Šį kartą tai tikra meilė!
|

Šį kartą tai tikra meilė!

Mielas dienoraštuk, aš įsimylėjau! Šią savaitę tai Petras, klasiokas. Esu įsitikinus, kad šį kartą tai rimta meilė. Na, tyresnė, gražesnė ir tikresnė už kitas šešiolika kur buvo prieš tai. Dar aš manau ir horoskopas man pritaria, kad jis man tobulai tinka. Ta prasme, pagal zodiako ženklą tarp vėžio ir skorpiono gali įsiliepsnoti karšta meilė. Be to, šį mėnesį man žada gerus santykius. Kaip bus dėl kito, žiūrėsim vėliau, svarbiausia juk dabartis. Tiesa, pagal meilės kalkuliatorių mūsų vardai atitinka 99%. Truputį negerai, bet juk viskas ištaisoma, taip? Artimiausiu metu dar ketinu nueit pas būrėją ir pasiklaust jos nuomonės. Bijau vėl suklyst, kaip dėl tų kitų.

Ak, pamiršau, kad beveik nieko apie jį nepapasakojau! Žodžiu, jis visai gražus, na, ne mano skonio, bet juk svarbiausia vidus, o ne išorė. Jis mielas – visada man duoda nusirašyt, protingas ir linksmas. Tiek jau to, jis nuostabus. Dievinu, kai jis būna susikaupęs, tada negaliu į jį atsižiūrėt. Dar man patinka kai jis pyksta, žinoma, jei tik ne ant manęs. Bet pats pačiausias jis kai šypsosi. Tikrai manau, jog tie jausmai, kuriuos jam jaučiu – meilė.

Dienoraštuk, tik nemanyk, kad aš, kaip kokios trylikametės, jam savo meilės neparodau. Savaime suprantama aš visada su juo pasisveikinu rytais, padėkoju, kai duoda nusirašyt. Be to, mes kartais pasišnekam. Aš paklausiu kokia sekanti pamoka arba kiek jis gavo iš kontrolinio. Ir jis visada atsako! Manau, kad tikrai jam patinku. Kartais net važiuojam tuo pačiu troleibusu. Nesvarbu, kad man visai į kitą pusę, bet dėl tokios meilės verta aukotis. Kai važiuojam kartu jis atsisėda, o aš atsistoju kur nors šalia, kad galėčiau į jį žiūrėti. Nesikalbam, nes meilei žodžių nereikia. Ir galiu pasakyt, kad prie nepažįstamų jis ne toks drovus. Tada ir jis žiūri į mane, kartais su nuostaba, bet tikriausiai stebisi kaip galėjo mane, tokią durnę, įsimylėt. Taip taip, aš žinau, kad jam patinku. Jis pats taip sakė kažkada prieš porą mėnesių. Na, ne visai taip. Man atrodo, kad jis sakė, jog esu miela, bet keistoka. Suprantu, jog tai reiškia, kad jis mane įsimylėjo, tik nedrįsta pasakyt.

Straipsniai 1 reklama

Tai va. Viskas yra nuostabu, išskyrus vieną dalyką. Jam reikės išsiskirt su ta kvaile, su kuria tąsosi dabar. Nežinau, kaip jam pasakyt, kad su juo nedraugausiu, kol jis turi kitą. Ir aš žinau, kad jam bus labai sunku, tuo labiau jei ji isterikė. Bet juk jis gali tiek dėl manęs, taip? Žinoma, kad gali. Na, šiaip ar taip, aukotis turės. Viskas. Apsisprendžiau. Ryt jam viską pasakysiu, jis su ja išsiskirs ir mes būsim pora. Palinkėk man sėkmės, dienoraštuk.

