|

Mokesčių inspekcija reikalauja keisti kasos programinę įrangą

Vien per šiuos metus mokesčių inspektoriai Kaune demaskavo įmonę, kuri, manipuliuodama kasos aparatu, bandė nuslėpti beveik milijoną litų pajamų. Pernai tokių buvo aptiktos kelios.„Į informacijos bloką, iš kurio skaičiuojami mokesčiai, yra įvedama žymiai mažesnė pinigų suma, nei buvo gauta už paslaugas“, – situaciją apžvelgė Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda. Dėl šios priežasties Mokesčių inspekcija įpareigojo kasos aparatus kavinėms ir restoranams tiekiančias bendroves pataisyti programinę įrangą, kad neliktų galimybės nefiksuoti kai kurių pardavimų. Bendrovės savo ruožtu atkerta, jog toks programinės įrangos tobulinimas – kainuoja, o kaštai guls ant jų ir kavinių savininkų pečių. „Tai nėra paskutinis VMĮ nurodymas, jų tikrai bus daugiau“, – skeptiškai dėstė „UCS“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Aleksas Sugintas. Tad bendrovės, laukdamos naujų Mokesčių inspekcijos nurodymų ir nežinodamos, kas dar gali keistis, neskuba keisti programinės įrangos. Restoranų ir kavinių savininkai teigia, kad valdžia pradėjo ne nuo to galo. Anot jų, daugiau į biudžetą būtų surenkama sumažinus PVM aptarnavimo paslaugas teikiančiam verslui. „Jei būtų sumažintas PVM, tai restoranų sektoriuje, mūsų skaičiavimais, būtų sukurta nuo 5000 iki 10000 darbo vietų. Aišku, tai neįvyktų per naktį“, – „LNK“ žinioms sakė Vičiūnių restoranų grupės valdybos pirmininkas Gediminas Balnis.

|

Kaip pristabdyti PVM grobstymą

„Lietuvoje nežinoma, kokią žalą valstybės biudžetui daro pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai, bet įvairiais vertinimais per metus ji gali sudaryti nuo pusės iki vieno milijardo litų. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kovos su tokia veika priemonės yra nepakankamai rezultatyvios“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Audito metu nustatyta, kad teisės aktai neužkerta kelio atsirasti ir egzistuoti fiktyvioms įmonėms, o kontrolės ir teisėsaugos institucijos neturi pakankamai informacijos šių įmonių nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei vykdyti. Valstybės mastu nėra parengtų bendrų kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu priemonių, nėra numatytų tikslų, uždavinių, orientuotų į valstybei padarytos žalos realų atlyginimą. Nepaskirta institucija, atsakinga už statistikos apie valstybei finansiniais nusikaltimais padaromos ir atlyginamos PVM mokestinės žalos rengimą, kaupimą, pokyčių bei tendencijų analizę. Valstybės kontrolės nuomone, VMI kontrolės priemonės, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, yra nepakankamos. Patikrinimų metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos ir realiai į biudžetą sumokėtos sumos santykis praėjusiais metais sudarė 30 proc. Bendra PVM nepriemoka didėja.

Dešimt klausimų homoseksualams ir juos reklamuojantiems
|

Dešimt klausimų homoseksualams ir juos reklamuojantiems

Šiuo laišku mes, Vilniaus miesto akademinis jaunimas, norime atkreipti Jūsų dėmesį į mums iškilusius neaiškumus ir nesusipratimus dėl tam tikrų grupių, gyvenimo būdų bei stilių propagandos bei reklamos, kuri platinama su lygių galimybių įgyvendinimo priedanga, pažeidžiant kitokią gyvenseną pasirinkusių žmonių – daugumos – teisėtus lūkesčius dėl saugios ir jaukios socialinės bei kultūrinės aplinkos. Analogiško pobūdžio laišką jau esame siuntę 2007 m. gegužės 5 d. ir sulaukėme teigiamos reakcijos bei veiksmų iš to meto politikų. Tikėdamiesi supratimo ir aktyvių veiksmų dar kartą jį siunčiame. Norime pabrėžti, kad mes nekritikuojame, nesmerkiame ir kitaip neužgauname gegužės 8 d. viešos akcijos „Baltic pride“ dalyvių, bet siekiame sužinoti atsakymus į mums iškilusius neaiškumus. Norėtume sulaukti atsakymų į šiuos klausimus: Kuo homoseksualaus gyvenimo būdo propagavimas prisideda prie tokių žmonių lygybės darbo rinkoje ir kitur užtikrinimo? Ar eisena Vilniaus gatvėmis iš tiesų pakeis darbdavių požiūrį į homoseksualius darbuotojus? Ar agresyvi, prikišama homoseksualių nuostatų bei gyvenimo būdo propaganda padidina kitus gyvenimo būdus pasirinkusių asmenų palankų požiūrį, o gal tik priverčia tradicinės orientacijos asmenis savo nuomonės nereikšti viešai, gilindama vidinę, kur kas pavojingesnę, netoleranciją?

