Bio-Inventorizacija: ???

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įsivaizduokite didelį prekybos centrą. Milijonai pakuočių, tūkstančiai prekybinių pozicijų, šimtai prekių kategorijų - susigaudyti šioje spalvų, kvapų ir formų makalynėje, atrodo, nėra jokios galimybės. Tačiau štai, savo krepšelį prikrovę produktų, jūs prieinate prie kasos. Keletas sekundžių - ir jūsų surinktas margaspalvis asortimentas išrūšiuotas, identifikuotas ir nuskaitytas. Kasos aparato nuskaityta informacija, esanti ant mažyčių etikečių su brūkšniniu kodu, akimirksniu sutikrinama su bendra parduotuvės duomenų baze, kurioje saugomi duomenys apie visas prekes, o rezultatas atspausdinamas ant čekio. Atleiskite man už šį mažutį ekskursą po visiems gerai pažįstamas vietas. Kaip šiandieną veikia mažmeninė prekyba, žino visi, tačiau kalbėsiu ne apie parduotuves. Prekybos centras - tai tik vykusi analogija visą planetą apimančiam projektui, kurį jau kuria šimtai viso pasaulio mokslininkų: Barcode of Life Initiative (BLI) - unikali sistema, siūlanti suteikti identifikacines žymes visoms Žemės gyvybės formoms.

Arkliai - ne tik poilsiui, bet ir gydymui

Arkliai - ne tik poilsiui
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Birštono žirgyno direktorė jojimo trenerė Saulė Mereckienė pasakojo, kad arkliai - visas jos gyvenimas. Uždarius Marijampolės žirgyną, moteris kurį laiką buvo likusi be darbo, tačiau savo pomėgio žirgams neatsisakė. Birštono žirgyną, kuriame ji dabar dirba, remia savivaldybė kaip vieną vaikų užimtumo ir turizmo plėtojimo formų. Hipoterapija – tik papildoma žirgyno veikla. Dėl šios srities finansavimo savivaldybei buvo pateiktas projektas, tačiau jis paremtas nebuvo – hipoterapija dar nelaikoma rimtu dalyku. S.Mereckienė sakė matanti, kad profesionali hipoterapija labai reikalinga. Žirgyno direktorė per daugelį savo darbo su žirgais metų įsitikino, kad ir paprasčiausias jodinėjimas daro teigiamą poveikį treniruojamiems vaikams - jie ateina negalėdami sutramdyti savo charakterio, o pabendravę su žirgais, besirūpindami jais, surimtėja, pasidaro geresni, švelnesni. Saulės nuomone, jodinėjimas puikiai tinka dirbant su elgesio problemų, psichikos sutrikimų turinčiais vaikais. Jie paprastai jodinėja labai noriai. Reabilitologė D.Baranauskienė minėjo siūliusi ir savo vyresnio amžiaus pacientams gydytis jodinėjant, tačiau jie atsisakę - Lietuvoje tai dar neįprasta, dažnas bijo arklio. Kitose šalyse tarp vyresnių žmonių hipoterapija labai populiari, net nediskutuojama dėl jos poreikio ar teigiamo poveikio neįgaliesiems. Anglijoje jodinėjantys neįgalieji nieko nebestebina.

Italija: Romos centre rasti labai seni griuvėsiai

Italija: Romos centre rasti labai seni griuvėsiai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Italijos archeologai šalies sostinėje aptiko didžiulių rūmų, pastatytų pirmųjų senosios Romos valdytojų laikais, griuvėsius. Istorinio pastato pamatai, kurių nesėkmingai ieškojo ne viena mokslininkų karta, buvo rasti 6-7 m gylyje, netoli nuo dabartinių Vestos šventyklos griuvėsių.

