Technologijos

Pastaruoju metu mobilaus ryšio pokalbių pasiklausymas peraugo į tikrą pramonės šaką. Beveik visose šalyse žvalgybos agentūros, įvairios privačios firmos ar net privatūs asmenys reguliariai stengiasi pasiklausyti telefoninių pokalbių ir gali užvaldyti svarbią politinę, karinę ar ekonominę informaciją. Visuose mobilaus ryšio tinkluose egzistuoja galimybė pasiklausyti telefoninius pokalbius. Telefoninių pokalbių pasiklausymas taip paplito, tapo nekontroliuojamas ir nesudėtingas, jog negalite būti tikras dėl savo pokalbių konfidencialumo. Įranga mobilių telefonų pasiklausymui taip atpigo, jog pradėta naudoti sprendžiant net menkus ekonominius konfliktus. Taigi pokalbių šifravimas yra protingas šios problemos sprendimo būdas. Tačiau pokalbių slaptumo užtikrinimas, naudojant nors ir sudėtingą bei pasitikėjimo vertą šifravimą, yra gana sunkus uždavinys. "Patentuoti" ar "slapti" įvairaus sudėtingumo algoritmai, informacijos šifravimas yra įprasti telekomunikacijoje, tačiau jie neatsilaiko prieš modernius kompiuterius. Šis trūkumas yra slepiamas įvairiais reklaminiais triukais, siūlymais pasitikėti "algoritmų slaptumu" ar vyriausybiniais įstatymais bei nutarimais, paruoštais tų pačių žvalgybinių įstaigų, kurios yra įtariamos telefoninių pokalbių pasiklausymu.

GSM (Global System for Mobile Communications) standartai apibrėžia mobiliojo ryšio sistemos struktūrą, užtikrinančią kokybišką ir saugų pokalbių, duomenų ir faksimilių perdavimą bei gausybę papildomų paslaugų, kurios tapo įmanomos tik pritaikius skaitmeninio ryšio technologijas. GSM abonentai turi šių papildomų privalumų prieš analoginių korinio ryšio sistemų abonentus: - Aukštas transliavimo dažnis ir skaitmeninis signalo perdavimas užtikrina labai gerą pokalbio kokybę. Abonentai pašnekovo balsą girdi be trukdymų, kurių pasitaiko kitose mobiliojo ryšio sistemose. - Perduodamo ir priimamo signalo slaptumas. Pokalbiai įprastais būdais negali būti slaptai klausomi, kadangi GSM ryšio signalas yra papildomai užkoduojamas. Visą GSM ryšio sistemą galima suskaidyti į 5 pagrindinius elementus: - mobiliosios stotys (telefono aparatai); - bazinės stotys; - komutacijos centras; - duomenų bazė; - operacijų ir aptarnavimo centras.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) patvirtino naujas telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės, kuriomis supaprastinamas leidimų naudoti telefono ryšio numerius išdavimas, numatoma leidimus išduoti elektroniniu būdu, taip pat siekiama užtikrinti geresnę nepilnamečių apsaugą nuo paslaugų, galinčių daryti jiems neigiamą poveikį. RRT yra gavusi nemažai nusiskundimų, kuriuose vartotojai nurodo atvejus, kai jie, skambindami trumpaisiais numeriais, dėl vieno netyčia klaidingai surinkto skaičiaus yra sujungiami su operatoriumi, teikiančiu tik suaugusiems skirtas paslaugas. Ypač ši problema yra aktuali nepilnamečius vaikus auginančioms šeimoms. Perskaitę ar išgirdę informaciją apie tik suaugusiems teikiamas paslaugas telefonu, nepilnamečiai skambina paskelbtais numeriais ir tokiu būdu yra patiriama didelė tiek moralinė, tiek finansinė žala. RRT, siekdama padidinti nepilnamečių apsaugą nuo paslaugų, galinčių daryti neigiamą poveikį, priėmė sprendimą, kad jau nuo 2006 m. balandžio 1 d. padidinto tarifo paslaugos suaugusiems bus teikiamos išimtinai 909 XXXXX serijos numeriais. Vartotojai, norėdami apsaugoti nepilnamečius nuo galimybės paskambinti 909 XXXXX numeriais, galės blokuoti skambučius šitais numeriais, apie tokį pageidavimą iš anksto pranešdami paslaugos teikėjui.

2005 m. lapkričio 23 d., Vilnius. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir asociacija „Infobalt“ pasirašė bendrą „Pažangos informacijos ir tinklų saugumo srityje memorandumą“, kuriuo bus siekiama kurti bei ugdyti visuotinę, stiprią informacijos ir tinklų saugumo kultūrą Lietuvoje. Lietuvoje intensyvėjant informacinės visuomenės plėtrai, visuotiniam informacinių ir ryšių technologijų naudojimui, reikalingas nuolatinis visuomenės švietimas, informacijos perdavimo tinklų saugumo stiprinimas bei galimų incidentų prevencija. RRT, LBA ir asociacija „Infobalt“, siekdami bendro tikslo – stiprinti visuomenės pasitikėjimą informacijos ir tinklų saugumu, bei ugdyti informacijos saugumo kultūrą, pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo memorandumą, kuriame nustatyti ilgalaikiai prioritetai. Visuomenės švietimas, mokymas, informavimas, saugumo priemonių naudojimas, galimų saugumo incidentų tyrimai, bendradarbiavimas stiprinant teisinę bazę – pagrindinės priemonės, kurias įgyvendins memorandumą pasirašiusios šalys.

Vykdydama Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų surinko duomenis apie jų vykdytą veiklą 2005 m. trečiąjį ketvirtį. Parengta apžvalga apie viešojo fiksuoto, viešojo judriojo telefono ryšio, skirtųjų linijų ir interneto prieigos, kitas duomenų perdavimo, kabelinės ir mikrobangės daugiakanalės televizijos, laidinio radijo, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugas yra paskelbta Ryšių reguliavimo tarnybos tinklalapyje adresu: www.rrt.lt. Elektroninių ryšių rinka (vertinant pagal pajamas iš fiksuoto telefono ryšio tinklo ir paslaugų, judriojo telefono ryšio tinklo ir paslaugų, skirtųjų linijų paslaugų, interneto prieigos, kitų duomenų perdavimo paslaugų, kabelinės ir mikrobangės daugiakanalės televizijos, laidinio radijo, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo bei iš telekomunikacijų tinklų sujungimo) sudarė 654,38 mln. Lt. Palyginus su 2005 m. II ketvirčiu, rinka išaugo 3,5 proc. Investicijos į elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą per 2005 m. III ketvirtį sudarė 71,3 mln. Lt ir, palyginus su 2004 m. III ketvirčiu, išaugo 16,1 proc.

XXI amžiuje internetas tapo kasdienybe, o naršymas interneto tinkle jau galimas ne tik namie ar biure, bet ir viešosiose vietose, pavyzdžiui, viešbutyje ar kavinėje, pasinaudojant įdiegtomis bevielio tinklo WLAN (angl. Wireless Local Area Network) technologijomis. Pastaruoju metu įmonėse bei organizacijose plačiai paplito vidinių duomenų perdavimo tinklų organizavimas pasinaudojant WLAN, kadangi bevieliams tinklams reikalingos mažesnės investicijos, be to, bevieliai tinklai suteikia mobilumo galimybę vartotojams. Tačiau, šalia privalumų, bevieliai tinklai kelia naujas grėsmes tinklų ir informacijos saugumui. Duomenų perdavimas bevieliu tinklu vyksta, signalus skleidžiant radijo bangomis, o tai suteikia įsibrovėliams daugiau galimybių perimti duomenis iš bevielių tinklų ir juos valdyti, palyginus su tokiomis galimybėmis laidiniuose tinkluose. RRT atkreipia tinklų savininkų bei tinklų administratorių dėmesį į bevielių tinklų saugumo problematiką ir teikia rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padidintų bevielių tinklų ir informacijos juose saugumą.