Mokslai

Kiek žmonių gyveno viduramžių Palangoje?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gali pasirodyti, kad vikingų laikais Palangoje gyvenimas virte virė - juk jau rastos bent keturios vienu laiku gyvavusios gyvenvietės. Pamėginkime nustatyti, kiek gyventojų būta Palangoje apie 950 metus. Tiksliausiai tai įmanoma turint pilnai ištirtus kapinynus su žinomu visų mirusiųjų amžiumi ir lytimi. Palangoje taip nėra - VIII - XIII a. kapinynas yra apnaikintas ir ne iki galo iškasinėtas, VIII - X a. kapuose kaulai visai sunykę, o nuo X a. mirusieji buvo deginami. Kapų skaičiai, kuriuos žinome yra “sumažinti”. Šiuo metu X a. yra skiriami 136 kapai. Plinkaigalio V - VI a. kapinyno medžiaga remiantis populiacijos dydis buvo tiksliai apskaičiuotas, ten per vieną šimtmetį buvo palaidota apie 180 žmonių ir tai atitiko 40 - 60 žmonių, arba 5-8 šeimų gyvenvietę. Taip skaičiuojan, turint omenyje nepilnai ištirtus kapus, išeitų, kad Palangos pietinėje gyvenvietėje apie 950 metus irgi gyveno tik 40-60 žmonių. Skaičiuoti pagal pastatus rastus pietinėje gyvenvietėje nepatikima, nes ji dar mažai kasinėta. Jos plotas yra apie 7 ha, jei vidurys buvo beveik tuščias, tai apstatytas plotas galėjo sudaryti apie 5 ha.

Kodėl kuršiai vadinasi kuršiais ir kur jie gyveno

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kuršių (Kurs, Cori, Curi, Curones, Curetes) vardą kalbininkas K. Būga manė reiškus “lydimą, krūmą, kelmą”, o jų žemę vadino “žemų, nuskurdusių medelių, krūmų arba lydimų kraštu”. Gali būti, jog kuršis siejasi su kaire, kas senovėje reiškė ir šiaurę. tokiu atveju kuršių etnonomas būtų dvireikšmis - kuršiai gyveno šiaurinėje dalyje teritorijos, kuri siejama su pasaulio medžio kelmu (keru). N. Vėlius dėl to mano, kad Kuršą galima laikyti kero, kelmo šalimi, o jos gyventojus - kelminiais. Šiandien, deja, neturime senovinių žemėlapių, kuriuose būtų parodyta kuršių teritorija - gal todėl istorikai ir kalbininkai gerą šimtmetį diskutuoja dėl kuršių teritorijos ribų. Kuršiams priskiriamas pajūrio ruožas yra nuo 6-8 iki 50 km pločio. Plačiausiai kuršius apgyvendina kalbininkai K. Būga ir A. Salys, pravesdami kuršių-žiemgalių ir žemaičių ribas rytuose Ventos - Virvytės upėmis. Dėl to, kad taip nevienodai nustatoma kuršių rytinė siena visų pirma yra kalti skirtingi metodai - kalbininkai, kuriems sunkiai sekasi datuoti vandenvardüžius ir vietovardžius, kartais pakelia labai seną praeities klodą, kuris siekia sudėtingą genčių formavimosi periodą I-ojo tūkstantmečio vidurį. Istorikai, priešingai, naudojasui vėlyvais raytiniais XIII - XIV a. šaltiniais, ir jų vaizduojamos genčių ribos yra jau gerokai sujauktos perdalijimų ir migracijų.