Baltijos valstybių paradoksai

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žinia, kad trys mažos Baltijos valstybės po II-ojo pasaulinio karo vienintelės iš kitų Vidurio Rytų Europos regiono valstybių nebuvo atkurtos. Vakarų šalių istorikai, rašę šiuo klausimu, vadovavosi faktu, kad nei JAV prezidentas F. D. Rooseveltas, nei Didžiosios Britanijos premjeras W. Churchillis nesutiko pripažinti Baltijos valstybių aneksijos ir kad, vadinasi, „naujo Miuncheno“ dėl Baltijos valstybių nebuvę, o dėl aneksijos visa atsakomybė tenkanti J. Stalinui. Tačiau iš tų pačių istorikų pateiktos medžiagos matosi, kad Stalinas veikė atsižvelgdamas į Vakarų valstybių poziciją, ir tai leidžia įtarti, kad Miunchenas dėl Baltijos valstybių, tegul ir nepasirašytas, bet egzistavo. Tad kiltų klausimas – ar tikrai Lietuvos, kaip ir kitų dviejų Baltijos valstybių išnykimą galų gale nulėmė bendras didžiųjų valstybių interesas atsikratyti jomis kaip nereikalingomis? O jeigu taip – tai kodėl? Atsakymui nemažai medžiagos galima rasti ankstesnėje Baltijos valstybių istorijoje. Tikriausia, nebus didelė naujiena teiginyje, kad Baltijos valstybių egzistavimas per visą tarpukarį buvo probleminis. Faktinį savo egzistavimą pradėjusios, kaip ir dauguma kitų naujų valstybių, 1918 m. pabaigoje Baltijos valstybės formalaus juridinio pripažinimo iš didžiųjų pasaulio galybių sulaukė vėliausiai: Latvija ir Estija – po dviejų metų (1921 m sausį), o Lietuva – net po keturių (1922 m.gruodį).

Spirit marsaeigis Raudonojoje Planetoje: rastas mįslingas akmuo

Spirit marsaeigis Raudonojoje Planetoje: rastas mįslingas akmuo
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Marsaeigis Spirit, jau trylika mėnesių žvalgantis Raudonosios planetos dykynes, mokslininkams pateikė naują siurprizą - netoli nuo meteorito išmalto Gusevo kraterio aptiktas akmuo, savo vidinėse porose turintis neįprastai didelį sieros ir magnio kiekį. Kaip praneša New Scientist žurnalas, Spirit marsaeigis ir anksčiau tyrinėjo paviršinių sieros pėdsakų turinčius riedulius, tačiau nė vieno iš jų sudėtyje siera aptikta nebuvo.

Tolimo kvazaro spinduliai padėjo atrasti „pradingusios“ materijos dalį

Tolimo kvazaro spinduliai padėjo atrasti „pradingusios“ materijos dalį
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rentgeno spindulius skleidžiančio Markarian 421 kvazaro stebėjimas, atliktas orbitinės Chandra observatorijos dėka, atrodo, padėjo astronomams rasti dalį „pradingusios materijos“ (kitas pavadinimas - „trūkstama masė“). Šiuolaikinis mokslas tvirtina, kad tik 5% Visatos medžiagos tenka mums įprastai materijai, o likę 95% - vad. „tamsioji materija“.

Juzefos Čeičytės paroda Radvilų rūmuose

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tapytoja, kino ir teatro dailininkė, eiles kurianti Juzefa Čeičytė Lietuvos meną praturtino svariu kūrybos indėliu. 7 dešimtmetyje J. Čeičytė ėmė garsėti, kaip įdomių ir tuomet neskatinamų kurti abstrakcijų autorė. Jos paveikslai – ne sausos technikos ir plastinių ieškojimų išraiška, bet jos dvasinės erdvės, savimonės atspindžiai, fiksuoti savita, nepanašia į nieką plastine forma. Drobėse spalvų, tonų, koliažo technikos elementų visuma autorė reiškė ir filosofinius savo laiko ir patirties apmąstymus. Juzefa Čeičytė gimė 1922 m. Rokiškio raj., Aleknų kaime. Valstybiniame dailės institute studijavo tapybą pas Antaną Gudaitį, Viktorą Vizgirdą. Išvengusi ištremtų tėvų dalios, 1948 m. buvo pašalinta iš instituto ir tik gerų žmonių išslapstyta nuo represijų. Jai teko dirbti Valstybinio operos ir baleto teatro dekoracijų ceche, vėliau slapstėsi Linkuvoje, Ramygaloje, Panevėžyje, įsidarbino Klaipėdos dramos teatre. Ten 1949 – 54 m. sukūrė scenovaizdžius ir kostiumus 15-ai spektaklių. Eksternu išlaikiusi egzaminus ir apgynusi diplominį darbą, gavo scenografės diplomą ir buvo paskirta uostamiesčio teatro vyriausiąja dailininke. Buvo kviečiama kurti ir kituose teatruose. 1960 m. priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1961 m. iki 1978 m. Lietuvos kino studijoje kūrė dekoracijas, kostiumus vaidybiniams ir dokumentiniams filmams.

