Tyrimą dėl neteisėto duomenų rinkimo atliekantys teisėsaugos pareigūnai vengia spėlioti, kokiais tikslais ir kokia informacija galėjo būti kaupiama.

Bendrovė “Lietuvos telekomas” galėjo neteisėtai klausytis telefono pokalbių ir rinkti informaciją apie nemažą ratą privačių asmenų, neišskiriant nė politikų. Tokią versiją tiria specialiosios tarnybos, atlikusios kratą bendrovėje ir konfiskavusios įvairios techninės įrangos, kuri, kaip įtariama, galėjo būti panaudota tokiai neteisėtai veiklai vykdyti. Ar šie įtarimai peraugs į neteisėto sekimo skandalą, parodys ikiteisminis tyrimas, kurio baigties ir terminų pareigūnai neprognozuoja.

Kratė apie aštuonias valandas

Po kelias dienas trukusių gandų ir spėlionių, kur link bus paleisti specialiųjų tarnybų šūviai, užvakar pavakare Generalinės prokuratūros, Kriminalinės policijos biuro (KPB) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai atvyko į akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” centrinę būstinę Vilniuje ir atliko kratą, trukusią daugiau nei aštuonias valandas.

Trečiadienį, apie 16 valandą 30 minučių, prieš pat darbo dienos pabaigą, į “Lietuvos telekomą” atvyko aštuoni pareigūnai iš paminėtų institucijų ir pateikė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, leidžiančią atlikti kratą. Įvairiuose bendrovės kabinetuose ir patalpose pareigūnai baigė naršyti tik ketvirtadienio naktį, jau po pirmos valandos.

Specialiųjų tarnybų pareigūnai iš stambiausios šalies telekomunikacijų bendrovės išsivežė neskelbiamą kiekį įvairios aparatūros ir dokumentų. Pareigūnai teigia taip pat apklausę kelis “Lietuvos telekomo” darbuotojus, tačiau nenurodo nei jų pavardžių, nei pareigų.

Vakar teisėsaugos pareigūnai pirmą kartą oficialiai komentavo tyrimą. Nors jų komentarai gana šykštūs, tačiau ir iš jų galima susikurti tam tikrą vaizdą apie tyrimo metu sukauptos informacijos pobūdį bei tyrimo kryptis. Kaip informavo Generalinė prokuratūra, krata buvo atlikta siekiant nustatyti, ar bendrovės turima techninė ir programinė įranga gali būti naudojama neteisėtai rinkti bendrovės veiklai nereikalingus duomenis apie asmens privatų gyvenimą. Šis tyrimas pradėtas pagal KPB surinktą informaciją.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas net pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato galimus nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. Tai 166 straipsnis, numatantis atsakomybę už neteisėtą susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar pokalbių telefonu slaptumo pažeidimą; 167 straipsnis, numatantis atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą; ir 198 (2) straipsnis, numatantis atsakomybę už neteisėtą disponavimą įrenginiais, kompiuterinėmis programomis, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis, skirtais nusikaltimui daryti.

Šiuose kodekso straipsniuose numatoma, kad kaltieji fiziniai asmenys gali būti įkalinti iki trejų metų. Be to, už tokio pobūdžio nusikaltimus kaltu gali būti pripažintas ir juridinis asmuo.

Viskas – kol kas “galimai”

Ikiteisminio tyrimo grupei vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dūda, kalbėdamas su žurnalistais, gal daugiau nei dešimt kartų pavartojo žodį “galimai”, kiekvieną kartą jį pabrėždamas. Pareigūnas aiškino, kad krata atlikta aiškinantis informaciją, kad “Lietuvos telekome” galimai yra programinė ir techninė įranga, kuri suteikia galimybę neteisėtai rinkti ir kaupti duomenis apie asmens privatų gyvenimą.

“Buvo gauta informacija, kad galimai tai buvo daroma, bet galimai tai ir nebuvo daroma. Tam ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad būtų išsiaiškinta, patikrinta, nustatyta ir šioje istorijoje padėtas taškas”, – sakė M.Dūda. Vėliau jis dar ne kartą pakartojo, kad po tyrimo gali paaiškėti, jog “Lietuvos telekomas” ar jo darbuotojai visiškai nėra susiję su jokia nusikalstama veika.

