Skandalai

Iš esmės nuo socdemų pozicijos priklauso, ar R.Paksui gresia apkalta (apkalta laikoma įvykusia, kai už ją balsuoja trys penktadaliai Seimo - 85 nariai). Didžiosios Britanijos informacijos agentūra BBC Lietuvos skandalą vadina „Paksogeitu“ (aliuzija į“Votergeitą“, per kurį dėl korupcijos ir melo turėjo atsistatydinti JAV prezidentas Ričardas Niksonas). Amerika, kurios žvalgybai buvo žinoma nusikalstama Prezidentūros ir mafijos grandinė, teigia, kad dabar Lietuvos teisinė sistema ir demokratija turi laikyti sunkiausią egzaminą. Beje, JAV ambasada jau anksčiau buvo įspėjusi R.Paksą dėl nusikalstamų R.Ačo veiksmų.

Kyla natūralus klausimas, kodėl išryškėjus tokiai grandinėlei R.Paksas neskuba atsikratyti savo komandos? Penktadienį Prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą. Bet taip ir neaišku, kam ji buvo sušaukta. Tik pareikalauta, kad prokuratūra VSD pateiktus faktus ištirtų, nors ir taip ji šią savaitę, gavusi visą medžiagą, pradės tyrimą. Dar ir policijos generalinis komisaras (kurį R.Paksas irgi kėsinosi atleisti) V.Grigaravičius pridės savo surinktą medžiagą. Jeigu R.Paksas iš tikrųjų norėtų nutraukti jį apraizgiusį bjaurų voratinklį ir atgauti tautos pasitikėjimą, jam, atrodo, būtų tik viena išeitis: atleisti visą savo komandą ir paprašyti, kad jo patarėjų korpusą suformuotų visos Seimo frakcijos. Bet jis to nedaro. Nenori tarnauti Lietuvai ar bijo J.Borisovo, kuris gal tikrai turi šantažo priemonę - Prezidento pasirašytą sutartį - dešimtis įsipareigojimų?

R.Ačas - pati tamsiausia Prezidentūros figūra. Pasak apžvalgininkų, net Afrikoje nebūna taip, kad buvęs kolchozo mechaninių dirbtuvių vedėjas taptų Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais. Interneto svetainėse skelbiama informacija, kad dar besimokydamas Žemės ūkio akademijoje R.Ačas gerai pasižymėjo karinėje katedroje ir labai patiko majorui GRU agentui A.Lokšynui, kuris su J.Borisovu kartu tarnavo desantiniame dalinyje. Spėjama, kad jau Sąjūdžio metais R.Ačas mokėsi Baltarusijos KGB meno. Bet gal ir nebuvo taip. Tos internetinės informacijos niekas nepatvirtina.

Iš telefoninių pokalbių aiškėja, kad nusikaltėlių įtaka R.Paksui buvo daroma pagal griežtas mafijos taisykles, kur kiekvienas grandinės dalyvis kalbėdavosi tik su jam priskirtomis „grandinėmis“.
J.Borisovas veikė per Prezidento patarėją R.Ačą ir per buvusios R.Pakso „Restako“ įmonės vadovą Algirdą Drakšą. Šių metų kovo 17 d. J.Borisovas A.Drakšui išliejo baisų pyktį, kam R.Paksas nepaskyrė jo savo patarėju. „Jei pirmadienį nebus ištesėti pažadai, mirtis jam kaip Prezidentui, - grasina J.Borisovas. - Rolandas jau ne Prezidentas - lavonas. Sutartį su jo parašu rytoj parodysiu“. Rusijos agentūros ALMAX (gaminusios R.Pakso įvaizdį) darbuotojai D.Zatonskajai J.Borisovas pažada, kad R.Pakso pasirašytą keliasdešimties punktų sutartį perduosiąs „priešiškai žvalgybai“.

Kadangi VSD medžiaga buvo su grifu „slaptai“, visuomenei pirmomis dienomis jos neskelbė, ją A.Paulauskas nunešė tik Prezidentui ir premjerui.
Pagal įstatymą VSD privalo teikti informaciją pirmiausia Prezidentui. M.Laurinkus teigia taip ir daręs, bet Prezidentūra į ją nereagavo, o tik nusikalstamos veiklos dalyviai gavo informaciją, kad juos VSD seka. A.Paulauskas teigia, iš R.Pakso reakcijos supratęs, kad VSD medžiagoje minimi faktai jam yra žinomi. Jis pridūrė, kad buvo siūlyta visiems trims valstybės vadovams (Prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui) kartu išklausyti VSD informaciją. Bet Prezidentas norėjęs ją gauti vienas. Ketvirtadienio vakarą R.Paksas, susijaudinęs taip, kad net pamiršo mikrofoną įsisegti, „įšoko“ į Lietuvos televizijos „Panoramos“ laidą ir perskaitė iš kišenės išsitrauktą pareiškimą. Ne, jis neatsistatydino, o tik paneigė informaciją, kad jis ir jo aplinka turi ryšių su tarptautiniais nusikaltėliais.

Vilniaus senamiesčio S.Daukanto aikštę prie Prezidentūros šeštadienį užplūdo žmonės, raginę atsistatydinti į skandalą dėl patarėjų įklimpusį prezidentą Rolandą Paksą. Atsižvelgiant į viešosios tvarkos pažeidimų grėsmę, Prezidentūros prieigose buvo sutelktos didelės policijos pajėgos. Mitinguotojus akylai stebėjo keli šimtai pareigūnų. Įeinantys į aikštę buvo filmuojami ir tikrinami, ar nesineša ginklų, aštrių daiktų, lazdų, akmenų, plytų ir kitų pavojingų daiktų. Aikštės pakraštyje buvo keli raitosios policijos pareigūnai, kurių arkliai prunkštė ir nekantriai trypčiojo. Dešimtys skydais, šalmais, guminėmis lazdomis ir kita specialia ekipuote apsirūpinusių specialiosios paskirties policijos pareigūnų aikštėje skyrė R.Pakso atsistatydinimo reikalaujančius mitinguotuojus ir prezidento šalininkus. Nemažai pareigūnų buvo pasklidę minioje. Daukanto aikštė buvo taip perpildyta, kad mitinguotojus gausiai supę ir saugoję policijos pareigūnai nebegalėjo leisti prisijungti prie mitingo kai kurių pageidavusiųjų jame dalyvauti.

