Danų kiaulidžių plėtra sukėlė įtarimų

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalvarijos gyventojai toliau kariauja prieš danų kiaulių augintojus. Jiems įtarimų kelia, ar teisėtai ir skaidriai danai gavo leidimus plėsti savo verslą. Kalvarijos kaimo bendruomenė į Jusevičių kaimo kaulių komplekso savininkus, danų verslininkus, paskutinį sykį kreipėsi prieš mėnesį. Gyventojai reikalavo pateikti kiaulidžių rekonstrukcijos projektą, pagal kurį per ketverius metus komplekse auginamų kiaulių skaičius padidėjo beveik dešimteriopai - iki 90 tūkst. Teigiama, kad tokio rekonstrukcijos projekto nematė ir atsakingos institucijos, nors leidimus veiklai išdavė. „Galima įtarti, kad tam tikros institucijos nesąžiningai arba aplaidžiai atlieka savo pareigas.Pasirodo, įstatymai gali būti traktuojami įvairiai, gali būti jų raidės keičiamos, perkeičiamos, punktai, papunkčiai gali būti traktuojami, kaip kažkam reikia", - kalbėjo Kalvarijos savivaldybės Santakos bendruomenės pirmininkė Raimonda Sutkatienė. „Leidimai kaip kurių institucijų buvo duoti, rekonstrukcijos plano ir projekto jie nevykdė, atliktų darbų nepridavė. Aš manau, kad tam kompleksui reikėtų uždėt kryželį ir baigt visas kalbas", - teigia Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Jonas Dzirmeika. Danų verslininkai nuo žurnalistų atsitvėrę tylos siena. Tiesa, rašte bendruomenėms jie žada apsaugoti gyventojus nuo dvoko - įrengti naują srutų perdirbimo sistemą, prie sodybų pasodinti šešias eiles medelių, esą sugersiančių smarvę.

Tesėkit savo pažadus, danų kiaulių „baronai“

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jau ne kartą per penkerius metus man džiūgaudami skambino žmonės, girdėję viešus kiaulininko Clauso Baltserseno pasisakymus ar skaitę spaudoje apie jo pažadą iškelti savo kiaulių verslą iš Lietuvos, neva jeigu lietuviai ir toliau būsią tokie nesvetingi, danų verslo išskėstomis rankomis laukią rusai. Tuo pat metu buvo samdomi nauji advokatai bylinėtis su mumis teismuose. Netgi tą pačią dieną, kai šis danas paskelbė išsikeliąs iš Lietuvos, pasirodė skelbimas, kad UAB „Saerimner“ ieško sekretorės, gerai mokančios lietuvių kalbą. Gal ir priimtų rusai, bet pabandykit nusipirkti teritoriją, kur pasistatysit kiaulininkystės kompleksą-fabriką ir gausit atsakymą: „My iskonno ruskix ziemiel niepradajom“; nesvarbu, kur norėtumėt jį įkurti, net jei okupuotame Karaliaučiaus krašte ar Kurilų salose. Danui būtų pasiūlytas kelialapis tik į vieną pusę. Savaime aišku, jūs nebuvot, kai Dievulis sąžinę ir garbę dalijo, bet vis dėlto gal pasakysit, kodėl Danijos valdžia, kuriai mokate keliskart didesnius pelno mokesčius negu Lietuvos valdžiai, negaili jums didžiulių išmokų, kad tik kiaules išvarytumėte iš Danijos? Taip gyrėtės, kad naudojat pažangiausias technologijas, neduodat kiaulėms antibiotikų, hormonų, modifikuotų sojų, kukurūzų rupinių! Jeigu kiaulininkystė toks niekam – nei Žemei, nei vandenims, nei žmonių sveikatai nekenksmingas verslas, tai kodėl geriamąjį vandenį imate iš 300 m gylio gręžinių? Kodėl jus guja iš Danijos?