Bus supaprastinta skyryba ir rašyba arba Neūžauga ąžuolas pavirs neužauga ažuolu

pagal
redhead-woman-lying-floor-with-notebook-tablet_273609-14456
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė sako, kad vasarą darbo grupė baigė rengti kai kurių skyrybos taisyklių pakeitimo projektą. “Teko nemažai važinėti po Lietuvą, bendrauti su mokytojais ir mokiniais. Daugelis tvirtino, kad reikia keisti skyrybos taisykles”, - kodėl imtasi tokio projekto, aiškino I.Smetonienė. Pagal parengtą projektą, skyryba bus skirstoma į privalomąją bei tokią, kai žodžių junginio skyrimas arba neskyrimas nelaikomas klaida. “Trečiąją dalį sudaro tokia skyryba, kuri yra asmeninis autoriaus reikalas”, - sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė. Pripažįstama, kad rengiamiems skyrybos taisyklių pakeitimams prieštarauja nemažai akademinės bendruomenės narių, mokytojų. “Jie pateikia pagrindinį argumentą: aš išmokau, tegul mokosi ir kiti”, - sakė I.Smetonienė. Pastaruoju metu išleistose sintaksės knygose skyrybos taisyklių gerokai padaugėjo, o tai, anot I.Smetonienės, negatyvus dalykas, nes kiekvienam atvejui sugalvojama atskira taisyklė. Vytauto Didžiojo universiteto docentė Virginija Vasiliauskienė taip pat įsitikinusi, kad būtina supaprastinti lietuvių kalbą. “Reformų reikia ne tradicinei, mokyklinei sintaksei. Manau, kad visų pirma lietuvių kalba turėtų būti moderniai aprašyta moksliniuose darbuose ir vadovėliuose, - įsitikinusi docentė. - Dabar susiklostė tokia situacija, kai studentai nesuvokia paprasčiausių dalykų - sakinio struktūros ir pan. Kaip jie gali rašyti kablelius?”

Lietuviai perka žvaigždžių vardus ir sklypus Mėnulyje

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Danguje vos įžiūrimas žvaigždes savo vardais pavadinantys lietuviai papildo gudrių verslininkų kišenes. Lietuvoje viena bendrovė jau kurį laiką siūlo tautiečiams neįprastą paslaugą – už kelias šimtines suteikti žvaigždei pageidaujamą vardą. Labiausiai šia paslauga domisi romantiškai nusiteikę vyrai, kurie žvaigždes dovanoja savo mylimosioms. „Romantiški vaikinai žvaigždes savo išrinktosioms dovanoja, o solidūs vyrai sumoka“, - tokią paslaugą ironizavo Molėtų astronomijos observatorijos darbuotojas Saulius Lovčikas. Jo žodžiais, kur kas naudingiau nusipirkti žemės Mėnulyje. Tokia investicija, astronomo manymu, gali atnešti daugiau naudos. Klaipėdietis Liutauras žvaigždę žmonos vardu pavadino vestuvių metinių proga. Jis susigundė vienos JAV kompanijos siūloma tokia paslauga, nes tuo metu viešėjo Amerikoje. „Man labiau patiko pati idėja – padovanoti žmonai žvaigždę. Ši originali dovana buvo mano meilės išraiška. Suprantu, jog ta žvaigždė galbūt turi ir kitų vardų, nes tokią paslaugą siūlo ne viena Amerikos įmonė. Už sumokėtus pinigus gavau sertifikatą, jog viena žvaigždė pavadinta žmonos vardu. Tačiau šis faktas įregistruotas tik tos įmonės archyvuose“, - kalbėjo pašnekovas.

Amerikietis astronomas atrado dešimtąją Saulės sistemos planetą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalifornijos technologijos instituto astronomas atrado, jo teigimu, dešimtąją Saulės sistemos planetą, pranešė NASA remiama mokslininkų grupė. Naujoji planeta, kol kas pavadinta 2003UB313, yra labiausiai nutolęs apie Saulę besisukantis objektas, sakė Kalifornijos technologijos instituto astronomas Michaelis Brownas. M.Brownas bei jo kolegos Chadas Trujillo ir Davidas Rabinowitzas pateikė pareiškimą dėl naujosios planetos pavadinimo Tarptautinei astronomų sąjungai ir yra įsitikinę, kad jų pasiūlytu vardu ir bus pavadinta atrastoji planeta. M.Brownas siūlomo planetos vardo kol kas neatskleidė. Jo teigimu, jokia institucija nėra gavusi tokios teisės nuo 1930 metų, kai buvo atrastas Plutonas. "Mes tikimės, kad tie, kurie mano, jog Plutonas yra planeta, supras, kad tai yra visiškai neginčytinas dalykas. Mano nuomone, jau šiandien reikėtų paimti rašiklius ir pradėti perrašinėti vadovėlius", - kalbėjo M. Braunas.

Nevalgomi grybai

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuodingus grybus galima suskirstyti į 3 grupes:

• Grybai, kurie erzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų užvalgius jau po 1-2 valandų pakyla temperatūra, ligonis pradeda vemti, viduriuoti. Po kelių dienų jis pasveiksta.

• Grybai, kurių nuodai, veikia nervų sistemą (paprastoji musmirė). Po 2-3 valandų išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda vėmimas, viduriavimas, haliucinacijos. Laiku suteikus medicinine pagalbą ligonis pasveiksta.

• Grybai, kurių nuodai, veikia ląstelę, ląstelių toksinai. Užvalgius žalsvosios musmirės, po 8-24 valandų sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti skrandį, krūtinės srityje, ligonis vemia, viduriuoja.

Valgomi grybai

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

TIKRASIS BARAVYKAS (Boletus edulis). Vertingiausias valgomas grybas Lietuvoje.Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Auga gegužės-lapkričio mėn.įvairiuose miškuose po pušimis, eglėmis, ąžuolais, beržais.Grybingiausia, baravykingiausia pietinė Lietuvos dalis. Priklausomai nuo augavietės kitų aplinkos sąlygų vaisiakūniai skiriasi forma, spalva ir dydžiu.Dėl to išskiriamos jo formos, net rūšys.Vartojamas šviežias, daugiausia džiovintas, galima marinuoti, sūdyti, šaldyti, taip pat gaminti sultis. Didelę paklausą turi užsienio rinkoje. Lietuvoje iki šiol rastas didžiausias baravykas svėrė 2,9 kg. Lenkams, vokiečiams, japonams pavyko išauginti vaisiakūnius mėgintuvėlyje, tačiau baravykas lieka miško grybų karaliumi. Pasižymi gydomosiomis savybėmis, vokiečiai spėjo, kad padeda net sergantiems skrandžio piktybinėmis ligomis, džiovintų baravykų milteliai liaudies medicinoje naudojami žaizdoms gydyti.

Telšių rajono dvare rastas grafų paslėptas lobis

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Telšių rajone, Biržuvėnų dvaro griuvėsiuose, rastos prieš daugiau nei pusę amžiaus paslėptos buvusių šeimininkų vertybės. Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", paslaptis buvo atskleista tik šią savaitę, kai iš Prancūzijos atvykusi dvarininkų jauniausia duktė Janina de Nagourski parodė, kur pasitraukdama į Vakarus šeima paslėpė lobį. Skrynia su čia gyvenusių grafų Gorskių šeimos porcelianu buvo užkasta po grindimis. 290 porcelianinių indų bei dvi sidabruotos vazos šampanui buvo iškastos ir perduotos Žemaičių vyskupystės muziejui. Didžioji dalis rastojo porceliano - 19 amžiaus Saksonijos manufaktūros dirbiniai. Jauniausia ir vienintelė likusi gyva iš Onos ir Tomo Gorskių šeimos J.de Nagourski į Lietuvą atvyko pirmą kartą po 61 metų. Su tėvais, broliais ir seserimis J.de Nagourski iš Biržuvėnų dvaro į Vakarus pasitraukė 1944-aisiais. Tuomet grafaitei buvo 23 metai.

Vandens augalai (referatas)

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vandens biotopuose susitelkusios mažiau negu kitur žmogaus paveiktos augalijos bendrijos. Ji gana gausi, nes čia aplinkos sąlygos yra palankios augalijai ir pastovesnės. Manoma, kad pirmieji gyvi organizmai atsirado vandenyse. Vandens augalų svarba įvairiapusė. Jie pagausina vandenis deguonimi ir sugeria gyvūnų išskirtą anglies dioksidą, valo užterštus vandenis. Augalų sąžalynuose neršia žuvys, čia randa prieglobstį jų jaunikliai. Vandens augalija silpnina bangų ardomąją veiklą. Be to vandens augalų, kai kuriais atvejais, gali būti ir neigiamas poveikis. Jais užželia ežerai, tvenkiniai, drėkinimo kanalai. Pūdami vartoja daug deguonies, apnuodija vandenį, dėl to pristinga deguonies žuvys ir kiti vandens gyvūnai, ypač žiemą. Vandenyje gausu labai smulkių, tik pro mikroskopą matomų vienaląsčių ir koloninių dumblių, taip pat stambių žiedinių augalų. Vieni iš jų vandens masėje plūduriuoja, tai vadinamasis planktonas, kiti auga rizoidais arba šaknimis įsitvirtinę į dugną, jie sudaro bentosą, treti plūduriuoja vandens paviršiuje, šaknimis nesiekdami dugno, tai vadinamasis pleistonas.