Apie Prezidentą ir jo sukeltą politinę krizė jau tiek prirašyta, tiek prikalbėta... Įvairiausiais rakursais. Štai citata: "Taigi jau pradeda aiškėti, jog ši politinė krizė - ne sąmokslas prieš Prezidentą, kaip jis buvo pareiškęs, o realus sąmokslas prieš Lietuvą" ("Lietuvos ryto" Apžvalgininkas). Tačiau būtent šiuo rakursu, man regis, kalbama ir rašoma nepakankamai. Žinoma, svarbu, apmaudu, gėda, kad mūsų Prezidento moralė, kaip sakoma, "žemai", kad jis susidėjo su nepraustaburniais (J.Borisovas), su menko išsilavinimo (R.Ačas) žmonėmis. Svarbu, bet ne svarbiausia. Svarbiausia, kad su mūsų prezidentu susijęs realus sąmokslas prieš Lietuvą.

Kai Mikė Pūkuotukas paklausė Asilo Nulėpausio, kas atsitiko su jo uodega, anas nusistebėjo: o kas jai galėjo atsitikti? Jos nebėra, - pranešė Mikė Pūkuotukas. Tu esi tikras? - pasitikslino Nulėpausis. “Matai, - atsakė Pūkuotukas. - Uodega arba būna arba nebūna. Čia apsirikti neįmanoma. O tavosios nėra”. Apsižiūrėjęs Nulėpausis liūdnai atsiduso: “Ko gero, tavo teisybė” “Žinoma, mano, - pasakė Pūkuotukas, - būsi ją kur nors palikęs.” “Kas nors bus ją pasiėmęs, - pasakė Nulėpausis. - Va kokie.” Ir Mikė Pūkuotukas, norėdamas paguosti draugą, iškilmingai pažadėjo surasti jo uodegą. Lietuva dabar kaip tas Nulėpausis irgi sunkiai dūsauja ir liūdnai klausia savęs – “Kodėl?”, retsykiais “Kam?”, o kartais “Nejaugi šitaip?” Nes jaučiasi praradusi. Ne uodegą, ne. Valstybės garbę. Tai, ką iki šiol įkūnijo Prezidento institucija, švietusi nesutepto autoriteto baltumu valstybės kalno viršūnėje. Ir apsirikti čia taip pat neįmanoma. Nes garbė, pasak Pūkuotuko, arba būna arba nebūna.

Sąmokslininkiška retorika yra lyg kamšis, užkemšantis kiaurus politinės kanalizacijos vamzdžius. Dažniausiai tokiu sąmokslo ir šalies gelbėtojo nuo sąmokslininkų įvaizdžiu dabar naudojasi Lietuvos prezidentūros veikėjai, pradedant pačiu Rolandu Paksu. Lyg per nesibaigiančią rinkiminę kampaniją remiamasi paveikia šešėlių teatro priemone: jei prabylama apie įtartinus jo artimiausios aplinkos ryšius- reiškia tie, kurie tuos ryšius atidengia, yra su sveiku protu prasilenkiantys sąmokslininkai prieš Lietuvą ir jos prezidentą. Kas svarbiausia ir kas labiausia apgailėtina, to iš esmės pakanka dideliai daliai mūsų liaudies apkvailinti. Nesvarbu, kad politikos apžvalgininkai argumentuoja, kad net jei ir yra matomi sąmokslo ženklai visoje prezidentūros ryšių aferoje, tai daugiausia jų pripaišyta ant pačios prezidentūros sienų. Žodis "sąmokslas" yra lyg kempinė mokyklinei politikos lentai nuvalyti.

Krizė gilėja. Tai faktas. Pačioje pradžioje skandalą buvo galima vertinti žmogiškų klaidų lygmeniu. Bet iš visų pusių pasipylus naujai informacijai, pradedi galvoti apie sisteminius dalykus, scenarijus ir jų autorius. Iš anksto kurtus scenarijus, iš įvairių pusių. Būdamas aklavietėje, po kurio laiko vis tiek surandi kelią iš jos išeiti, rūkas pradeda sklaidytis. Dabar jau tiek dienų ta Prezidento istorija tęsiasi, ir nematau, kad kas būtų paaiškėję. Jokių tiesių atsakymų iš Prezidento, nieko iki šiol nedavė ir teisinis tyrimas, aiškių atsakymų nėra ir iš parlamentinės komisijos. Nėra akivaizdžiai atskleisti ryšiai tarp Prezidento ir kriminalinio pasaulio. Nėra visai aišku, kaip šitoje istorijoje dalyvauja specialiosios tarnybos. Iš visų pusių - iš Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų. Yra tik interpretacijos. Prezidento išsisukinėjimai ir pašmaikštavimai, apžvalgininkų, žurnalistų vertinimai. Aš įsivaizduoju, kad tokioje situacijoje dabar pradės taškus dėlioti visuomenės nuomonė. Nesulaukiant pagrįstų išvadų, politikų ir vertintojų elgesiui pradės įtaką daryti viešoji nuomonė. Ir tada, manau, gali būti nukrypta nuo pastangų surasti tiesą.