Skandalai

Sausio pabaigoje į redakciją kreipėsi kaunietis Stasys Stasiūnas, su savimi atsinešęs dvi pakuotes “Valstiečių dešrelių” ir kvitą. Vyriškis apsipirko “Maximoje”. Už abi dešrelių pakuotes S.Stasiūnas turėjo sumokėti puspenkto lito, tačiau teko pakloti 8,68 Lt. “Kai kvitą parodžiau pardavėjai, ji norėjo išplėšti jį iš rankų, – pasakojo S.Stasiūnas. – Atėjau pas jus, tegu žmonės žino, su kokia neteisybe jie gali susidurti”. S.Stasiūnas pasakojo, kad administratorė Irena pripažino įvykusią klaidą. Su neteisybe susidūręs S.Stasiūnas pridūrė, kad “klaidos” “Maximoje” kartojasi nuo prekybos centro atidarymo dienos. Paklaustas, kaip mano, kodėl pardavėjos apgaudinėja pirkėjus, S.Stasiūnas svarstė, kad taip vyksta tikriausiai dėl per mažų jų atlyginimų. “Pardavėjų kaita prekybos centruose labai didelė”, – pastebėjo jis. Įmonei vadovaujantis vyriškis sakė, kad dauguma pirkėjų tiesiog nepastebi įvykusios apgaulės, todėl siūlo atidžiai patikrinti kvitą, kuris gaunamas kasoje sumokėjus pinigus. “Derėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sveriamas prekes. Kai žmonės apsipirkinėja vežimais, jie daug ko nepamato”, – įsitikinęs ponas Stasys. Jis taip pat nežino, kodėl prie kiekvienos kasos, pavyzdžiui, mėsos skyriuje yra vadinamasis klaidų lapas. “Kasininkė iš pradžių įmuša kainą į kasą, bet vėliau šiuos pinigus lyg “išima” ir atliktą veiksmą traktuoja kaip klaidą”.

Kažkas negero vyksta su VP Market mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių brandais nuo pat pradžių. Turėjome „Taupą”, „Maximą”. „Media”, „Minimą”. Na „Taupos” sprendimas jau daugelio išdiskutuotas ir tikrai buvo labai pigus. Likę trys brandai lyg ir visai nieko, bent jau pasako kokio prekių asortimento galima tikėtis. Vėliau atsirado „T-market”. Na tikrai unikalus pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis tokios parduotuvės pirkėjų nemoka anglų kalbos ir ateina siekdami sutaupyti, o pačios parduotuvės yra žemesnes nei vidutines pajamas gaunančių gyventojų rajonuose, sprendimas buvo šiek tiek nevykęs. Kitas žingsnis „Saulutė”. Kodėl? Ar man turėtų būti gera užeiti į tokią parduotuvę? Ten šilta? Ten šypsosi visi? Ten švaru ir jauku? Na bent jau man su teigiamomis emocijomis asocijuojasi „saulė”. Gal ir smagu, bet kaip tai susiję su pigiomis prekėmis, susivėlusiomis pardavėjomis purvinomis panagėmis ir „apsauginiais” perkreiptais veidais? Nepaisant visko galų gale visi priprato, prie to „geltono taško”… Man patiko ir „MiniMaximos” sprendimas. Kažkas panašaus į vieno televizijos šou rubriką „minimalūs ekstremalūs pokyčiai”. Du priešingas reikšmes turintys žodžiai viename brande. Dar galima pamanyti, kad „MiniMaxima” – tai didelį prekių asortimentą turinti parduotuvė, tik mažesnė savo plotu. Lyg ir būtų pusiau logiška, tačiau „MiniMaxima” pavadinimą pamačiau ant ankščiau buvusios „Minimos” durų. Nieko nebesuprantu, ką VP Market nori man pasakyti..

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrė su „Vilniaus prekyba” siejama bendrovė. „Balsas.lt” žiniomis, tyrime, kurį atlieka pareigūnai, minimi ir verslo pasaulyje gerai žinomi žmonės: AB „Kauno tiltai” generalinis direktorius Mindaugas Aniulis bei buvusi „Utenos trikotažo” generalinė direktorė Regina Sajienė. Į FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjų akiratį pateko bendrovė „Tikras kelias” – viena didžiausių augalinio aliejaus tiekėjų Lietuvoje. Keli su ja siejami asmenys įtariami organizavę vadinamąjį „karuselinį” sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių. Trims asmenims – Mindaugui Laurinaičiui, Arūnui Tebelškiui ir „Tikro kelio” pardavimų vadovui Gintarui Steponavičiui – jau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų. FNTT tiria šių įtariamųjų veiklą. Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų už daugiau kaip 5 milijonus litų, o valstybei nesumokėta daugiau kaip 772 tūkstančiai litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pareigūnų duomenimis, klaipėdietis M.Laurinaitis pasirūpino kelių įmonių sostinėje, uostamiestyje ir Panevėžyje įsteigimu. Jis surado asmenis, kurie už atlygį sutiko tapti šių, kaip vėliau paaiškėjo, jokios veiklos nevykdžiusių bendrovių direktoriais. Jie klusniai pasirašinėjo M.Laurinaičio pateikiamus dokumentus, kuriuose buvo fiksuojami realiai nevykę sandoriai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad Klaipėdos apskrities FNTT skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame grupė asmenų įtariami organizavę „karuselinį” sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių. FNTT akiratyje atsidūrė ir su „Vilniaus prekyba” siejama bendrovė „Tikras kelias”. Vienos didžiausių augalinio aliejaus tiekėjų Lietuvoje akcininkų sąraše dar prieš kelis metus buvo visi pagrindiniai „Vilniaus prekybos” savininkai: Nerijus, Julius ir Vladas Numavičiai, Žilvinas, Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius, Mindaugas Bagdonavičius,o taip pat buvęs „Tikro kelio”, dabar „Kauno tiltų” valdybos pirmininkas Mindaugas Aniulis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad realios veiklos nevykdančios Lietuvos bendrovės pirko latviškus žuvų konservus. Juos pardavusios Latvijos įmonės vadinamuoju „karuseliniu” sukčiavimu iš „Tikro kelio” pirko augalinį aliejų Latvijos rinkai. Tačiau pardavimo sąskaitos buvo įforminamos per tarpininkus – realios veiklos nevykdančias Latvijos bendroves. Tokiu būdu tiek Latvijos, tiek Lietuvos bendrovės išvengė sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau nei už 5 mln. Lt, o valstybei nesumokėta beveik 0,8 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad klaipėdietis Mindaugas Laurinaitis organizavo ir kontroliavo penkių Vilniuje, uostamiestyje ir Panevėžyje registruotų įmonių steigimą.