Neseniai pirmąjį gimtadienį atšventęs bei 16-a narių turintis Panevėžio baikerių klubas „Iron X“ subūrė bendraminčių kompaniją, kuri savo laisvalaikio neįsivaizduoja be motociklo ir turiningų kelionių. Panevėžyje pastaraisiais metais vis daugėjo bendraminčių, mėgstančių važinėtis motociklais. Spontaniški susitikimai ir išvykos laikui bėgant tapo organizuotomis kelionėmis. Vyko pirmieji bandymai, svarstytos galimybės įkurti klubą. Lygiai prieš metus šios idėjos tapo realybe. Kaip sakė „Iron X“ klubo viceprezidentas Laisvūnas, Panevėžyje baikeriai renkasi nuo 1996 metų. Jau tada buvo idėjų kurti bendraminčių klubą, tačiau tuomet per daug entuziazmo nebuvo. Be to, anot viceprezidento, sunku įkurti klubą pavieniais veiksmais, o kai visa kompanija vieningai nusprendžia oficialiai atversti naują istorijos puslapį, nekyla jokių problemų. 2004-ųjų metų pavasarį organizuoti keli baikerių suvažiavimai. Jų metu pasiūlyti klubo steigimo variantai, pavadinimas ir emblemos motyvai. 2004 metų sezonas – brendimo laikotarpis. Susitikimai tapo nuolatiniai, o išvykos – gerai organizuotos. „Mes buvome kviečiami į įvairias miesto ir rajono šventes, dalyvavome daugelyje oficialių baikerių renginių Lietuvoje. Tais metais susikūrė ir pirmosios garbės ir tarpusavio supratimo taisyklės, kurių pagrindas – dabartiniai klubo įstatai. Tuomet susiformavo ir dar neegzistavusio klubo branduolys. Iškilo lyderiai, kelionių organizatoriai, tvarkos prižiūrėtojai, pradėtos pirmosios rinkliavos.

Tenka pripažinti, kad motociklų tema Autoreviu.lt sulaukdavo mažiau dėmesio, negu vertėtų. Dabar situacija pasikeitė. Padedami baikerių klubo „Kauno vilkai“ ir jokiam klubui nepriklausančio, tačiau daugeliui baikerių puikiai pažįstamo Jono Pugevičiaus, pradėsime taisyti šią informacinę spragą. Pasak J. Pugevičiaus, anksčiau, tarybiniais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, tiems, kurie negalėjo įpirkti automobilio, motociklas, o ypač su vežimėliu, buvo pagrindinė transporto priemonė. Juo buvo važinėjama visus metus. Tie, kuriems per 30 metų, puikiai prisimena, kaip atsirado „Jawa“ motociklai su moderniais vežimėliais, turėję net užtempiamą stogą. Vėliau situacija pasikeitė, o motociklas iš kasdieninės transporto priemonės virto savotišku prabangos atributu (dideli kelionių motociklai) arba savaitgalio gyvenimo būdu. Taip, geras motociklas kainuoja kaip geras automobilis, jam taip pat reikia priežiūros, jį galima papildomai puošti. Be to, baikeriai pripažino, kad B kategoriją, leidžiančią vairuoti lengvuosius automobilius, turi daugiau baikerių negu A kategoriją, leidžiančią vairuoti motociklus. Tik… jiems tai netrukdo. Darbo dienomis važinėjantys automobiliais, savaitgaliais baikeriai persėda ant motociklų ir atsigauna važinėdami naktimis arba tuščiais užmiesčio keliais. Važiuojant motociklu jaučiamas vėjas, aplinkos aromatai, paspaudus akseleratorių padidėja adrenalino kiekis kraujyje. Tai pojūčiai, kurių, kartą patyrus, norisi dar daugiau.