Vakarų spaudoje - seno karo naujas vertinimas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Karo pabaigos šešiasdešimtmetis atskleidė naują Vokietijos savimonę ir, Maskvai to nepageidaujant, didžiulį Baltijos vadovų indėlį į visiškai naują to karo suvokimą ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Apie tai – Mykolo Drungos Vakarų laikraščių apžvalgoje. Pergalės prieš nacius minėjimo dieną sekmadienį Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris (Köhler) Bundestage pasakė kalbą, kuri, pasak dienraščio “Berliner Zeitung”, paliudijo naują vokiečių savimonę įvertinant savo pačių praeitį. Ypač šią kalbą pirmadienį pagyrė dienraštis “Welt” ir pateikė kelias jos citatas. Pavyzdžiui: “Mes gedime visų Vokietijos aukų - aukų prievartos, kuri sklido iš Vokietijos, ir aukų prievartos, kuri prieš Vokietiją atsigręžė. Mes gedime visų aukų, kadangi norime būti teisingi visų tautų, įskaitant savąją, atžvilgiu. “Mūsų atsakomybė - budėti, kad visos šios kančios, taip pat ir jos priežastys nebūtų užmirštos, ir mes turime užtikrinti, kad tokie dalykai niekada nepasikartos. Ir čia negalima braukti užmaršties brūkšnio”. “Šiandien Vokietija yra kita šalis, nei buvo prieš 60 metų. Tarp anų dienų ir šiandienos glūdi ištisi pasauliai ir dešimtmečiai sunkaus darbo. Tai didelis visos visuomenės laimėjimas, ir čia daug prisidėjo bėgliai, išvarytieji iš namų, padegėliai. Turėtume būti dėkingi už tai, kas pasiekta, ir priimti tai kaip paskatą. Neturėtume pamiršti, kaip greitai galima pralošti palikimą, kurį daugelis kartų sukūrė”.

Lietuva laimėjo pasaulinį karą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

JAV prezidentas George‘as W. Bushas, Europos Komisijos komisaras Guenteris Verheugenas paragino Rusiją pripažinti, kad Sovietų Sąjunga 1940-aisiais okupavo Baltijos kraštus, taip pat atsižadėti 1939-ųjų Molotovo-Ribbentropo pakto. Atsakydami į tai, aukšti Rusijos pareigūnai dar kartą sudainavo seną giesmę: girdi, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartis dėl įtakos sferų pasidalijimo buvo istorinė būtinybė; 1940-aisias okupacijos nebuvo, ir Baltijos šalių įjungimas į SSRS atitiko to meto tarptautinės teisės normas. Vakarai grūmoja smerkiančiais moralistų smiliais, įsižeidę rusai putoja ir mojuoja kumščiais, nors kruvina kova jau seniai baigėsi. Daugumos lietuvių požiūris į Antrojo pasaulinio karo pasekmes yra toks: Lietuva tapo didžiųjų valstybių suokalbio ir abejingumo auka. Ar tai nėra nuostata, kurią derėtų permąstyti iš naujo? Sakoma, kad istorija nepripažįsta tariamosios nuosakos. Tokiu atveju praranda prasmę ir moraliniai vertinimai – vieni lai ramiai susitaiko su aukos, kiti – su budelio vaidmeniu. Tačiau XX a. istorija apima ir neįgyvendintų planų, neišnaudotų galimybių istoriją.

Julius Juzeliūnas. Genocidas ir valstybių moralė

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Antrasis pasaulinis karas įsiliepsnojo tuomet, kada stipriojo teise panoro pasinaudoti politiniu atžvilgiu amoraliausios supergalingos valstybinės sistemos – bolševikinė SSRS ir nacistinė Vokietija. Pastaroji panūdo savo imperijos sienas išplėsti ir savo tautą išaukštinti remdamasi vokiečių nacijos išskirtinumo teorija, o bolševikinė SSRS – prisidengdama klasių kovos ir tariamos tautų draugystės ideologija. Pirmiausia norėta susigrąžinti buvusias carinės imperijos teritorijas. Labiausiai rūpėjo Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Šiam tikslui įgyvendinti 1939 m. buvo sudarytas slaptas sandėris su hitlerine Vokietija. Siekdama paruošti dirvą aneksijai, SSRS Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse organizavo savo lėšomis remiamą pogrindį. 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, iš anksto organizuotas ir veikęs pogrindis, turėjęs platų savo agentūros tinklą, aktyviai vykdė prievartinę sovietizaciją. Nuo pirmųjų okupacijos dienų prasidėjo fizinis tautos genocidas. Vykdyti 1941 m. birželio 14 d. pradėtas smarkias represijas sutrukdė birželio 22 d. prasidėjęs Vokietijos ir SSRS karas. Grūmėsi dvi nusikalstamos sistemos. Vieną iš jų nugalėjus buvo egzaltuotai džiūgaujama, nė neužsimenant, jog pergalė – tik dalinė. Rudąją hidrą įveikus, liko raudonoji. Pokario metais buvo toliau vykdomas 1941 m. pradėtas Baltijos tautų masinis genocidas.