Reikalauju nereikalauti!
Amžinas klausimas – kas turi duoti, o kas turi gauti? Čia apie vyrus ir moteris. Apie abiejų pusių keliamus reikalavimus. Nes kai duoti ir gauti perauga į privalomus dalykus – tai vadinama grėsmingai skambančiu žodžiu REIKALAVIMAI.
Jūra banguoja…
Susiklostė stereoptipas, kad moterys daugiau niurzga. Nes jos mieliau reiškia emocijas žodžiais, nei poelgiais. Ir įprasta tai susieti su nepateisintais lūkesčiais, su neatitinkančiais požiūriais į gyvenimą, su charakterių nesuderinamumu. Ar su delikačių moteriškų dienų keliamomis nedelikačiomis audromis, kaitaliojančiomis nuotaikas, tarsi jūros bangavimo laipsnį identifikuojančias skirtingų spalvų vėliavas.
Bangų identifikacija
Dažniausiai plevėsuojanti vėliava yra juodos spalvos – kai bangavimo laipsnis yra tolygus audrai. Su povandeninių srovių sūkuriais ir išplautomis duobėmis. Kai vyras nevykdo savo pareigų visose gyvenimo srityse. Visose. Dažniausiai tos audros prasideda žodžių junginiu „TU VISADA…” Negali manęs suprasti. Nesugebi uždirbti tiek, kiek reikia. Žadi gerą gyvenimą, o jo kaip nėra, taip nėra. Rodai blogą pavyzdį vaikams. Nesirūpini namais. Manęs nenori. Tu – egoistas! Egoistas yra tas žmogus, kuris savimi rūpinasi labiau, nei MANIMI…
Kartais būna iškeliama raudona vėliava – vidutinio bangavimo indeksas. Kai namuose prie uoliai vykdomų pagrindinių pareigų prisišlieja kasdienės, smulkesnės, neįvykdytos pareigos. Dažniausiai viskas prasideda žodžių junginiu „IR VĖL TU…”. Parėjęs namo ne iš karto nusiavei batus. Neišnešei šiukšlių. Nepataisei klibančių spintelės durų. Užsibuvai darbe. Pamiršai paskambinti. Užsižiūrėjai į blondinę gatvėje. Jei nesėkmė galima, ji neišvengiama…
Ir visai retai, išimtinais atvejais būna iškeliama balta vėliava. Kuri nei plaikstosi, nei ardosi vėjyje, o ramiai boluoja, pranašaudama giedrą savaitgalio rytą. Kai visi norėti ir gauti būna išpildyti su kaupu, didelių pastangų ir laimingo atsitiktinumo sanplaikos dėka „TU VISADA…” ir „TU VĖL…” transformuojasi į „NIEKADA”. Teigiama, baltąja prasme. Gali nardyti drąsiai. Jūra rami. Ne moteriškos dienos. Ir ne vyriškų blaškymųsi laikotarpis. Telieka išmokti įvertinti akimirkos grožį. Nes NIEKADA nežinai, kada visa tai baigsis. Kas neuždrausta, tas pasireikš…
Pribrendome keisti požiūrį
Tokia ta tarpusavio reikalavimų kasdienybė. Bent jau buvo iki šiol. Nes DABAR yra kitaip. Bent jau nusimato, kad BUS. Paguoda vyrams. Nes dabar kas trečia moteris mano, kad dauguma dailiosios lyties atstovų kelia pernelyg didelius reikalavimus vyrams. Tokios nuomonės yra ir beveik 60 proc. vyrų, parodė Vokietijoje atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia žurnalas „Freundin”. Tik nesupainiokite su Zigmundo Freudo rakinėtais tyrimais…
Nusižengdamos įsigalėjusiam stereotipui , 27 proc. moterų yra įsitikinusios, kad šiandien vyrams sunkiau nei anksčiau, nes nebėra taip aiškiai apibrėžtas jų vaidmuo. Jūros bangavimą identifikuojančios vėliavų spalvos yra tik nepakankamas reikalavimų nevykdymo rodiklis.O kaip tuos reikalavimus vykdyti, jei nežinia, ko iš tavęs reikalauja? Tai pripažįsta 46 proc. vyrų.
Ar žinai, ko nori?
Tiek vyrai, tiek moterys skeptiškai vertina su partneryste siejamus lūkesčius. Kitaip tariant, jeigu prieš pradėdamas gyventi su partneriu bent jau įsivaizduoji, ko iš jo tikiesi, tai pagyvenus kartu jau nebežinai, ko DAR gali iš jo tikėtis. 67 proc. apklausoje dalyvavusių moterų teigia, kad daugelis poros neturinčių žmonių nerealiai įsivaizduoja santykius su svajonių partneriu. Taip mano ir 74 proc. vadinamosios stipriosios lyties atstovų. Pagyvenę kartu , kaip susitarę, beveik vienu metu, partneriai nusviedžia tolyn rožinius akinius. Kad geriau matytų jūros bangavimo intensyvumą identifikuojančių vėliavų spalvas. Ir gimsta posakiai, kaip gražios eilės meilei: Niekas tavęs nemylės taip, kaip aš tavęs nemyliu…
Vyrai – tai amžini maži vaikai. Kartais, primygtinai nepaisydami mūsų reikalavimų, štai taip, savotiškai jie reikalauja, kad mes, moterys, tiek daug iš jų nereikalautume…
Deja, ne visuomet suprantame vienas kitą. 22 proc. moterų ir 17 proc. vyrų sako geriau liksią vieniši nei eisią į kompromisus su partneriu. Jeigu nesugebame oficialiai sumažintų reikalavimų savo partneriams įteikti, kaip „Kinder” siurprizo ir mieliau renkamės gyventi atskirai, tuomet belieka tikėtis, kad „kinderis” netaptų siurprizu…