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (2 dalis)

Tas Beprotiškas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Metų pradžioje planuota atidaryti vyriausios Lietuvos raganos Vilijos Lobačiuvienės raganavimo mokyklą, kurią galėtų lankyti ir vaikai. Kauno taryba nusprendė, kad už šiukšles gyventojai turi mokėti pagal būsto plotą. Neatsiliko ir Klaipėda. Sumokėti litai už šiukšlių išvežimą nebus grąžinti. Rūšiuoti atliekų – neverta. Atliekų rūšiavimas sužlugdytas, Lietuva virsta antruoju Neapoliu. Klaipėdos paplūdimiuose: dvokas ir šiukšlės. Rokiškio rajone dar yra išlikusių gatvių pavadinimų rusų kalba. Kauno klerkai į komandiruotes užsienyje įprato važinėti ne po vieną, o būreliais. Komisarai ir prokurorai apkaltinti pagalba kontrabandininkams. Aplinkos ministras apie STT dėmesį miškininkams nieko nežinojo. Prekyba dėvėtais drabužiais smuko kone perpus. Atsiradus skrydžių, neliko keleivių. Vilniečius maitina ir Baltarusija. Genų inžinierių kūriniai ieško kelio ir prie lietuvių stalo. Dėl maisto stygiaus kyla kainos. JAV dienraštis rašo, kad Lietuva - skurstanti, badaujanti ir praradusi viltį. Pederastai ir lesbietės braunasi į mokyklas. Švedai apie tai turi savo požiūrį. Nežabojama tolerancija priartėjo prie vaikų darželių. Prokuratūra uždarė prieš gėjus kovojančias interneto svetaines. Profesorius Leonidas Donskis nesupranta kas atsitiko, kad nepriklausomybės atkūrimo signatarai ir buvę Sąjūdžio herojai dalyvavo ksenofobų eitynes? Savo straipsnyje aktyviai propaguoja gėjų teises. Artūrui Račui tai patinka.

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (1 dalis)

Tas Beprotiškas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dar sovietų laikas, prieš metų dvidešimt, vaikystėje žiūrėjau filmą "Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis. Bilietai į kiną buvo pigus, 80 kapeikų kainavo. Filmas buvo geras, o juos ilgai rodydavo, todėl ir žiūrėjau ši filmą kelis kartus iš eilės. Gerus filmus tada rodė, pilnos salės žiūrovų buvo. Vėliau atėjus nepriklausomybei pradėjo rodyti komercinį kiną. Į visokius „Amerikietiškus pyragus“ ateidavo nedaug žmonių. Ir sumanė tada Biržuose nugriauti mano vaikystės kino teatrą „Širvėna“. Susprogdino vandentiekio bokštą, antrąjį bokštą užvertę tiesiai ant kino teatro ir sulygino vėliau pastatą su žeme. Ech globalizacija... Dabar ten prekybos centras „IKI Širvėna“. Nemėgstu dėl to šitų parduotuvių. Praėjo dvidešimt metų, apsidairiau ir matau, kad mes jau ilgą laiką gyvename beprotiškame pasaulyje. Ir tas pasaulis vis beprotiškėja. Papasakosiu savo draugams, kurie jau ilgą laiką gyvena užsienyje, kas čia tokio beprotiško mūsų Lietuvoje. Tikriausiai, dalis iš jūsų manote, kad užtenka tik paskaityti antraštes komerciškai-bulvariniuose tinklalapiuose ir jums jau viskas aišku? Šiame straipsnyje didelė dalis informacijos bus tik antraštės. Ar skaityti straipsnius, ar vaizdas jums jau aiškus - spręskite patys. Straipsnis humoristiškai-pesimistiškas. Turėkite truputi kantrybės. Taigi, kas tokio beprotiško per metus įvyko Lietuvoje?

Vito Tomkaus pokalbis su Leonidu Donskiu "Be pykčio"

