vaikų” epochos idealai buvo palaidoti per Rolling Stones koncertą Altamonte, kuomet buvo nužudytas žmogus ir prieš klausytojus buvo panaudotas žiaurus smurtas. Dainos apie meilę ir taiką nepagydė pasaulio. Žodyje “hipis” liko vis mažiau romantikos ir tuomet, vietoj vilčių, atsirado abejingumas… “Bitlai”, svarbiausias 60-jų simbolis iširo, The Kinks, The Hollies, Mamas & The Papas, The Beach-Boys, The Byrds ir daugelis kitų, pajuto naujų idėjų krizę ir skambėjo kaip jų pačių parodija. Kitos paprasčiausiai “numiro”. I dangų persikėlė Jim Morrison, Janis Joplin, Jimi Hendrix, Brian Jones… Nueinanti epocha paliko ateinančiai roko kartai turtingiausią muzikinių atspalvių paletę ir šia nuostabia dovana reikėjo protingai pasinaudoti, kas ir buvo padaryta. Dar daugiau: sugriovė kūrybinius barjerus ir atsikratė senų muzikinių schemų. Nauji roko fanatikai padovanojo visam pasauliui tai, ką mes dabar vadiname CLASSIC ROCK. Kaleidoskopinė stilių ir krypčių įvairovė hard-art-soft-kantri-glam-acid-heavy rock suvešėjo 70-jų pradžioje ir pasiekė savo apogėjų, kai Led Zeppelin vedė iš proto daugiatūkstantines koncertų aikšteles, o Ian Anderson, stovėdamas ant vienos kojos, būrė su savo fleita.

Roko muzikos įtaka žmonių gyvenime (referatas)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globolizacijos plėtrai tinkančių formų, kadangi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio. Ši forma leidžia peržengti kalbinius skirtumus be papildomų vertimo pastangų ir išlaidų. Negalima teigti, kad muzikos kultūrinėje interpretacijoje nėra kai kurių labai ryškių sunkumų, susijusių su muzikos kūrimo ir priėmimo vietinėmis ir tautinėmis tradicijomis. Tačiau santykinai lengvą kultūrų maišymasi šioje sferoje rodė daugelio garsių atlikėjų populiarumas visame pasaulyje. Žinoma, muzikos prekių gamyba, paskirstymas ir vartojimas yra labai savitas, ir dėl to, prieš pradėdami muzikos globalizacijos apžvalgą, norėtume aptarti, apie kokią veiklą ir muziką mes kalbame. Muzikos industrijos augimui įtakos turėjo įvairios technologijos, taip pat Vakarų visuomenėse bei rinkose vykę reikšmingi socialiniai ir demografiniai poslinkiai. Tarptautinės muzikos industrijos pagrindas buvo ne klasikinė ar religinė, bet populiari šiuolaikinė, o tiksliau roko muzika. Tai lėmė išskirtinių kultūrų ir subkultūrų atsiradimą. Roko muzika – įtakingiausias XX amžiaus kultūros fenomenas, nešąs moralines, socialines ir estetines permainas. Roko muzika ir filosofija persmelkia kasdienybę. Įkyrus pasikartojantis ritmas girdimas namuose, įstaigose, net bažnyčiose. Roko atsiradimas 1950 metais daug ką pakeitė, atsirado skilimas tarp jaunesnės ir senesnės kartų. Niekas taip nežavi jaunimo kaip rokas.

Baikeriai neįsivaizduoja gyvenimo be motociklo

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neseniai pirmąjį gimtadienį atšventęs bei 16-a narių turintis Panevėžio baikerių klubas „Iron X“ subūrė bendraminčių kompaniją, kuri savo laisvalaikio neįsivaizduoja be motociklo ir turiningų kelionių. Panevėžyje pastaraisiais metais vis daugėjo bendraminčių, mėgstančių važinėtis motociklais. Spontaniški susitikimai ir išvykos laikui bėgant tapo organizuotomis kelionėmis. Vyko pirmieji bandymai, svarstytos galimybės įkurti klubą. Lygiai prieš metus šios idėjos tapo realybe. Kaip sakė „Iron X“ klubo viceprezidentas Laisvūnas, Panevėžyje baikeriai renkasi nuo 1996 metų. Jau tada buvo idėjų kurti bendraminčių klubą, tačiau tuomet per daug entuziazmo nebuvo. Be to, anot viceprezidento, sunku įkurti klubą pavieniais veiksmais, o kai visa kompanija vieningai nusprendžia oficialiai atversti naują istorijos puslapį, nekyla jokių problemų. 2004-ųjų metų pavasarį organizuoti keli baikerių suvažiavimai. Jų metu pasiūlyti klubo steigimo variantai, pavadinimas ir emblemos motyvai. 2004 metų sezonas – brendimo laikotarpis. Susitikimai tapo nuolatiniai, o išvykos – gerai organizuotos. „Mes buvome kviečiami į įvairias miesto ir rajono šventes, dalyvavome daugelyje oficialių baikerių renginių Lietuvoje. Tais metais susikūrė ir pirmosios garbės ir tarpusavio supratimo taisyklės, kurių pagrindas – dabartiniai klubo įstatai. Tuomet susiformavo ir dar neegzistavusio klubo branduolys. Iškilo lyderiai, kelionių organizatoriai, tvarkos prižiūrėtojai, pradėtos pirmosios rinkliavos.