P.S. Ech, kaip aš jį myliu.:]~~~~******

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

|

Kulinarai turi savo patroną

Viduramžiais Europoje, o taip pat ir Lietuvoje kulinarai ir konditeriai, kaip ir kitų amatų meistrai, privalėjo turėti savo šventąjį užtarėją, globėją, patroną. Tam reikalui buvo pasirinktas šventasis kankinys Laurynas, kuris 258 m. buvo gyvas sudegintas ant žarijų, beje šventasis Laurynas yra ir globėjas nuo gaisrų. Būtų gražu, kad ir dabar Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, maitinimo įmonių savininkai, kepyklų, mėsinių, didžiųjų maisto parduotuvių tinklai, turintys kepyklas ir kulinarijos cechus bei kitokių maisto įmonių savininkai ir valdytojai atgaivintų viduramžiais gyvavusius papročius Šventojo Lauryno dieną, t.y. rugpjūčio 10 d. ruoštų savo miestuose, miesteliuose ir kaimuose vaišes, padengtų stalus, prie kurių pakviestų visus badaujančius ir alkanus (o jų mūsų brangiojoje Lietuvėlėje tikrai netrūksta), keptų jaučius ir paršus ant iešmo, išridentų į gatvę statinę giros ar midaus. Šią dieną tiktų rengti tarptautines gastroparodas, kulinarų ir konditerių varžybas, siekti rekordų verdant, kepant, troškinant įvairiausius patiekalus, galų gale, apdovanoti labiausiai pasižymėjusius magyrus Švento Lauryno perpete, nusipelniusiems meistrams duoti aukštesnį kvalifikacijos laipsnį, suteikiantį galimybę gauti didesnį nei minimumas atlyginimą.

|

Trumpųjų žinučių konfidencialumas priklauso nuo bevielio ryšio operatorių darbuotojų sąžiningumo

Bevieliu ryšiu siunčiamų trumpųjų pranešimų paslauga nėra tokia konfidenciali, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Norėdama pasiūlyti klientams trumpųjų žinučių siuntimo paslaugą bevielio ryšio operatorė turi įrengti trumpųjų žinučių aptarnavimo centrą, pavyzdžiui, “LogicaCMG” arba “Schlumberger SEMA”. Aptarnavimo centras yra tarnybinė stotis su milžinišku pašto dėžučių skaičiumi, primenanti elektroninio pašto tarnybinę stotį. Paprastai žinutės stotyje saugomos apie 15 dienų, ir per tą laiką bet kuris bendrovės operatorės darbuotojas gali bet kurią iš jų perskaityti.

| |

Vyriškų kvepalų pirkimo gidas (51 dalis) Watt

Įkvėptas galingos idėjos sujungti meną ir kvepalus Jean’as Pierre’as Grivory įkūrė kompaniją „Cofinluxe”, kuri apjungia meno, mados ir tapybos sritis. Kvapas Watt Blue – gaivus, tonizuojantis aromatas šiuolaikiškam ir kupinam energijos vyrui. „Watt Blue” vyras – siekiantis užsibrėžto tikslo, pasitikintis savimi ir žinantis visas naujausias mados tendencijas. Nebijodamas pasirodyti keistu jis pats kuria savitą stilių, kuris tampa pavyzdžiu kitiems. Prekės ženklas „Watt“ priklauso kompanijai „Cofinluxe“, kurią įkūrė Jean Pierre Grivory įkvėptas galingos idėjos sujungti meną ir kvepalus. Ši kompanija garsėja tokiais prekės ženklais kaip „Salvador Dali“, „Morgan“, „Charriol“. Be šių prekės ženklų tarptautinę šlovę pelniusi kompanija „Cofinluxe“ pristatė keturias kvapų linijas, įkvėptas kasdieninio gyvenimo: CAFE (1979), TAXI (1984), THE (1984), WATT (1991). Šios kvepalų linijos kartu ir kvapai „Watt“ atspindi Jean Pierre Grivory siekį sukurti universalius ir visiems prieinamus kvepalus.

| |

Vaismedžių kenkėjai

Obelinis žiedgraužis – pažeidžia obelų, rečiau kriaušių, pumpurus ir žiedus. Besimaitindami peržiemoję vabalai pumpuruose išgraužia 0,5–1,5 mm skersmens duobutes, kurios paruduoja. Žiedlapiams krentant, pažeisti žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, ruduoja ir džiūsta. Vėliau pažeistų žiedų šonuose matyti apvalios skylutės. Vabalai 3,5-6 mm ilgio, rudi, su ilgu straubleliu. Antsparnių užpakalinėje dalyje yra įstriža V formos šviesi juostelė. Lervos balsvai gelsvos su ruda galva, lėliukės gelsvos. Lervos ir lėliukės vystosi pažeistuose, neišsiskleidusiuose ir sudžiūvusiuose žieduose.