M.Dūda bent iš dalies paneigė plačiai aptarinėtas prielaidas, kad įtariamas informacijos rinkimas susijęs su politikais ir skirtas nešvariai politinei kovai prieš artėjančius Seimo rinkimus. “Galiu aiškiai pasakyti, kad šiame ikiteisminiame tyrime nėra jokių sąsajų su politika, su kokiais nors aukštais pareigūnais ar politikais. Bent jau aš neturiu jokių duomenų apie tai”, – patikino ikiteisminio tyrimo vadovas.

Prokuroras taip pat pareiškė, kad kol kas jokiems asmenims ar pačiai telekomunikacijų bendrovei per jos atstovą nėra pareikšta jokių įtarimų. Apie konkrečias tyrimo versijas pareigūnas atsisakė kalbėti.

Apklausti keli liudytojai

M.Dūda neatskleidė, kokią ir kam skirtą įrangą pareigūnai po kratos išsivežė iš “Lietuvos telekomo”. “Supraskite mane teisingai. Aš neturiu techninio išsilavinimo. Reikia iš tiesų turėti specialių žinių, kad galėtum įvertinti tos technikos galimybes ir atsakyti į klausimus, ar tos techninės galimybės reikalingos telekomui, ar jis jas turi teisėtai, ar ne. Galbūt viskas yra teisėta ir gražu, ir nereikia kelti didelio skandalo”, – pareigūnas kvietė nedaryti skubotų išvadų.

Pasak M.Dūdos, įranga “kiek galima greičiau” bus perduota ekspertams, kurie turės nustatyti, kokios jos galimybės ir kam ją naudojo “Lietuvos telekomas”. Prokuratūra į pagalbą ketina pasitelkti Ryšių reguliavimo tarnybos ir Asmens duomenų apsaugos inspekcijos specialistus.

Prokuroras taip pat neatskleidė, ar planuojama daugiau kratų, tačiau sakė, kad ketina apklausti ir daugiau liudytojų. Paklaustas, ar rengiasi apklausti ir “Lietuvos telekomo” generalinį direktorių Arūną Šikštą, pareigūnas atsakė “galbūt”.

M.Dūda pareiškė tikįs, kad specialiųjų tarnybų pareigūnai savo veiksmais “Lietuvos telekomui” nepakenkė ir bendrovė nepatirs jokių neigiamų padarinių, jeigu informacija apie galimai neteisėtą veiklą nepasitvirtins.

Ar įranga perteklinė?

“Lietuvos telekomo” pranešime spaudai tvirtinama, kad “pareigūnai domėjosi AB “Lietuvos telekomas” standartine įranga, kuri yra naudojama įprastiniu režimu”. Pranešime sakoma, kad bendrovė bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir yra pasirengusi pateikti visą tyrimui reikalingą informaciją, kuria disponuoja. “Norėčiau mūsų klientus ir plačiąją visuomenę patikinti, kad šis tyrimas jokios įtakos mūsų įprastinei veiklai nedaro. Įmonės technologiniai ir valdymo procesai nėra sutrikdyti”, – pareiškė bendrovės vadovas A.Šikšta.

Tuo tarpu VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius tvirtino, kad pareigūnai paėmė ne standartinę, o “perteklinę įrangą, kuri yra platesnių galimybių, nei būtina ryšiui palaikyti ir užtikrinti”. Pasak jo, “ikiteisminis tyrimas pradėtas, gavus informacijos, kad ryšio paslaugas teikianti bendrovė naudoja ir tam tikrą įrangą, kuri yra perteklinė ryšių teikimo paslaugų požiūriu, ir kad joje gali būti duomenų, susijusių su asmens privačiu gyvenimu, kurių kaupimas, laikymas ir panaudojimas gali pažeisti tam tikrų įstatymų reikalavimus”.