Baikeriai: žvilgsnis iš arčiau

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tenka pripažinti, kad motociklų tema Autoreviu.lt sulaukdavo mažiau dėmesio, negu vertėtų. Dabar situacija pasikeitė. Padedami baikerių klubo „Kauno vilkai“ ir jokiam klubui nepriklausančio, tačiau daugeliui baikerių puikiai pažįstamo Jono Pugevičiaus, pradėsime taisyti šią informacinę spragą. Pasak J. Pugevičiaus, anksčiau, tarybiniais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, tiems, kurie negalėjo įpirkti automobilio, motociklas, o ypač su vežimėliu, buvo pagrindinė transporto priemonė. Juo buvo važinėjama visus metus. Tie, kuriems per 30 metų, puikiai prisimena, kaip atsirado „Jawa“ motociklai su moderniais vežimėliais, turėję net užtempiamą stogą. Vėliau situacija pasikeitė, o motociklas iš kasdieninės transporto priemonės virto savotišku prabangos atributu (dideli kelionių motociklai) arba savaitgalio gyvenimo būdu. Taip, geras motociklas kainuoja kaip geras automobilis, jam taip pat reikia priežiūros, jį galima papildomai puošti. Be to, baikeriai pripažino, kad B kategoriją, leidžiančią vairuoti lengvuosius automobilius, turi daugiau baikerių negu A kategoriją, leidžiančią vairuoti motociklus. Tik... jiems tai netrukdo. Darbo dienomis važinėjantys automobiliais, savaitgaliais baikeriai persėda ant motociklų ir atsigauna važinėdami naktimis arba tuščiais užmiesčio keliais. Važiuojant motociklu jaučiamas vėjas, aplinkos aromatai, paspaudus akseleratorių padidėja adrenalino kiekis kraujyje. Tai pojūčiai, kurių, kartą patyrus, norisi dar daugiau.

Sonio Bargerio ir Hell

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pasakojimas apie Hell's Angels baikerių klubą – tai pasakojimas apie rinktinių vyrų broliją. Vyrų, kurie kovoja ir miršta vieni už kitus, nesvarbu, kas benutiktų. Ouklando Hell's Angels, (kaip ir kiti klubai) priklausė nuo jame esančių žmonių individualybės. Žmonės ateina ir išeina, gyvena ir miršta. Daugelis dar nuo senų laikų užsilikusių senių bastosi kartu su šiuolaikiniais jaunikliais. Tikra tiesa – kai kurie šių vyrų tokie keistuoliai, kad sunku net patikėti, tačiau kaip ten bebuvę – mes vieningi. Kai gyvenimas nebeglosto paplaukiui, kai virš galvos mojuoja kumščiais ir aplinkui skraido kulkos, draugo pečiai šalia labai praverčia. Manęs labai daug klausinėja apie priėmimą į klubą. Tikrai, labai jau daug spėlionių apie tai. Štai, kad ir toks pavyzdys: sakoma, kad norėdamas tapti Hell's Angels nariu, turi ką nors nužudyti. Iš tiesų nėra jokio ypatingo ritualo, išskyrus buvimą naujoku. Naujokas – tai klubo pastumdėlis ir juodadarbis. Prieš susirinkimus reikia sutvarkyti klubhauzą, sustatyti stalus, įsitikinti, kad yra kavos ir maisto. Renginiams pasibaigus reikia išvalyti patalpas – ši pareiga tenka tol, kol atsiranda jaunesnis naujokas. Tačiau naujokai gali būti ir patys didžiausi skandalistai, kaip, pavyzdžiui, ir nutiko Altamonte: pirmieji atlėkė, paskutinieji išvažiavo ir visiems įrodinėjo savo tiesas. Atrodo, kad naujokai smagiausiai leidžia laiką. Dauguma mūsų buvome nebaigę mokslų, išmesti iš mokyklos, nesusitupėję ir visai tuščiomis kišenėmis.

Morford Mark „Hipiai buvo teisūs!”