|

Žemgrobiai gavo nelaisvės bausmes

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį žemės sklypų pasisavinimo byloje. Joje kalėti nuteisti buvęs sostinės Žemėtvarkos skyriaus viršininkas Stanislovas Žvirblis ir jo pavaduotojas Germanas Stagys. Kartu su jais kaltinamųjų suole buvo atsidūręs ir buvęs Vilniaus miesto meras bei buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vidūnas. Pastarajam byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo nutraukta suėjus senaties terminui. G.Stagys nuteistas kalėti 4 metams ir 9 mėnesiams, pritaikius amnestiją, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. S.Žvirblis šioje byloje nuteistas 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Dėl amnestijos bausmė jam sumažinta per pusę. Buvęs žemėtvarkos skyriaus viršininkas buvo kaltinamas neatlikęs tarnybos pareigų – neužtikrino, kad pavaldinys G.Stagys neatliktų neteisėtų veiksmų. S.Žvirblis yra nuteistas kalėti ir dar vienoje machinacijų su žemės sklypais byloje. Šioje byloje nuosprendis jau yra įsiteisėjęs ir nuteistasis jau atlieka nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.Machinacijos bendrininkas vilnietis Vikontas Jasevičius nuteistas 4 metams ir 9 mėnesiams, remiantis amnestija, bausmė jam sumažinta penktadaliu. Jo gyvenimo draugė Jolanta Butėnaitė nuteista 4 metams ir 3 mėnesiams. Remiantis amnestija, moteris nuo bausmės atleista visiškai.

|

Nuteisti žemę Visoriuose nusavinti bandę žemgrobiai

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pastangomis nuteisti žemę prestižiniame Vilniaus rajone bandę nusavinti asmenys. Bausmės sulaukė 45 metų vilnietis nusikalstamos grupės organizatorius A.S., 29 metų fiktyvios bendrovės direktorius M.Ž., 56 metų V.B. ir 33 metų jos dukra A.B. bei 30-metis Vilniaus rajono gyventojas K.T. Minėti asmenys buvo kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje prokurorai nustatė, kad 2006 m. gegužę veikdami organizuotoje grupėje bei klastodami dokumentus kaltinamieji apgaule fiktyviai įsigytos ir vadovaujamos įmonės vardu įgijo svetimą didelės vertės turtą – 0,2 ha žemės sklypą Vilniuje, Visoriuose. Vėliau sutvarkę fiktyvius dokumentus notarų biure, jie VĮ „Registrų centrui“ pateikė fiktyvius dokumentus bei už daugiau kaip 1 mln. litų pasikėsino šį žemės sklypą parduoti kitiems asmenims. Nieko neįtardami minėto žemės sklypo pirkėjai 2006 m. liepą pervedė avansinę įmoką – daugiau kaip 108 tūkst. litų. Kol pirkėjai suprato esą apgauti, kaltinamieji spėjo per įvairiose Vilniaus vietose esančius bankomatus išgryninti beveik 50 tūkst. litų. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.

Valstybės griovimas – liberalų mėgiamas užsiėmimas

Valstybės griovimas – liberalų mėgiamas užsiėmimas

Mano atsistatydinimas ir draugiškas perspėjimas nesutrukdė Jūsų patarėjų užmojams griauti septynerių Nepriklausomos Lietuvos ministrų ilgai kurtą valstybės kelių ūkio valdymo sistemą. Patarėjai primityviai, grubiai iškraipė Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengtas kelių ūkio efektyvinimo studijas ir, tendencingai sudėlioję nepalyginamus rodiklius, pateikė Vyriausybei svarstyti kelių priežiūrą reglamentuojantį projektą. Pateikto projekto esmė – 20-čiai metų monopolizuoti valstybės kelių priežiūrą, be jokių investicijų ją atiduodant „draugiškai“ privačiai įmonei. Apgaulingai teigiama, kad toks viešos-privačios partnerystės (PFI) modelis taikomas jau daugelyje pasaulio šalių. Monopolizavus kelių priežiūrą, darbams kasmet planuojama išleisti 65 mln. litų daugiau nei Lietuvos automobilių kelių direkcija, pertvarkiusi esamą kelių priežiūros sistemą, numato išleisti šiais metais. Vienintelis siūlomos reformos pliusas – 20 metų stabilus privačios įmonės finansavimas, avaringumo, aplinkos taršos ir padidėjusių transporto išlaidų sąskaita. Rūpestį kelia ir VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ reforma (kaip Jums žinoma, aš vadovavau šiam institutui septynis pirmuosius metus). Tai – pasaulinių finansinių institucijų pripažinta įmonė. Institute parengti transporto projektų ekonominiai, poveikio aplinkai ir socialiniai vertinimai buvo vertinami kaip patikimi ir pagrįsti Pasaulio Banke, Europos Vystymo ir Plėtros Banke, Europos Investicijų Banke ir t.t.

Bankų sąmokslas: Lietuva paverčiama kolonija
|

Bankų sąmokslas: Lietuva paverčiama kolonija

Smarkiai sumažėjęs skolinimas toliau smukdo šalies ūkį, todėl natūraliai iškilo klausimas – kas dėl to kaltas? Bankai sako, kad ūkio kreditavimas sumažėjo dėl verslo subjektų nemokumo, o oponentai tikina, jog tai daroma tyčia siekiant galutinai palaužti įmones ir perimti pelningus verslus bei nekilnojamąjį turtą. Sąmokslo teorijos kūrėjai įžvelgia ilgą kolonijinio Lietuvos pajungimo strategiją. Iš pradžių būta spaudimo įvesti Valiutų modelį, kad, jei prireiktų, valstybė negalėtų išleisti papildomo pinigų kiekio atsirandančioms biudžeto „skylėms” kamšyti (kartu tai reiškia ir dalinį valiutos devalvavimą), po to sekė planingas nacionalinių bankų užgrobimas, vėliau – gyventojų ir ūkio subjektų pratinimas prie finansinių narkotikų, puikiai žinant, kad kada nors ateis krizė ir bus galima visus „narkomanus” eksploatuoti lyg vergus. Už narkotikų platinimą Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę. Už rožinių miglų į akis pūtimą ir finansinį pavergimą jokia atsakomybė nenumatyta. Tai leidžia bankams demagogiškai kaltinti pačius skolininkus – juk niekam, kaip teigiama, prievarta kreditai nebuvo brukami. Tuo tarpu apdairiai nutylima daug kainavusi grandiozinė reklaminė kampanija, kurioje gausiai dalyvavo bankų ekspertai, raginusi tik skolintis ir vartoti. Dabar bankai primena suaugusį vyrą, pagautą lovoje su nepilnamete: „Juk ji pati norėjo!” Kas kitas, jei ne gausius ekspertų būrius turintys bankai, turėjo žinoti apie artėjančią krizę?

Lietuviškų ambicijų deficitas
|

Lietuviškų ambicijų deficitas

Žaliasis tiltas per Nerį permestas itin vaizdingoje Vilniaus vietoje. Nuo jo atsiveria keletas svarbių sostinės akcentų – kairėje dunkso Gedimino kalnas su pilies bokštu, priešingoje pusėje vėlais vakarais galima išvysti prožektoriaus įspūdingai apšviestą bažnyčią, ranka paduoti iki centrinės sostinės gatvės šurmulio, po kojomis – upė tyliai plukdo savo vandenis į Nemuną… Gražus Vilnius, nieko nepridursi. Ir vis dėlto čia pat esama svetimkūnių, kurie bjauroja aplink Žaliąjį tiltą natūraliai susiformavusį kraštovaizdį, žeidžia nacionalinės savigarbos jausmus. Bent jau turėtų užgauti lietuvio ambicijas. Štai kad ir keturios – sovietinius karius, darbininkus, inžinierius ir kolūkiečius – vaizduojančios figūrų kompozicijos, sustatytos ant Žaliojo tilto kampų. Niekaip nesuvokiu, kodėl šie monstrai iki šiol nenugriauti ir neišvežti į sąvartyną? Kodėl patikėjome kelių pseudomenininkų, pseudoarchitektų ir pseudoistorikų sapalionėmis, esą Žaliasis tiltas be sovietinių monstrų nebus toks autentiškas ir tikroviškas. Kartą laukdamas autobuso atidžiau apžiūrėjau šiuos sovietinio „meno“ reliktus. Jie jau gerokai aprūdiję, su skylėmis, plyšiais skvernuose, kojose. Nejaugi lauksime, kol subyrės? Beje, belaukdami, kol Žaliąjį tiltą slegiantys sovietiniai kariai numirs natūralia mirtimi, sulaukėme dar vieno svetimkūnio. Tik šį kartą svetimkūnis neva modernus. Neries krantinėje dunkso milžiniškas surūdijęs vamzdis. Abu jo galai remiasi į žemę.