VSD vadovo prielaidą, kad iš “Lietuvos telekomo” paimta “perteklinė įranga” prokuroras M.Dūda komentavo taip: “Ar ta įranga perteklinė, ar neperteklinė, atsakyti negaliu nei aš, nei jokios kitos teisėsaugos institucijos vadovas. Tai yra specialistų kompetencija. Man keista, kad VSD vadovas jau nustatė, jog technika perteklinė. Apie įrangos techninius parametrus galiu spręsti tik iš neoficialių kratose dalyvavusių Lietuvos telekomo darbuotojų paaiškinimų. Tuos paaiškinimus dar reikia vertinti, ar jie teisingi. Galbūt teisus VSD vadovas, o galbūt telekomo vadovas”.

Vadovas pasirengęs padėti

Tik po tyrimo turėtų paaiškėti, kada galimai neteisėta įranga buvo sumontuota “Lietuvos telekome”. A.Pociaus teigimu, tai buvo padaryta ne anksčiau kaip prieš dvejus metus, tačiau ar tuomet, kai bendrovė dar buvo valstybinė, neaišku. “Lietuvos telekomą” skandinavų kompanijos įsigijo 1998 metais.

Pasak VSD direktoriaus, neleistinas duomenų apie įvairius asmenis rinkimas bei naudojimas “gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui”. “Ši įranga turi gana plačias galimybes, tačiau neaišku, ar ji buvo naudojama”, – sakė A.Pocius.

Valstybės vadovai šiomis dienomis tik užuominomis komentavo pranešimus apie teisėsaugos atliekamą tyrimą. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad tyrimas “iš dalies” gali būti susijęs su nacionaliniu saugumu.

Anot A.Pociaus, įtariama, kad informacija buvo renkama apie daugybę įvairių žmonių, tarp jų galėjo būti ir politikų. Tačiau jis nesiejo tyrimo “nei su partijomis, nei su jokia politika”. Antra vertus, VSD vadovas nepaneigė, kad slapta informacija galėjo domėtis užsienio žinybos: “Į visa tai atsakys tyrimas”.

VSD vadovas neatskleidė, kaip buvo gauta operatyvinė informacija apie galimą techninių priemonių panaudojimą neteisėtiems tikslams Lietuvos telekome”. Tačiau jis pripažino, kad parengiamieji veiksmai kratai atlikti truko kelias savaites – nuo vasaros vidurio.

A.Pocius neatmetė, kad įranga bendrovėje galėjo būti sumontuota ir be jos vadovybės žinios. “Norint piktnaudžiauti, turbūt galima viską daryti. Bet ar galėjo būti piktnaudžiaujama, bus matyti. Nemanau, kad pats vadovas asmeniškai būtų davęs kažkokius nurodymus, tokių duomenų mes neturime”, – kalbėjo jis.

Vakar ryte VSD vadovui paskambino “Lietuvos telekomo” vadovas A.Šikšta. Pokalbį saugumo vadovas pavadino geranorišku: “Supratau, kad pats vadovas yra suinteresuotas išsiaiškinti šios įrangos panaudojimo teisėtumą. Jis pažadėjo, jei reikės, netrukdyti ir padėti tyrimui”.

Parlamentinei komisijai įtakos neturės

A.Pocius įsitikinęs, kad valstybė turėtų griežčiau kontroliuoti slaptam pokalbių klausymuisi ir kitokių duomenų rinkimui naudojamą įrangą. “Ji turi būti griežčiau reglamentuojama, sertifikuojama, turi būti aiškiai apibrėžtos ribos, kokią įrangą kokia institucija ar bendrovė turi teisę turėti, kokio laipsnio patobulinimai leidžiami, kokie technologiniai procesai gali būti papildomai įdiegiami”, – teigė VSD vadovas.

Tačiau A.Pocius neturi duomenų, kad kitos privačios bendrovės galėtų turėti panašią įrangą.

Parlamentinės laikinosios komisijos, tiriančios specialiųjų tyrimų tarnybų vykdomą veiklą, pirmininkas Raimondas Šukys vakarykščiame komisijos posėdyje klausė įvairių specialiųjų tarnybų atstovų, ar dėl “Lietuvos telekomo” atliekamas tyrimas gali turėti įtakos šios komisijos darbui ir jos rezultatams. “Mums buvo pasakyta, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl jokių komentarų nepateikta. Šie įvykiai greičiausiai neturės įtakos komisijos darbo rezultatams”, – sakė R.Šukys.

Views All Time
Views All Time
1918
Views Today
Views Today
1
0 0