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nagi, įvardykite savo judėjimą. Įvardykite tai, kas gera, pozityvu, kas palanku ir draugiška aplinkai, tai, kas vyksta būtent dabar naujai „sužaliavusioje“ Amerikoje. Nerėkite „daugiau ginklų Teksasui“, „mažiau apsisprendimo gimdyti laisvės moterims“, nesiduokite įveliami į begalybę šlykščių Busho ir Co Viduriniuose Rytuose kariaujamų karų, kurie truks iki maždaug 2075 ir vis tiek nebus laimėti. Nes taip sunaikinsite šito mažo gyvo straipsniuko prasmę ir nutildysite naivią jame slypinčio išpažįstamo rožinio optimizmo gaidelę. Kalbu apie energiją taupančias lemputes, į meinstrymą ateinantį natūralų maistą, valiklius be chemijos; kalbu apie banginių ir delfinų saugojimą, kalbu apie jogos studijas, dygstančias kiekvienam miesteliūkšty, dideles natūralių dribsnių dėžes parduotuvėse, aplinkai nekenksmingus vibratorius ir Toyota Prius, tampančią keisčiausiu padėties visuomenėje simboliu. Žinot, tai geri daikčiukai. Apsižvalgykime: mes aukojame ištisas pramonės šakas makulatūros perdirbimui, naujai pigios saulės energijos technologijų kartai ir Oskarą filmui „Nepatogi tiesa“ (The Inconvenient Truth). Netgi didžiausi beširdžiai korporacijų monstrai, kaip Wal-Mart dabar įtikinėja, kad jie išties, išties rūpinasi aplinkos išsaugojimu, nes, na, „taip daryti teisinga“ (skaityk: Tai labai ekonomiška ir praktiška, nes jei jie nepradės rūpintis aplinka, jie tuoj bus išgręžti gamybos ir gabenimo iš brutalių Kinijos sweatshop'ų kainų).

„Visi hipiai buvo funky“

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jaunystė. Mes tikėjome tais dalykais, idealais. Iš to ir kilo Hippylando idėja. Hipių logotipai, internetiniai puslapiai, knygos, visa jų veikla yra nesmurtiniai. O „nuostabios“ smurtinės organizacijos, kurioms atstovauja kai kurie valdžios organai, aišku, yra prieš hipių judėjimą, nes tai prieštarauja jų pačių egzistencijai. Hipiai deklaruoja ne smurtą, o meilę ir pan., ir man priimtina ši jų „religija“. Pradžioje hipių judėjimas buvo labai „čiotkas“, viskas buvo gerai sutvarkyta, kol jis netapo komercinis. Tai natūralu: atsirado tie, kurie pradėjo gaminti indėniškus ir aborigeniškus papuošalus ir pan. Hipiai naikino skirtumus tarp tautų. Jie plačiai atvėrė tautų bendravimo duris, atsirado „kraujomaiša“ tarp įvairių kultūrų, visuomenės sluoksnių. Hipiai spyrė į užpakalį tai žmonijos daliai, kuri nebuvo pasiruošusi tokiems dalykams. Jie pirmi pradėjo kovoti prieš karą Vietname ir pan. Siūlau pažiūrėti filmą „The Doors“ (1991 m., rež. Oliver Stone – red.). Prisimintinas ir pirmasis hipių roko festivalis (Woodstock – red.), kuris įvyko Amerikoje. Jis buvo laisvas, nepriklausomas. Daug sukurta filmų ta aštuntojo dešimtmečio tema, pvz. Peter Greenawey filmai. Pirmasis Hippylandas vyko Didždvario gimnazijos kieme. Beje, kas juokingiausia, kaip vėliau sakė senieji hipiai Mažylis, Remigijus Jurela, kaip tik čia jie rinkdavosi, gerdavo vyną, dainuodavo dainas. „The Doors“ buvo jų religija, o jų muzika buvo „Led Zeppelin“, Jimmy Hendrixas.

Gėlių vaikai: Vudstokas ir hipių epocha

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1969-aisiais įvykusi Vudstoko muzikos ir menų šventė daugiau nei 450 000 žmonių sukvietė į vieną Niujorko valstijos Sullivano apygardos ganyklą. Keturioms dienoms ši ganykla virto maža kontrkultūros zona, daug kam pakeitusia mąstymą, atvėrusia kelią į laisvą meilę ir turiningų malonumų pasaulį. Festivalis prasidėjo rugpjūčio 15 dieną 05:07 ir tęsėsi iki pirmadienio, rugpjūčio 18-osios. Festivalio metu buvo „uždarytas“ valstijos greitkelis – jame susidarė tokios spūstys, kaip Lietuvoje per Baltijos kelią, o valstijos valdžia pasirūpino, kad niekad nebeįvyktų kas nors panašaus. Kaip Votergeitas simbolizavo pasitikėjimo politikais krizę, o Vaterlo – gėdingą imperijų žlugimą, taip Vudstokas tapo septintojo dešimtmečio kontrkultūros apogėjumi. „Tai žmogus gali patirti tik kartą per gyvenimą" sakė renginio dalyviai. Festivalį suorganizavo keturi jauni draugai – parduotuvės savininkas Michaelis Langas, vaistų gamintojo multimilijonieriaus sūnus Johnas Robertsas, teisininkas Joelis Rosenmanas ir jaunų roko grupių vadybininkas Artis Kornfeldas. Juos draugėn sukvietė toks įprastinis „Wall Street Journal“ skelbimas: „Jauni vyrukai, turintys neribotą kiekį kapitalo, ieško galimybių investuoti ir verslo pasiūlymų“. Iš pradžių susitikę jie Vudstoke planavo įsteigti nuošalią įrašų studiją, bet vėliau išsikristalizavo festivalio idėja. Pati festivalio vieta turėjo išreikšti hipių kartos požiūrį: atgal prie žemės. Ji jau buvo pagarsėjusi kaip menininkų meka.