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mielas ir brangus Leonidai... Nepyk, kad taip familiariai į Tave kreipiuosi. Nemanyk, kad čia kaltas mano mentalitetas, paveldėtas iš brežnevinių laikų. Kaltas yra televizorius ir Tavo laidos “Be pykčio”. Mane pakerėjo Tavo įžvalgumas (spoksai ir spoksai į mane iš ekrano), Tavo erudicija (nespėju tarptautinių žodžių žodyno vartyti), o ypač Tavo maniera visus tujinti, į pašnekovus kreipiantis tik vardais arba titulais, ir tik su maloniais epitetais - “Brangusis”, “Mielasai” ir panašiai. Natūralu, kad ilgainiui ir aš supanašėjau su Tamsta. Nesikuklinkit. Daug kam esate “kelrodė žvaigždė”.(Galingose Soroso rankose.) Jeigu tokius kaip Tamsta būtume sustatę Vilniaus sankryžose, galėjome miestui sutaupyti pusantro šimto milijonų, skirtų niekingiems šviesoforams. Tai va, brangus ir mielas Leonidai, kreipiuosi į Tave iš visos širdies. Tikrai be jokio pykčio, tik su didele nuoskauda. Atsakyk man, prašau, kodėl Tu, būdamas toks tolerantiškas, netoleruoji kitaip manančių? Kad ir manęs. Vos tik kreipiuosi į tautą, Tu iškart mane pasmerki arba atsiriboji. Negi Tu, mano branguti, nesi tautietis? Ką aš ne taip darau ar rašau, kad vis pačiam neįtinku. Ne tik Tau, mano saulute, bet ir Tavo bendraminčiams: aleksandravičiams su spurgomis... Be to, niekaip nesuprantu, kodėl mane smerkiančius pareiškimus Jūs rašote visi iškart, o ne po vieną. Gal mano rašliavos ir niekam tikusios, bet bent jau pats rašau. O Jūs vieną pareiškimą kartais pasirašote net pusšimtis autorių.

Mokesčių inspekcija reikalauja keisti kasos programinę įrangą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vien per šiuos metus mokesčių inspektoriai Kaune demaskavo įmonę, kuri, manipuliuodama kasos aparatu, bandė nuslėpti beveik milijoną litų pajamų. Pernai tokių buvo aptiktos kelios.„Į informacijos bloką, iš kurio skaičiuojami mokesčiai, yra įvedama žymiai mažesnė pinigų suma, nei buvo gauta už paslaugas“, - situaciją apžvelgė Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda. Dėl šios priežasties Mokesčių inspekcija įpareigojo kasos aparatus kavinėms ir restoranams tiekiančias bendroves pataisyti programinę įrangą, kad neliktų galimybės nefiksuoti kai kurių pardavimų. Bendrovės savo ruožtu atkerta, jog toks programinės įrangos tobulinimas – kainuoja, o kaštai guls ant jų ir kavinių savininkų pečių. „Tai nėra paskutinis VMĮ nurodymas, jų tikrai bus daugiau“, - skeptiškai dėstė „UCS“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Aleksas Sugintas. Tad bendrovės, laukdamos naujų Mokesčių inspekcijos nurodymų ir nežinodamos, kas dar gali keistis, neskuba keisti programinės įrangos. Restoranų ir kavinių savininkai teigia, kad valdžia pradėjo ne nuo to galo. Anot jų, daugiau į biudžetą būtų surenkama sumažinus PVM aptarnavimo paslaugas teikiančiam verslui. „Jei būtų sumažintas PVM, tai restoranų sektoriuje, mūsų skaičiavimais, būtų sukurta nuo 5000 iki 10000 darbo vietų. Aišku, tai neįvyktų per naktį“, - „LNK“ žinioms sakė Vičiūnių restoranų grupės valdybos pirmininkas Gediminas Balnis.

Kaip pristabdyti PVM grobstymą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Lietuvoje nežinoma, kokią žalą valstybės biudžetui daro pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai, bet įvairiais vertinimais per metus ji gali sudaryti nuo pusės iki vieno milijardo litų. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kovos su tokia veika priemonės yra nepakankamai rezultatyvios“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Audito metu nustatyta, kad teisės aktai neužkerta kelio atsirasti ir egzistuoti fiktyvioms įmonėms, o kontrolės ir teisėsaugos institucijos neturi pakankamai informacijos šių įmonių nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei vykdyti. Valstybės mastu nėra parengtų bendrų kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu priemonių, nėra numatytų tikslų, uždavinių, orientuotų į valstybei padarytos žalos realų atlyginimą. Nepaskirta institucija, atsakinga už statistikos apie valstybei finansiniais nusikaltimais padaromos ir atlyginamos PVM mokestinės žalos rengimą, kaupimą, pokyčių bei tendencijų analizę. Valstybės kontrolės nuomone, VMI kontrolės priemonės, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, yra nepakankamos. Patikrinimų metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos ir realiai į biudžetą sumokėtos sumos santykis praėjusiais metais sudarė 30 proc. Bendra PVM nepriemoka didėja.

Dešimt klausimų homoseksualams ir juos reklamuojantiems

Dešimt klausimų homoseksualams ir juos reklamuojantiems
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiuo laišku mes, Vilniaus miesto akademinis jaunimas, norime atkreipti Jūsų dėmesį į mums iškilusius neaiškumus ir nesusipratimus dėl tam tikrų grupių, gyvenimo būdų bei stilių propagandos bei reklamos, kuri platinama su lygių galimybių įgyvendinimo priedanga, pažeidžiant kitokią gyvenseną pasirinkusių žmonių – daugumos – teisėtus lūkesčius dėl saugios ir jaukios socialinės bei kultūrinės aplinkos. Analogiško pobūdžio laišką jau esame siuntę 2007 m. gegužės 5 d. ir sulaukėme teigiamos reakcijos bei veiksmų iš to meto politikų. Tikėdamiesi supratimo ir aktyvių veiksmų dar kartą jį siunčiame. Norime pabrėžti, kad mes nekritikuojame, nesmerkiame ir kitaip neužgauname gegužės 8 d. viešos akcijos „Baltic pride“ dalyvių, bet siekiame sužinoti atsakymus į mums iškilusius neaiškumus. Norėtume sulaukti atsakymų į šiuos klausimus: Kuo homoseksualaus gyvenimo būdo propagavimas prisideda prie tokių žmonių lygybės darbo rinkoje ir kitur užtikrinimo? Ar eisena Vilniaus gatvėmis iš tiesų pakeis darbdavių požiūrį į homoseksualius darbuotojus? Ar agresyvi, prikišama homoseksualių nuostatų bei gyvenimo būdo propaganda padidina kitus gyvenimo būdus pasirinkusių asmenų palankų požiūrį, o gal tik priverčia tradicinės orientacijos asmenis savo nuomonės nereikšti viešai, gilindama vidinę, kur kas pavojingesnę, netoleranciją?

Žemgrobiai gavo nelaisvės bausmes

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį žemės sklypų pasisavinimo byloje. Joje kalėti nuteisti buvęs sostinės Žemėtvarkos skyriaus viršininkas Stanislovas Žvirblis ir jo pavaduotojas Germanas Stagys. Kartu su jais kaltinamųjų suole buvo atsidūręs ir buvęs Vilniaus miesto meras bei buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vidūnas. Pastarajam byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo nutraukta suėjus senaties terminui. G.Stagys nuteistas kalėti 4 metams ir 9 mėnesiams, pritaikius amnestiją, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. S.Žvirblis šioje byloje nuteistas 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Dėl amnestijos bausmė jam sumažinta per pusę. Buvęs žemėtvarkos skyriaus viršininkas buvo kaltinamas neatlikęs tarnybos pareigų - neužtikrino, kad pavaldinys G.Stagys neatliktų neteisėtų veiksmų. S.Žvirblis yra nuteistas kalėti ir dar vienoje machinacijų su žemės sklypais byloje. Šioje byloje nuosprendis jau yra įsiteisėjęs ir nuteistasis jau atlieka nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.Machinacijos bendrininkas vilnietis Vikontas Jasevičius nuteistas 4 metams ir 9 mėnesiams, remiantis amnestija, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jo gyvenimo draugė Jolanta Butėnaitė nuteista 4 metams ir 3 mėnesiams. Remiantis amnestija, moteris nuo bausmės atleista visiškai.