|

Parašiutizmas Lietuvoje

1937 m. gegužės 16 dieną Kaune vyko aviacijos šventė Lietuvos Aeroklubo dešimtmečiui paminėti. Kaip tik šiame renginyje į vieną būrį susirinko aktyviausi parašiutizmo entuziastai pademonstruoti žiūrovams savo sugebėjimų. Kaip rašo to meto spauda, Kauno aerodrome susirinko apie 50000 žiūrovų. Į šventę atvyko ir pats prezidentas A.Smetona. Įspūdingiausia šventės dalis buvo parašiutininkų pasirodymas. J.Steikūnas, išskleidęs parašiutą, staiga jį atkabino. Šiek tiek pakritęs, jis išskleidė antrąjį ir paskutinį parašiutą. Tai sulaukė audringos minios reakcijos. Tokie parodomieji šuoliai atliekami ir dabar, tačiau su trimis ir daugiau parašiutų. Paskutinis programos numeris buvo dešimties parašiutininkų šuolis iš 800 m. aukščio. Į padangę juos iškėlė šeši lėktuvai. Pirmame skrido šuolio vadovas ir dalyvis V.Ašmenskas. Lėktuvams artėjant prie iššokimo vietos, jis išlipo ant sparno. Tai buvo ženklas kitiems pasiruošti. Netrukus padangė pasipuošė dešimčia baltų šilko kupolų. Šis šuolis parodė, kad Lietuvoje tuo metu jau buvo nemažai sportininkų, kurie savo sugebėjimais neatsiliko nuo kitų šalių atstovų.

|

Rickoyotto šventykla

Simonas Grunau, 1529 m. miręs dominikonų vienuolis, gyvenęs Prūsijoje, savo “Prūsijos kronikoje”1 aprašo bemaž prieš tūkstantį metų vykusius įvykius Prūsijoje, kai atsikraustėliai iš Gotlando, įsikūrę žemyne, pakeitė Prūsijos žemėse vyravusią socialinę bei religinę sąrangą ir įsteigė savitą politinį-religinį-kultūrinį darinį, kurio tradiciją iki Ordino laikų, o periferijoje daug ilgiau, išlaikė ir pratęsė prūsai. Daugiau ar mažiau besiskiriančias tokių pasakojimų atmainas perteikė Erasmus Stella (m. 1521) ir Lukas Davidas (1503-1583). Vis dėlto, kadangi Grunau kronika pasakoja išsamiausiai ir, mūsų nuomone, patikimiausiai, toliau kalbėsime apie Grunau aprašytuosius dalykus. Dėl Grunau (ir kitų autorių) patikimumo – visų pirma istorinio – sulaužyta daugybė iečių; šio klausimo bibliografija labai plati. Lietuvoje tradiciškai priimta jį spręsti XIX a. hiperkriticizmo dvasia, tar-si istorijoje neegzistuotų hermeneutiniai metodai, kurių pagalba galima nustatyti, tarkime, ar tokie nevisiškai aiškūs pasakojimai turi bendrą šaltinį. Tarus, kad Grunau viską prasimanė, atkrenta diskusijos ar aiškinimosi reikalas. Deja, mano istorinė kompetencija, tikriau, jos stoka, neleidžia kalbėti apie istorinį Grunau kronikos patikimumą. Tad šio klausimo straipsnyje neliesime. Vis dėlto reikėtų sutikti su Martynu Yču, apie Grunau pranešimus teigiančiu: “Mes, palyginus su kitomis tautomis, esame beturčiai šaltinių gausybės atžvilgiu, per tai tokie palyginus turtuoliai, kaip vokiečiai, gali ir nebranginti tokių veikalų, kur žinios daugiausia pasikartoja iš kitur arba, jei jų versmė nesusekta, kritikams išrodo prasimanytomis; jie gali praktiškai su tokiais šaltiniais visai be ceremonijų apsieiti ir juos beveik lauk išmesti, o mes, turėdami reikalą su tuo pat šaltiniu, turime, mums apie senovę žinių stokojant, kitaip, jei jame yra apie Lietuvos praeitį kas nors plačiau sakoma, pasielgti”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *