Skandalai

Po penkerių metų bylinėjimosi R.Grinevičiūtė įrodė tiesą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Po penkerių metų bylinėjimosi Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių tiesėjų kolegija padėjo tašką LNK „Paskutinės instancijos“ žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės ir buvusio Klaipėdos prokuroro Stanislovo Stulpino byloje. Teismas pripažino, kad žurnalistė savo žurnalistiniu tyrimu gynė teisėtus visuomenės lūkesčius. R. Grinevičiūtė savo žurnalistiniame tyrime atskleidė, kaip tuometis prokuroras pačiame žemgrobių skandalo įkarštyje įsigijo 3 ha pajūrio žemės už neįtikėtinai mažą kainą - po 5 tūkst. litų už hektarą. Tuo metu vos už 20 arų sklypas buvo parduodamas už 100 tūkst. litų. Prokuroras St. Stulpinas kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir žurnalistei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto. Byla tęsėsi net penkerius metus. Pirmosios instancijos teismas žurnalistę pripažino kalta, skyrė baudą. „Toks apylinkės teismo kaltinimas buvo kaip profesinės mirties nuosprendis. Po tokio sprendimo negali dirbti nė vienos dienos. Bet mes žinojome, kad esame teisūs, apskundėme ir laimėjome. Apylinkės teisme susidūrėme su absoliučiu šališkumu. Patyriau tikrą košmarą - teisėjas skambindavo ir grasindavo uždaryti į daboklę, jei neatvažiuosiu į tesimą posėdį, nors, pavyzdžiui, sirgau“, - prisiminė LNK laidos „Paskutinė instancija“ vedėja Rūta Grinevičiūtė. Per penkerius metus žurnalistė nuolat buvo tąsoma per teismo posėdžius, kurių buvo apie trisdešimt.

Argumentas kaimynų konflikte - nuogas moters pasturgalis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paliūniškio kaimo gyventoja 72 metų Eugenija Petrauskienė jau 13 metų negali ramiai miegoti, nes įsitikinusi, kad kaimynai iš jos atsirėžė po kelis metrus žemės ir net suklastojo geodezinių matavimų dokumentus. Šis karas jau ne vieną kartą buvo persikėlęs į teismą. Norėdama atgauti neva neteisėtai užvaldytą nuosavybę Panevėžio rajono gyventoja E.Petrauskienė su kaimynais kovoja itin originaliomis priemonėmis - ir keiksmažodžiais, ir nuogu užpakaliu. Pritrūkusi keiksmažodžių E.Petrauskienė nusimauna kelnes ir atidengia sėdynę, o kaimynai tuo tarpu fotografuoja mobiliuoju telefonu. Tačiau nuogas moters užpakalis dalį sklypo neva užgrobusių kaimynų neveikia - net ir pasižiūrėję į E.Petrauskienės pasturgalį žemės jie vis tiek negrąžina. Be pasturgalio rodymo, paliūniškietė artimiausius kaimynus keliolika metų kasdien atakuoja įžeidžiais žodžiais, kartais prieš akis ir kirviu pamosikuoja, tačiau į teismą dėl tariamai užgrobtų žemių nesikreipia. Užtai į teismą kreipėsi net keturi jos kaimynai, kurių sklypai ribojasi su E.Petrauskienės, nebeapsikentę pensininkės nuolatinių užgauliojimų ir grasinimų. Kaimynams nusibodo nuolatinės E.Petrauskienės atakos. Paliū-niškiečiai svarsto, kad galbūt baudos privers moterį piktus žodžius ir savo užpakalį tausoti kitiems dalykams. Už necenzūrinius žodžius, gestus bei kaimynų įžeidinėjimą Paliūniškio kaimo gyventoja E.Petrauskienė privalės susimokėti 100 litų baudą. Taip nusprendė Panevėžio apylinkės teismas.

Valstybiniai miškai – medienos mafijos rankose?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Alfa.lt žiniomis, praėjusią savaitę Vyriausybė sušaukė posėdį, kuriame buvo svarstoma skandalinga Valstybės kontrolės ataskaita apie Generalinės urėdijos ir jai pavaldžių 42 urėdijų darbą. Jei tikėtume mus pasiekusia informacija, kontrolieriai nustatė tiek pažeidimų, kad buvo svarstyta, ar skelbti visus faktus viešai, ar geriau nenervinti visuomenės ir dalį tiesos nuslėpti. Kol ši ataskaita pasieks visuomenę (tai nutiks po kelių savaičių, tačiau, kaip spėjama, gerokai pakoreguota), pakalbėkime apie tai, ką apie urėdijas – vienvaldžius miškų šeimininkus – žmonės kalba puse lūpų. Apie neįsivaizduojamus urėdų turtus, kurie, beje, laikantis lietuviškų tradicijų perrašyti giminaičių ar patikėtinių vardu, apie prabangius jų mersedesus, apie eiliniam lietuviui pavydą keliančius jų atlyginimus. Tiesa, kalbos apie atlyginimus, pačius urėdus tik juokina. Vieno straipsnio komentatorius, lyg žinodamas, pajuokavo: „Galite nemokėti man atlyginimo, tik duokite tą darbą.“ Ir pataikė kaip pirštu į akį. Vienas Alfa.lt šaltinis sakė, kad Vilniaus urėdo vieta kainuoja 100 tūkst. litų. Tiems, kas nesuprato, aiškinu dar kartą – tokia suma mokama, kad gautų šią darbo vietą. Tiek neva atitinkamų žmonių buvo sumokėta, kai praėjusį rudenį iš šios šiltos vietos „už menkus nusikaltimus“ buvo pašalintas urėdas Rimantas Ribačiauskas, o į jo vietą paskirtas Artūras Nanartavičius.

Kalvarijos kriminalistai reikalauja kelti baudžiamąją bylą aukštiems pareigūnams, tarp kurių - miškavagiai ir medžiotojai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neturėdami kitos išeities Kalvarijos policijos komisariato kriminalistai kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Edvardo Bukotos , to paties komisariato viršininko Kęstučio Kalinausko , o taip pat Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko veiklos. Pareigūnai teigia išsiaiškinę, kad kontrabandininkai veikia kartu su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju Edvardu Bukota, atsakingu už kriminalistų darbą. Kriminalistų surinkti duomenys parodė, kad šis pareigūnas, be kita ko, praėjusių metų Kovo 11-osios valstybinių švenčių dieną kartu su vienu kontrabandininkų organizavo valstybinio miško vagystę ir joje pats aktyviai dalyvavo. Portalo Alfa.lt žurnalistė Rita Gečiūnaitė išsiaiškino, kad Kalvarijos kriminalistai aukštų pareigūnų sąsają išaiškino sekdami kontrabandos vežėjų „pėdsakais“, kurie vedė į Medžiotojų klubo vadovo Edmundo Derenčiaus sodybą. Joje tyrėjai aptiko ne tik kontrabandos, bet ir iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dingusį specialų naktinio matymo prietaisą. Tyrėjų duomenimis, E. Derenčius aiško juos gavęs iš paties E. Bukoto.

K.Betingis ir V.Račkauskas kaltinami pagalba kontrabandininkams

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalvarijos kriminalistai spaudžiami nutraukti ikiteisminį tyrimą, prašo baudžiamojon atsakomybėn patraukti jų vadovus bei K.Betingį ir V.Račkauską. Septyni Kalvarijos rajono policijos komisariato kriminalistai pirmadienį kreipėsi į Generalinį prokurorą Raimondą Petrauską, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Edvardo Bukotos, to paties komisariato viršininko Kęstučio Kalinausko, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir Policijos genaralinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko veiklos. Pareigūnų teigimu, jiems atskleidus skandalingus kontrabandos ir valstybinių miškų grobstymo faktus, šie pareigūnai atvirai spaudžia nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kalvarijos kriminalistai įtaria, kad Marijampolės pareigūnai patys gali dalyvauti nusikalstamo pasaulio, susijusio su kontrabanda ir vagystėmis, veikloje, o šią jų veiklą dangsto K.Betingis ir V.Račkauskas. Kaip teigiama Teisės projektų ir tyrimų centro pranešime, visi septyni pareigūnai yra kriminalistai ir tyrėjai. Jų teigimu, persekiojant kontrabandininku, vieno jų sodyboje juos užpuolė grupė nusikaltėlių. Vėliau pareigūnai išaiškino, kad sodybos šeimininkas veikia išvien su Policijos komisariato viršininko pavaduotoju V.Račkauskui, atsakingu už kriminalistų darbą.