Nuteisti žemę Visoriuose nusavinti bandę žemgrobiai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pastangomis nuteisti žemę prestižiniame Vilniaus rajone bandę nusavinti asmenys. Bausmės sulaukė 45 metų vilnietis nusikalstamos grupės organizatorius A.S., 29 metų fiktyvios bendrovės direktorius M.Ž., 56 metų V.B. ir 33 metų jos dukra A.B. bei 30-metis Vilniaus rajono gyventojas K.T. Minėti asmenys buvo kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje prokurorai nustatė, kad 2006 m. gegužę veikdami organizuotoje grupėje bei klastodami dokumentus kaltinamieji apgaule fiktyviai įsigytos ir vadovaujamos įmonės vardu įgijo svetimą didelės vertės turtą - 0,2 ha žemės sklypą Vilniuje, Visoriuose. Vėliau sutvarkę fiktyvius dokumentus notarų biure, jie VĮ „Registrų centrui“ pateikė fiktyvius dokumentus bei už daugiau kaip 1 mln. litų pasikėsino šį žemės sklypą parduoti kitiems asmenims. Nieko neįtardami minėto žemės sklypo pirkėjai 2006 m. liepą pervedė avansinę įmoką - daugiau kaip 108 tūkst. litų. Kol pirkėjai suprato esą apgauti, kaltinamieji spėjo per įvairiose Vilniaus vietose esančius bankomatus išgryninti beveik 50 tūkst. litų. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.

Įsigytą žemę verslininkai įpareigoti grąžinti valstybei

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Valdininkų veiklos rezultatai šturmuoja dar neregėtas absurdo aukštumas. Prieš 10 metų apskrities valdžios parduota Klaipėdos žemė turi būti grąžinta valstybei. Taip nusprendė teismas. Šis precedento neturintis procesas iš miesto dabar pareikalaus ne vieno milijono litų. Kol valstybė nežino, kaip elgtis su pajūrį apraizgiusiu neteisėtų statybų voratinkliu, išlindo dar vienas apskrities administracijos palikimas, dėl kurio užvirusią košę teks srėbti uostamiesčio savivaldybei. Klaipėdos apygardos teismas patenkino apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kurį jis pateikė gindamas viešąjį interesą dviejose civilinėse bylose. Vienoje įmonė "Sidabrinis elnias", valdanti buvusio "Baltijos" viešbučio pastatą Herkaus Manto ir J.Janonio gatvių sankryžoje, įpareigota grąžinti žemę valstybei. Net tris sklypus valstybei grąžinti turės kompanija KLASCO. Po dešimties metų šiuos sandorius pripažinus niekiniais, teismas nesiaiškino ankstesniųjų sprendimų kaltininkų. Buvę apskrities viršininkai, pardavę bendrovėms valstybinę žemę, nebus baudžiami, nes viršininko administracija skaičiuoja paskutinius gyvavimo mėnesius. Pinigus už žemę verslininkams turės grąžinti savivaldybė ir valstybė. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO civilinėje byloje įpareigota grąžinti tris sklypus Uosto gatvėje.

Prezidentei siūloma pasižvalgyti po Valakampių draustinį

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas atkreipė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį į praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas Nr. XI-619. Šios pataisos pateiktos Prezidentei pasirašyti. Pasak K.Čilinsko, kuris su jo vadovaujama vyriausybine darbo grupe tikrino Lietuvos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje atitikimą tarptautinei teisei, Prezidentei pasirašyti pateiktu įstatymu neleistinai padidintas skaičius atvejų, kai, norint užstatyti teritoriją, nereikia detalaus plano, o tuo pačiu išnyksta visuomenės kontrolės galimybė. Prezidentės dėmesys ypač atkreipiamas į įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nebereikėtų detalaus plano rengimo saugomose teritorijose, jei naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. K.Čilinsko teigimu, šia nuostata stengiamasi įteisinti visus neteisėtus žemės sklypų užgrobimus pačiose gražiausiose, saugomose teritorijose. Pasak K.Čilinsko, Turniškių-Valakampių saugomos teritorijose galima pamatyti daug naujai išdygusių statinių. Jie pasatyti gražiausiose vietose. Tam padeda inscenizavimas, kad čia kažkada buvo seni pamatai, kurie, iš tikrųjų, buvo įkasti visai prieš pat užimant valstybinį sklypą. Pasak K.Čilinsko, saugomų teritorijų ir statybos priežiūros pareigūnai už tam tikrą kyšį apsimeta, kad nemato neteisėtos statybos.