Prezidentūros muilo burbulo skandalas užgožė aktualias Lietuvos problemas
Sukeltas skandalas dėl žemės sklypų iš dalies parodė net šalies aukščiausių vadovų, ministerijų, STT skubotumą. Didžiausi „nenaudėliai“, neva prisigrobę daugiausiai sklypų, — žemėtvarkininkai. Ne vienas iš jų susigundė jam suteiktomis galimybėmis, įsivėlė, kaip Vilniuje, į įtartinus sandėrius su nusikaltėlių pasaulio atstovais arba sudarė sąlygas pajūryje ir kitose vertingose vietose išgrobstyti sklypus. Tačiau spaudoje paskelbti skubotai sudaryti sąrašai atspindi ir specialiųjų tarnybų neprofesionalumą bei kai kurių politikų norą viską sumauti ant vieno kurpalio.
Bandė apskrities viršininką įvardinti žemvaldžiu
Spaudoje paskelbtoje statistikoje Telšių apskritis nurodyta kaip viena iš tų, kur žemėtvarkininkai įsigijo daugiausiai sklypų. Viename krikščioniškai demokratiškame laikraštyje suabejota Telšių apskrities administracijos viršininko Kazio Lečkausko gebėjimu atlikti pareigas. Net mestelėtas įtarimas, kad viršininkas tikriausiai irgi yra vienas didžiausių „sklypininkų“. Telšių apskrities viršininkui K.Lečkauskui tokie kaltinimai atrodo visiškai nepagrįsti. Viršininkas tvirtina, kad Telšių apskrityje neturi nė vieno sklypo. Joniškio rajone yra paveldėta 70 arų žemės, bet K.Lečkauskas aiškino, kad net šautuvu varomas negalėtų parodyti, kur ji. Tiesiog tuo palikimu nė nesidomėjo.
Telšių apskrities administracijos Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų žemėtvarkininkų sąrašuose yra ir tokių, kurie turi daugiau kaip po penkis sklypus.
Avansu būtų galima pasakyti štai ką: po kelis ar kelioka sklypų turi ne tik žemėtvarkininkai, bet ir kai kurie kiti valdininkai. Apie ūkininkus, verslininkus niekas nė nesiruošia kalbėti.
Sukeltas skandalas turėjo parodyti, kas neva kalčiausias dėl žemės sklypų dalybų. Tačiau visa tai labai panašėjo į miglą, paskleistą vien tam, kad būtų mažiau matomi kur kas didesnio kalibro veikėjai.
Apkaltintas krikdemo redaguojamo laikraščio straipsniu, K.Lečkauskas nesupranta, kodėl būtent sureikšminamas jo vaidmuo. 1999 metais gegužės mėnesį įstatymo pataisas, kad žemę gali įsigyti ne tik vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, bet ir kiti asmenys, priėmė Seimas, kuriame daugumą turėjo ne kas kita, o konservatoriai ir jų politikai aklai pritariantys krikščionys demokratai.
Kad ir kaip nepatiktų krikdemiškam laikraščiui, K.Lečkauskas nėra iš tų apskričių viršininkų, turinčių daugybę sklypų. Ir apskritai čia dėl vieno apskrities viršininko, kurio žmona neva turėjusi daugybę sklypų, gavosi paikas nesusipratimas. Kauno apskrities viršininko žmonai tyrėjai priskyrė keliolika sklypų. Mat atitiko vardas ir pavardė. Tačiau nepasidomėjo asmens kodu. Kauno apskrities viršininko žmonos ir bendravardės bei bendrapavardės keliolika sklypų turinčios moters asmens kodai skirtingi.
Duomenys ne visai tikslūs
Pasak Telšių apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Alfredo Vasiliausko, jis nebijąs patikrinimų. „Stengėmės, kad būtų laikomasi įstatymų, todėl nei anksčiau, nei dabar niekas nedraudžia piliečiams gauti žemę kaip palikimą, ją nusipirkti,“, — sakė departamento direktorius.