Aukšti teisėsaugos pareigūnai dangsto kontrabandininkus?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aukšti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai dalyvauja nusikalstamo pasaulio, susijusio su kontarabanda ir vagystėmis, veikloje, o jų veiklą dangsto aukštesnių teisėsaugos įstaigų vadovai, teigia Kalvarijos kriminalistai. Kaip rašoma Lietuvos policijos profesinės sąjungos išplatintame pranešime, šiuos skandalingus kontrabandos ir valstybinių miškų grobstymo aferos faktus atskleidę Kalvarijos kriminalistai atvirai spaudžiami nutraukti pradėtą tyrimą. Neturėdami kitos išeities Kalvarijos rajono policijos komisariato kriminalistai kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Edvardo Bukotos, to paties komisariato viršininko Kęstučio Kalinausko, o taip pat Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio ir Policijos departamento Generalinio komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko veiklos. Teisės projektų ir tyrimų centras teigia, kad Kalvarijos kriminalistai persekiojo kontrabandininkus ir vieno iš jų sodyboje buvo užpulti grupės nusikaltėlių. Pareigūnai teigia išsiaiškinę, kad sodybos šeimininkas veikia kartu su Policijos komisariato viršininko pavaduotoju, atsakingu už kriminalistų darbą.

Teisme - byla dėl PVM grobstymo

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Antradienį Ukmergės rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta uždarajai akcinei bendrovei „Statybos montavimo darbai“, dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo. Praėjusių metų pavasarį laikraštyje rašėme, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrė 18 ukmergiškių. FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje kovo 19 dieną buvo pradėtas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalį dėl sukčiavimo, pagal 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, pagal 300 straipsnio 1 ir 3 dalį dėl dokumento suklastojimo bei 203 straipsnio 2 dalį dėl neteisėtos juridinių asmenų veiklos. Pareigūnai įtarė, kad organizuota grupė pasisavino ne vieną milijoną litų pridėtinės vertės mokesčio. Netrukus po to, kai buvo pradėtas tyrimas, jį kontroliuojančios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Stankevičius “Gimtajai žemei“ pasakojo, kad visose įmonėse, kurios pateko į teisėsaugininkų akiratį, įtariamųjų darbo vietose, namuose, kitur, jau atliktos kratos, paimti dokumentai. Visa ši medžiaga perduota analizuoti finansininkams. Prokuroro teigimu, tai didelis darbas ir jis užtruks, nes bylos apimtis yra didžiulė. Organizuotos grupės subūrimu bei aferos sumanymu įtariamą ukmergiškį verslininką V. V. teismas buvo leidęs suimti. Jis areštinėje praleido beveik du mėnesius. Vėliau įtariamajam teismas skyrė švelnesnę kardomąją priemonę.

Valstybės griovimas - liberalų mėgiamas užsiėmimas

pagal
Valstybės griovimas - liberalų mėgiamas užsiėmimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mano atsistatydinimas ir draugiškas perspėjimas nesutrukdė Jūsų patarėjų užmojams griauti septynerių Nepriklausomos Lietuvos ministrų ilgai kurtą valstybės kelių ūkio valdymo sistemą. Patarėjai primityviai, grubiai iškraipė Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengtas kelių ūkio efektyvinimo studijas ir, tendencingai sudėlioję nepalyginamus rodiklius, pateikė Vyriausybei svarstyti kelių priežiūrą reglamentuojantį projektą. Pateikto projekto esmė – 20-čiai metų monopolizuoti valstybės kelių priežiūrą, be jokių investicijų ją atiduodant „draugiškai“ privačiai įmonei. Apgaulingai teigiama, kad toks viešos-privačios partnerystės (PFI) modelis taikomas jau daugelyje pasaulio šalių. Monopolizavus kelių priežiūrą, darbams kasmet planuojama išleisti 65 mln. litų daugiau nei Lietuvos automobilių kelių direkcija, pertvarkiusi esamą kelių priežiūros sistemą, numato išleisti šiais metais. Vienintelis siūlomos reformos pliusas – 20 metų stabilus privačios įmonės finansavimas, avaringumo, aplinkos taršos ir padidėjusių transporto išlaidų sąskaita. Rūpestį kelia ir VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ reforma (kaip Jums žinoma, aš vadovavau šiam institutui septynis pirmuosius metus). Tai – pasaulinių finansinių institucijų pripažinta įmonė. Institute parengti transporto projektų ekonominiai, poveikio aplinkai ir socialiniai vertinimai buvo vertinami kaip patikimi ir pagrįsti Pasaulio Banke, Europos Vystymo ir Plėtros Banke, Europos Investicijų Banke ir t.t.