Faktinių aplinkybių konstatavimo paklausa kasmet padidėja po kelis kartus

businessman-working-with-documentation-desk_1098-15981
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sparčiai auga antstolių atliekamo faktinių aplinkybių konstatavimo paklausa. Šios rūšies teisines paslaugas Lietuvos antstoliai teikia nuo 2003 metų, kai tapo privatūs. Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta jau 596 kartus, o praėjusiais metais antstoliai surašė 1161 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, dar vadinamas "teisine fotografija", yra labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės gali padėti nuginkluoti nesąžiningą oponentą teisme, o dažnai išsprendžia problemą ir visai be teismo. Gyvenime būna situacijų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikia užfiksuoti kokį nors įvykį ar daikto būklę, savotiškai "sustabdyti" laiką. Todėl antstoliai kviečiami į statybų aikšteles, akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus ir daugybę kitų objektų, kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus. Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčių užsienio valstybių pavyzdžiai leidžia prognozuoti, kad ateityje faktų konstatavimas Lietuvoje dar labiau paplis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Olandijoje antstolių paslaugos - faktinių aplinkybių konstatavimas, dokumentų įteikimas, ikiteisminis skolų išieškojimas - sudaro 70 proc. visos antstolių veiklos ir tik 30 proc. jų veiklos yra priverstinis sprendimų vykdymas.

Didžiosios kovos apygardos įkūrimas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

1945 m. gruodžio 1 d. Žalias Velnias (Jonas Misiūnas) išleido įsakymą Nr. 1/19, kuriuo 5-oji LLA apygarda buvo pavadinta 5-ąja LLA Didžiosios Kovos apygarda (DKA). Nuspręsta apygardoje įkurti keturias partizanų rinktines -“A”, “B”, “C”, ir “D”. Rinktinė suskirstoma į batalionus, kuopas, būrius ir skyrius. Jos štabą sudaro vadas, jo adjutantas, vado pavaduotojas, finansų, ginkluotės, žvalgybos, administracinio, sanitarinio skyrių viršininkai ir aptarnaujantis personalas. Šis Žalio Velnio įsakymas nebuvo įvykdytas iki galo. Sukurtos ne keturios, o tik dvi rinktinės, pavadintos “A” ir “B”. “A” rinktinės partizanai daugiausia veikė Trakų apskrityje, “B” rinktinės partizanai-Ukmergės apskrityje. Jonas Misiūnas tikriausiai siekė įkurti “C” ir “D” rinktines Švenčionių ir Utenos apskrityse, bet, žuvus Tigro rinktinės vadui ir sunaikinus rinktinės štabą, ryšiai su Švenčionių apskrities partizanais nutrūko. Kaip minėta, 1945 m. sausio-vasario mėnesiais buvo sunaikintas LLA Vilniaus apygardos štabas. Balandžio 13 d. žuvo šio štabo narys M. Kareckas-Serbentas. Tada niekas negalėjo įsivaizduoti, kad nuo sausio mėnesio J. Markulis-Kudirka tarnauja MGB kaip agentas Ąžuolas. 1944 m. pabaigoje — 1945 m. pradžioje Kudirka dirbo Vilniaus apygardos štabo spaudos ir propogandos skyriuje.

Ar mūsų istorijos vadovėliai ugdo europietį?