Pasakojimas apie Hell’s Angels baikerių klubą – tai pasakojimas apie rinktinių vyrų broliją. Vyrų, kurie kovoja ir miršta vieni už kitus, nesvarbu, kas benutiktų. Ouklando Hell’s Angels, (kaip ir kiti klubai) priklausė nuo jame esančių žmonių individualybės. Žmonės ateina ir išeina, gyvena ir miršta. Daugelis dar nuo senų laikų užsilikusių senių bastosi kartu su šiuolaikiniais jaunikliais. Tikra tiesa – kai kurie šių vyrų tokie keistuoliai, kad sunku net patikėti, tačiau kaip ten bebuvę – mes vieningi. Kai gyvenimas nebeglosto paplaukiui, kai virš galvos mojuoja kumščiais ir aplinkui skraido kulkos, draugo pečiai šalia labai praverčia. Manęs labai daug klausinėja apie priėmimą į klubą. Tikrai, labai jau daug spėlionių apie tai. Štai, kad ir toks pavyzdys: sakoma, kad norėdamas tapti Hell’s Angels nariu, turi ką nors nužudyti. Iš tiesų nėra jokio ypatingo ritualo, išskyrus buvimą naujoku. Naujokas – tai klubo pastumdėlis ir juodadarbis. Prieš susirinkimus reikia sutvarkyti klubhauzą, sustatyti stalus, įsitikinti, kad yra kavos ir maisto. Renginiams pasibaigus reikia išvalyti patalpas – ši pareiga tenka tol, kol atsiranda jaunesnis naujokas. Tačiau naujokai gali būti ir patys didžiausi skandalistai, kaip, pavyzdžiui, ir nutiko Altamonte: pirmieji atlėkė, paskutinieji išvažiavo ir visiems įrodinėjo savo tiesas. Atrodo, kad naujokai smagiausiai leidžia laiką. Dauguma mūsų buvome nebaigę mokslų, išmesti iš mokyklos, nesusitupėję ir visai tuščiomis kišenėmis.

Pradėkim nuo garažo naujienų. Girdėjau, konstruojate metalines pabaisas? Ta istorija prasidėjo 1990 metais. Dauguma baikerių tradicijų atėjo iš Amerikos, kai populiarūs motociklai buvo “Harley Davidson”, o mūsiškiai motociklų perdarymų epopėją pradėjo nuo “Javų”. Man tada buvo tik dešimt metų, ir tokias chimeras tik sapnavau. Nuo keturiolikos metų pradėjau domėtis technika, o pirmąjį savo “monstrą” padariau būdamas devyniolikmetis. Buvo paimtas rusiškas “Dnepro” variklis, daug kas pakeista, ir prasidėjo… O šiaip dabar daugelis bando ką nors konstruoti per “Discovery” kanalą nusižiūrėję, ką daro pasaulio meistrai. Aišku, yra begalė žurnalų. Kas ko nori – vienas tik primontuoti papildomus veidrodėlius, lemputes, pagražint fabriko gaminį, o kiti nori pakeisti visą motociklą. Kas ateina į madą? Labai plačios galinės padangos ir kuo didesnis, galingesnis variklis. Nekalbu apie duslintuvus ir taip toliau, tai kiekvieno baikerio individualus skonis. Populiarėja aerografija, piešiniai ant motociklo, daugėja tos srities meistrų. Aš pats tik perdirbinėju. Šiaip esu baigęs Vilniaus dailės akademiją. Bet va, nukrypau – dirbu autoremontininku, kėbulininku dažytoju. Studijų metais ne aktus tapiau, o mokiausi baldų dizaino, darėm juos universalius: viename – kėdė, stalas ir arbatinukas. O mano diplominis darbas buvo motociklo “tiuningas” (visos gražmenos, kurių nepadarė fabrikas), tai aš iš “britvos” padariau kai ką panašaus į vabalą. Neįprastos formos ir galimybių.

O gal skrambleris ar motogangas ? Kas sugalvoja apibudinimą tam tikram stiliui ar gyvenimo būdui? Manyčiau tai gimsta gatvėje, tam tikroje terpėje. Apibūdinti tą terpę yra sunku. Kiekvienam žemyne, netgi šalyje, yra skirtingi pavadinimai, dažnai kylantys iš vietinio slengo. Tada versti pažodžiui neverta, išeis nesuprantama sąvoka. Lengviau kai žodis sudurtinis, iš kelių žodžiu. Todėl, remiantis įvairiais šaltiniais, pabandysim nušviesti, kaip suprasti dažniausiai girdimus pavadinimus. Dažniausiai kyla nesusipratimai dėl žodžio `baikeris` ir `motociklistas` naudojimo. Baikeriu vadinti kiekvieną, važiuojanti motociklu, butu neteisinga, nes šis žodis daugiau apibudina gyvenimo būdą. O motociklistai – tai žmonės, tiesiog mėgstantys važinėti motociklu. Baikeris, (biker) šis žodis kilęs iš `motorbike`, kas pažodžiui reiškia – motorinis dviratis, bet kalbant gatvėje, prasmę turi visai kitą. Amerikoje baikeris reiškia tą pati ką ir Lietuvoje, pakankamai specifinė publika. Dažniausiai tai odinė apranga, blizgantis `baikas`(motociklas, nors tiesiogiai verčiasi kaip dviratis.) kietas įvaizdis, pastovus alaus vartojimas (dažnai dideliais kiekiais), visiškas šalmų ignoravimas. Daugumos baikerių svajonė -`Harley Davidson` motociklas. Amerikoje, ir ne tik joje, tai kultinis aparatas. Šių žmonių šūkis: Ride to live, live to ride. (važiuok kad gyventum, gyvenk kad važiuotum). Todėl baikas ir atributika yra pagrindinis dalykas, siekiamas bet kokia kaina.