D.Kedžio “Laiškas niekam…”, kurį prieš keletą mėnesių gavo visos politinės partijos, teisėtvarka ir žiniasklaida
|

D.Kedžio “Laiškas niekam…”, kurį prieš keletą mėnesių gavo visos politinės partijos, teisėtvarka ir žiniasklaida

Trys mano vaiko apklausos apie jos seksualinio prievartavimo aplinkybes, kai įstatymas reglamentuoja vaiką apklausti ne daugiau kaip vieną kartą, mano mažametės dukros atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė davusi kategorišką išvadą – dukra gali teisingai suvokti konkrečias reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas, dešimt apklausose dalyvavusių psichologų, kurie nesugebėjo atskleisti vaiko „melo”, šioje teisinėje valstybėje nieko nereiškia. Kategoriškas prokurorų reikalavimas vėl ir vėl tirti vaiką, kai vaikas apklaustas ir ištirtas, jiems leidžia priimti nutarimą- vaikas nebuvo seksualiai prievartaujamas. Visi mano pra šymai prokurorams atmetami. Prašymas apklausti orgijose dalyvavusį apygardos teisėją prokuroro Kiuršino atmestas, nes informacija apie teisėją nėra patikrinta proceso veiksmais, nurodytas teisėjo atpažinimo būdas nėra atliktas pagal LR BPK normas, todėl neturi jokios teisinės galios, prašyme apklausti nenurodyta koks turėtų būti šios apklausos dalykas ir kokią informaciją, naudingą tyrimui, būtų galima gauti apklausus apygardos teisėją. Aš jau nieko nebesuprantu: ar aš kaip nukentėjusios mažametės įstatyminis atstovas galiu turimą informaciją patikrinti proceso veiksmais, ar aš galiu atpažinimą atlikti pagal LR BPK normas.

Uždaryta LTJS ir patriotai.lt aktyvisto Edmundo Girskio svetainė, raginusi susidoroti su homoseksualais
|

Uždaryta LTJS ir patriotai.lt aktyvisto Edmundo Girskio svetainė, raginusi susidoroti su homoseksualais

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra baigė tyrimą ir teismui perdavė bylą dėl interneto svetainės antipederastizacija.lietuvoje.info, kurioje buvo grasinama susidoroti su homoseksualios orientacijos žmonėmis. Prieš kelis metus šią svetainę įkūrė Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjungos (LTJS) aktyvistas Edmundas Girskis – patriotai.lt straipsnių autorius ir aktyvus fašistuojančių nacionalistų diskusijų forumo diskusijos.patriotai.lt dalyvis, pasirašantis slapyvardžiu „edma”. Ikiteisminį tyrimą prokurorai pradėjo gavę Tolerantiško jaunimo asociacijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad svetainėje antipederastizacija.lietuvoje.info „buvo siūloma susidoroti, sumušti, suspardyti, nužudyti homoseksualaus”. Tyrimo metu ekspertai patvirtino, kad šioje svetainėje buvo diskriminuojami žmonės dėl seksualinės orientacijos, niekinami homoseksualistai, iš jų tyčiojamasi bei kurstoma su šiais žmonėmis susidoroti. Tyrimo metu paaiškėjo, kad svetainę sukūręs vilnietis Edmundas Girskis ją užregistravo visiškai kito asmens vardu ir pavarde – tik patikrinus duomenis buvo nustatyta, iš kokio kompiuterio buvo prisijungiama ir kam jis priklausė. Pareigūnų apklaustas, E. Girskis savo kaltę pripažino, tačiau vėliau ėmė ją neigti ir pareiškė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai jį privertė prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių jis esą nepadarė. Svetainės įkūrėjui grėsė laisvės atėmimo bausmė, tačiau E. Girskis sutiko, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra bylą baigtų baudž