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jeigu kas mano, kad parašyti vidurinėms mokykloms vadovėlį lengva, labai apsirinka. Autorius privalo gerai išmanyti faktinę medžiagą (vadovėlyje negali likti dalykinių klaidų); turėti savo požiūrį į aprašomąjį laikotarpį, jo įvykius (vadovėlis - ne vien faktų suma, tuo labiau jų kratinys); sugebėti vaizdžiai ir paprastai sukurti mokinio psichologiją ir metodinius reikalavimus atitinkantį tekstą. Maždaug prieš 10 metų Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė leisti vadovėlius rašyti patiems mokytojams. Deja, šis sprendimas nepasiteisino, nes išleistų vadovėlių autoriams pritrūko kompetencijos ir konceptualumo. Remigijaus Civinsko ir Kastyčio Antanaičio parengta “Lietuvos istorija 12 klasei” taip pat ne be priekaištų. Ir 2-ajame jos leidime (Vilnius, 2001) palikta daugybė dalykinių klaidų ir netikslumų. Galbūt pasirinkti nekompetentingi vadovėlio recenzentai? Bet juk Lietuvoje, pirmiausia Istorijos institute ir aukštųjų mokyklų Istorijos katedrose, nestinga kvalifikuotų istorikų. Šiame straipsnyje kalbėsiu ne apie dalykines vadovėlio klaidas, o apie jo konceptualumą. Savo samprotavimus paremsiu naujųjų laikų istorijos, kurią geriau išmanau, faktais.

Vyčio apygardos partizanų veikla 1944-1953 m.

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Panevėžio krašte jau nuo 1944 metų veikė Vyčio apygardos partizanai.Vyčio apygarda buvo ypatinga tuo, kad čia labai anksti, 1945 m.vasarą, sovietai sukūrė smogikų būrius. Jie vykdė pasibjaurėtinas provokacijas partizanų vardu. 1946 m.apygardoje įvedama lietuviška kario uniforma. Žymiausi partizanų būriai: A. Žilio-Žaibo, A.Smetonos-Žygaudo, Mykolo Šemežio, Petro Blėkos, Broniaus Karbočiaus-Bitės, Stasio Eidminavičiaus — Biedno Rupūžės. 1953 m.balandžio 17 d. Ramygalos rajone Rodų pušyne žuvo paskutinis Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas Edvardas Daučiūnas-Jokeris. Ilgiausiai partizanai išsilaikė Biržų rajone. 1913 metais rugpjūčio 5 dieną gimė Danielius ir Aleksandra Vaiteliai. Ir kas galėjo numatyti, jog jie susitiks viename kelyje ir išvydę vienas kitą nebenorės išsiskirti. Likimas skyrė, taip kad Danielius ir Aleksandra lankė tą pačią Šėtos mokyklą, mokėsi toje pačioje klasėje. 1941m. vienas kitam ištarė priesaikos žodžius visam gyvenimui, tačiau rūsti istorija įvykius pakreipė kita linkme. 2003 m.rugpjūčio 5 d. įvyko žuvusio Vyčio apygardos partizanų vado Danieliaus Vaitelio ir jo žmonos Aleksandros 90-ojo gimtadienio minėjimas.

Baudėjai

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Skrebų (istrebitelių) būriai sukurti LKP (b) CK 1944 07 24 nutarimu. Skrebų būriai buvo organizuojami ne tik apskričių centruose, bet ir valsčiuose. Daugelis skrebų buvo prasigėrę, degradavę sovietinių okupantų talkininkai, padėję jų represiniams organams sekti ir žudyti laisvės kovotojus, aktyviai dalyvavę tremiant žmones į Sibirą. Sovietų valdžia jiems algų nemokėjo, todėl, turėdami ginklus, jie nebaudžiami vagiliavo ir plėšikavo. LKP (b) CK 1945 09 01 nutarimu, skrebai buvo prilyginti kaimo milicininkams, pradėjo gauti algas, aprangą, maisto davinį. Buvo įrengtos būstinės, įvesta karinė drausmė, bet vagystės ir girtavimas jau nesiliovė. Skrebų būrys (40 žmonių) Utenoje buvo organizuotas 1944 07 13–08 07. 1948 m. sausio mėnesį Utenos apskrityje buvo 12 vls. ir tiek pat skrebų būstinių, kur buvo 191 skrebas. Skrebų ir NKVD kareivių įgulos buvo Leliūnuose, Vyžuonose, Užpaliuose, Daugailiuose, Tauragnuose, Saldutiškyje, Kuktiškėse, Utenoje. Skrebų skaičius svyravo nuo 20 iki 30 žmonių. 1951–1954 m. skrebų būriai palaipsniui buvo mažinami ir pagaliau panaikinti. Skrebai dalyvaudavo čekistų operacijose prieš partizanus ir būdavo jų vedliai. Ypač aktyviai jie talkino okupantams suimant ir tremiant žmones.