Bankų sąmokslas: Lietuva paverčiama kolonija

pagal
Bankų sąmokslas: Lietuva paverčiama kolonija
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Smarkiai sumažėjęs skolinimas toliau smukdo šalies ūkį, todėl natūraliai iškilo klausimas – kas dėl to kaltas? Bankai sako, kad ūkio kreditavimas sumažėjo dėl verslo subjektų nemokumo, o oponentai tikina, jog tai daroma tyčia siekiant galutinai palaužti įmones ir perimti pelningus verslus bei nekilnojamąjį turtą. Sąmokslo teorijos kūrėjai įžvelgia ilgą kolonijinio Lietuvos pajungimo strategiją. Iš pradžių būta spaudimo įvesti Valiutų modelį, kad, jei prireiktų, valstybė negalėtų išleisti papildomo pinigų kiekio atsirandančioms biudžeto „skylėms” kamšyti (kartu tai reiškia ir dalinį valiutos devalvavimą), po to sekė planingas nacionalinių bankų užgrobimas, vėliau - gyventojų ir ūkio subjektų pratinimas prie finansinių narkotikų, puikiai žinant, kad kada nors ateis krizė ir bus galima visus „narkomanus” eksploatuoti lyg vergus. Už narkotikų platinimą Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę. Už rožinių miglų į akis pūtimą ir finansinį pavergimą jokia atsakomybė nenumatyta. Tai leidžia bankams demagogiškai kaltinti pačius skolininkus - juk niekam, kaip teigiama, prievarta kreditai nebuvo brukami. Tuo tarpu apdairiai nutylima daug kainavusi grandiozinė reklaminė kampanija, kurioje gausiai dalyvavo bankų ekspertai, raginusi tik skolintis ir vartoti. Dabar bankai primena suaugusį vyrą, pagautą lovoje su nepilnamete: „Juk ji pati norėjo!” Kas kitas, jei ne gausius ekspertų būrius turintys bankai, turėjo žinoti apie artėjančią krizę?

Lietuviškų ambicijų deficitas

pagal
Lietuviškų ambicijų deficitas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žaliasis tiltas per Nerį permestas itin vaizdingoje Vilniaus vietoje. Nuo jo atsiveria keletas svarbių sostinės akcentų – kairėje dunkso Gedimino kalnas su pilies bokštu, priešingoje pusėje vėlais vakarais galima išvysti prožektoriaus įspūdingai apšviestą bažnyčią, ranka paduoti iki centrinės sostinės gatvės šurmulio, po kojomis – upė tyliai plukdo savo vandenis į Nemuną... Gražus Vilnius, nieko nepridursi. Ir vis dėlto čia pat esama svetimkūnių, kurie bjauroja aplink Žaliąjį tiltą natūraliai susiformavusį kraštovaizdį, žeidžia nacionalinės savigarbos jausmus. Bent jau turėtų užgauti lietuvio ambicijas. Štai kad ir keturios – sovietinius karius, darbininkus, inžinierius ir kolūkiečius – vaizduojančios figūrų kompozicijos, sustatytos ant Žaliojo tilto kampų. Niekaip nesuvokiu, kodėl šie monstrai iki šiol nenugriauti ir neišvežti į sąvartyną? Kodėl patikėjome kelių pseudomenininkų, pseudoarchitektų ir pseudoistorikų sapalionėmis, esą Žaliasis tiltas be sovietinių monstrų nebus toks autentiškas ir tikroviškas. Kartą laukdamas autobuso atidžiau apžiūrėjau šiuos sovietinio „meno“ reliktus. Jie jau gerokai aprūdiję, su skylėmis, plyšiais skvernuose, kojose. Nejaugi lauksime, kol subyrės? Beje, belaukdami, kol Žaliąjį tiltą slegiantys sovietiniai kariai numirs natūralia mirtimi, sulaukėme dar vieno svetimkūnio. Tik šį kartą svetimkūnis neva modernus. Neries krantinėje dunkso milžiniškas surūdijęs vamzdis. Abu jo galai remiasi į žemę.

Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis uždarytas

pagal
Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis uždarytas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kauniečio Drąsiaus Kedžio sukurtas tinklapis pedofilai.com jau uždarytas. Šiame tinklapyje D.Kedys publikavo ne tik esą įsivėlusių į pedofilijos skandalą nuotraukas, bet ir vaizdo medžiagą, kurioje D.Kedžio dukrytė pasakoja, kaip ją tvirkino. Tinklapis buvo uždarytas penktadienį, 9 val. Įtariama, kad tai padaryta Lietuvos prokurorų prašymu. Apie tai paklaustas Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas teigė apie tinklapio uždarymą nieko nežinantis. "Kas atidarė, tas ir uždarė. Prokuratūra tinklapių neuždarinėja", - kalbėjo jis. Viešą laišką kartu su mažametės mergaitės pasakojimu Drąsius Kedys visai žiniasklaidai, politinėms partijoms, Seimo nariams, teisėtvarkai ir europarlamentarams išsiuntinėjo rugpjūčio viduryje. "Šią medžiagą nusiunčiau ir Naujosios sąjungos pirmininkui Artūrui Paulauskui. Jis yra buvęs generalinis prokuroras, gal padės", - lankydamasis "Karšto komentaro" redakcijoje sakė Drąsius Kedys. Tačiau nei A.Paulauskas, nei kiti politikai į šį laišką nesureagavo - apie pedofilijos bylą prabilta tik dabar, kai Kaune buvo nušautas laiške minimas teisėjas J.Furmanavičius.

Pedofilijos ir žmogžudysčių skandalas atvėrė akis: valstybė patiria krizę

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Teisininkas Kęstutis Čilinskas įsitikinęs, kad visuomenės sprendimas palaikyti dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsių Kedį rodo, kad šalies teisinę sistemą yra ištikusi krizė. Skandalingoje pedofilijos ir dvigubos žmogžudystės istorijoje visuomenė greit apsisprendė - linčo teismą įvykdęs Drąsius Kedys yra herojus, tinkamai apgynęs savo dukterį. Tokia piliečių reakcija demokratinėje valstybėje nėra normali, nes pateisinimo žmogžudystei nėra. Vis dėlto tūkstančiai piliečių viešojoje erdvėje remia įtariamąjį, nes laiko jį teisėsaugos auka - laiku nesulaukęs teisingumo D.Kedys jį vykdyti ėmė pats. Apie teisinės sistemos krizę ir valdžios institucijų bei visuomenės priešpriešą kalbamės su teisininku, aktyviu visuomenės teisių gynėju Kęstučiu Čilinsku. Jūsų nuomone, kodėl didelė dalis visuomenės palaiko dviejų žmonių nužudymu įtariamą D.Kedį? Sunku suvokti, kodėl visuomenė palaiko neteisėtą veiklą. Galbūt ji ir nemano, kad toks D.Kedžio poelgis yra teisingas - sunkiai beišgyventume, jeigu prasidėtų žudynės. Tokią kraštutinę, nepageidaujamą visuomenės reakciją sukėlė užuojautos jausmas, suvokimas, kad yra daug neteisybės. Žmonės tikriausiai supranta, kad ne taip reikėtų spręsti problemas, bet užjaučia ir supranta įtariamąjį. Vis dėlto žmogiškumas reikalauja užjausti ir žuvusiųjų artimuosius. Akivaizdu, kad žmonių pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis silpsta. Galbūt tai yra tik viena priežasčių, dėl kurių visuomenė stojo D.Kedžio pusėn?