A.Vasiliauskui visi žemėtvarkos specialistai, turintys daugiau negu po vieną sklypą, parašė pasiaiškinimus. Pasirodė, kad surankioti duomenys ne visai tikslūs. Kai kam priskirta daugiau sklypų negu turėta.
Kadangi daugelis žemėtvarkininkų anksčiau dirbo kolūkiuose ar tarybiniuose ūkiuose, tai turėjo po kelis sklypus asmeninio naudojimo žemės. Prasidėjus žemės dalyboms, jie įsigijo valdomus sklypus, kurie nebuvo vienoje vietoje. Taip atsirado įrašai apie kelis valdomus sklypus. Vėliau vieni žemės nusipirko, kiti paveldėjo.
A.Vasiliauskas patikino, kad žemėtvarkininkai tikrai neužgrobė kažkam priklausančios žemės, neįsigijo sklypų turistiniu, rekreaciniu ar gamtosauginiu požiūriu vertingose vietose. Daugiausiai tai namų valdos sklypai, žemės ūkio paskirties žemė. Naivu būtų bandyti lyginti šią žemę su sklypais didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, taip pat gražiausiose nacionalinių parkų vietose. Telšių apskrities žemėtvarkininkų turima žemė vertinga tiek pat, kaip ir daugelio piliečių. Štai čia ir yra pagrindinė problema — pasinaudojant plika statistika, tačiau kruopščiau neanalizavus duomenų, jų neįvertinus, ne vienas pareigūnas buvo pavaizduotas kaip piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi.
Apskrityje žemės reforma jau baigiama
Telšių apskritis Lietuvoje pirmauja žemės reformos tempais. Apskrityje reforma jau įvykdyta beveik 95 procentais. A.Vasiliauskas spėja, kad galbūt todėl sąrašuose labiau ir figūruoja Telšių apskrities žemėtvarkininkai.
Kai buvo dalijama kolūkių žemė, susiformavo daugybė smulkių sklypų. Vienas savininko sklypas atsidūrė tolokai nuo kito. Taip atsirado „trihektarininkai“, įteisinę savo turimas valdas, — po kelias, su atskirais kadastriniais numeriais. Mažai kas sutiko, kad dar kolūkių laikais valdytas sklypas būtų perkeltas į kitą vietą, kad visiems susiformuotų stambesni žemės masyvai.
Ne kartą keitėsi ir žemės grąžinimą arba jos įsigijimą reglamentuojantys įstatymai. Nemaža painiava buvo padaryta ir su tais žmonėmis, kurie tikėjosi kompensacijų. Įsirašę į kompensacijas norinčių gauti asmenų sąrašus, žmonės savo žemę galėjo ir parduoti, Dabar tai draudžiama, nors valstybė ir neišgali mokėti kompensacijų. Daug žmonių supriešino Valstiečių ūkio įstatymas, trijų hektarų suteikimas, kai savo žemės nebegalėjo atgauti ankstesni teisėti jos savininkai. Tačiau bet kokiu atveju žemėtvarkininkai tik vykdė Seimo ir Vyriausybės įstatymus bei nutarimus, neretai susilaukdami iš žmonių piktų priekaištų.
Telšių apskrityje kompensacijų už žemę reikia išmokėti 79 mln. litų, o iki šiol išmokėta tik 16 mln. litų. Tačiau, kaip minėta, dabar kompensacijas pageidaujantys gauti asmenys nebegali perleisti nuosavybės teisių į žemę, pakeisdami savo valią. Negali, nors ta žemė ir būtų niekieno neužimta. Valstybė tokiomis pataisomis tik atėmė žmonėms galimybę greičiau gauti pinigus už žemę, o pati savo įsipareigojimų neįstengia vykdyti. Pasak A.Vasiliausko, dažna įstatymų ir Vyriausybės nutarimų kaita trukdė sparčiau atkurti žemės nuosavybės teises ir lėtino visą žemės tvarkymo procesą.