Dar prieš dešimtmetį visus gerokai stebino odiniai rūbais apsirengę, pašėlusiu greičiu lekiantys motociklininkai. Dabar jų žymiai daugiau, vieni juos vadina pamišėliais, kiti žavisi. Tai baikeriai, kurių gyvenimo kredo – lėkti pašėlusiu greičiu motociklu. “West coast” baikerių klubo prezidentas Artūras Selenis pasakojo, kad motociklų fanatikai atsirado JAV. Amerikiečiai, grįžę po Vietnamo karo, pradėjo tobulinti motociklus, burtis į grupes. Vėliau šis judėjimas pradėjo plisti ir Europos šalyse. Pasak A. Selenio, “baikerizmas” – tai hobis, o ne pragyvenimo šaltinis. Priešingai, į šį pomėgį investuojamos nemažos lėšos, nes vien motociklas kainuoja per 20 tūkstančių dolerių, o kur dar apranga bei kiti atributai. “Tikras baikeris nevažinėja nuo baro iki baro išgerti alaus, – teigia prezidentas. – Mes dalyvaujame įvairiuose suvažiavimuose: lankėmės Suomijoje, Belgijoje, Graikijoje.” Tikrųjų narių šiame klube – 13, kandidatų – per 40. Norinčiųjų tapti privilegijuotais baikeriais daug, tačiau ne visi sugeba įvykdyti keliamus reikalavimus, kurių “West coast” prezidentas nepaskelbė, nes, pasak jo, tai – konfidencialus dalykas. “Žinau Klaipėdos klubą, kuriame norint tapti nariu, reikia nuogam pervažiuoti visą miestą”. Vienas didžiausių klubų – “Harley Davidson” – įsikūrė Čekijoje ir gyvuoja jau 70 metų. Lietuvoje jis buvo įkurtas 2000 metais ir šiemet taps “Harley Davidson” Europos asociacijos nariu.

Baikeris – gerietis. Blogas baikeris – retas reiškinys ir dažniausiai sutinkamas amerikiečių filmuose. Gero baikerio sveika fizionomijos spalva ir geras motociklas. Blogas baikeris taip pat turi gerą motociklą ir vešlią veido augmeniją. Jeigu pas baikerį didelis pilvas, tai jis rūpinasi drėgmės palaikymu savo kūne ir tam reguliariai vartoja alų, o jei baikeris liesas ir jį apspitę trys gražuolės – tai Miki Rurkas. Visi gamtos bei kiti dėsniai paneigia galimybę aptikti baikerį be motociklo (suprask – baikeris be pirdos – ne baikeris). Gerai ir gausiai ištatuiruotas baikeris gali atnešti nemenką pelną Tatu prezentacinių renginių metu. Dažniausiai skiriami du baikerių tipai: rytiniai ir naktiniai. Naktiniai baikeriai paprastai būna sukalbami, linksmi ir mielai sutinka išgerti. Rytiniai baikeriai – pikti ir užtinę . Tai tie patys naktiniai baikeriai, grįžtantys namo. Baikerio namas – tai didelis garažas ant daugiaaukščio stogo, į kurį jis atvažiuoja savo motociklu. Bet tai netiesa. Remiantis statistiniais duomenimis, galima teigti, kad baikeris vidutiniškai per metus sudaužo 2 motociklus, 17,5 snukių, 3 merginų širdis ir 786 butelius nuo alaus (alaus, manau, išgeria žymiau daugiau, bent jau LT baikeriai. vertėjo pastaba.). Sumanus baikeris gali jūsų konkurento kapitalą paleisti vėjais ištaškydamas jo kaboką per 2 valandas ir 18 minučių. Du baikeriai ištuštins ir paleis šipuliais didelį restoraną per 3 valandas ir 33 minutes.