Korupcija

Kauno savivaldybėje klesti kyšininkavimas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kauno savivaldybėje klesti kyšininkavimas. Vietoje trypčiojantis Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas nesvarsto partiečių veiklos ir laukia komandos iš viršaus. Kauno tarybos Antikorupcijos komisijos užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Factus Dominus“ išvados nemalonios valdininkams. Su Kauno savivaldybe turėję reikalų respondentai teigė, kad dažniausiai kyšius davė statybos leidimų ir infrastruktūros, Viešųjų pirkimų ir Urbanistikos skyriuose bei savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“. Anketoje buvo 35 klausimai apie korupciją. Korupcijos nepateisina 79 procentai apklaustųjų, tačiau apie 68 procentus jų duotų kyšį, o kyšį imtų 40 procentų. Tik 2 procentai apklausos dalyvių mano, kad atsakomybė dėl kyšio tenka jo davėjui. Apie 62 procentus respondentų nepraneštų apie korupcijos atvejį. „Manau, kad vyresnius žmones vis dar veikia sovietinis palikimas – „geriau nesikišti“, o jaunimui trūksta pilietinės savimonės“, – sakė tyrėjus konsultavęs profesorius sociologas Gediminas Merkys. „Darysime korekcijų savo veikloje. Panašūs tyrimai atliekami ir kitose šalyse“, – paklaustas apie apklausos naudą tikino Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Tėvynės sąjungos frakcijos narys Raimundas Kaminskas. Jis skundėsi, kad neigiamą įvaizdį galėjo suformuoti ir prasti savivaldybės viešieji ryšiai. Apklausos leidžia geriau sužinoti apie korupcijos reiškinius, kurie nepasiekia teisėsaugos institucijų.

“Daimler” pripažino kyšininkavusi 22 valstybėse

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vokietijos automobilių gamintoja “Daimler” JAV pripažinta kalta dėl korupcijos ir sumokės 185 mln. JAV dolerių baudą. Kaltinimus bendrovei pateikė JAV Teisingumo departamentas tyręs kompanijos tarptautinių pardavimų veiklą. “Daimler”, kuri yra “Mercedes-Benz” savininkė, pripažino, kad mokėjo kyšius užsienio šalių vyriausybių atstovams dešimtimis milijonų dolerių ir tai darė bent 22 valstybėse. Kompanija taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ji jau pakeitė būdus, kuriais vykdo savo veiklą. Kyšininkavimo praktiką nuo 1998 iki 2008 vykdė Vokietijoje įsikūręs “Daimler” eksporto padalinys pavadintas “Export and Trade Finance” bei Rusijoje įsikūręs padalinys “Mercedes-Benz Russia”. Kompanija kaltinama davusi pinigus ir didžiules dovanas tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija, Tailandas, Graikija ir Irakas. JAV Teisingumo departamentas nurodė, kad “kompanija suvokė kyšininkavimą užsienio šalyse kaip verslo darymo būdą”. “Daimler” jau atleido 45 darbuotojus įsivėlusius į kyšininkavimo skandalą. Kompanijos direktorius teigia, kad “įmonė daug išmoko ir praeities klaidų”.

Kyšininkavimas padeda spręsti problemas medienos versle

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų miškų sektoriuje dirbančių įmonių vadovų mano, kad kyšininkavimas padeda spręsti problemas medienos versle Lietuvoje. Tai rodo pirmadienį žurnalistams pristatytas tyrimas, kurį sociologinių tyrimų bendrovė "TNS Gallup" atliko "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu. Balandį telefonu buvo apklausti 342 miškų sektoriuje dirbančių įmonių vadovai, jų teirautasi, kaip jie suvokia korupcijos problemas savo veikloje ir kaip kyšininkauja. Korupcija Lietuvos miškų sektoriuje, daugumos respondentų nuomone (46 proc.), yra didelė kliūtis verslui vystyti. Kad korupcija nei kliudo nei skatina miškų verslo vystymąsi, mano 29 proc. apklaustųjų, o 8 proc. apklaustųjų tiki, kad ji tik padeda. Tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog kyšio davimas miškų sektoriui atstovaujančių institucijų pareigūnams padeda spręsti problemas medienos versle Lietuvoje. Labiausiai, respondentų nuomone, korumpuotos institucijos Lietuvos miškų sektoriuje yra teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, miškotvarkos projektus rengiančios įmonės bei Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 24,6 proc. respondentų atsakė, jog kyšiai, siekiant įtakoti valdžios sprendimus, yra duodami dažnai, o 5,6 proc. teigė, kad kyšiai yra duodami labai dažnai. Ši nuomonė apie miškų sektoriaus korumpuotumo mastus gali būti lyginama su tradiciškai šalyje gana korumpuotais laikomais viešaisiais pirkimais.

Lietuvoje vis dar paplitęs kyšininkavimas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvoje kyšininkavimas yra paplitęs labiau nei kitose Europos šalyse, rodo naujas tyrimas. Transparency International“šių metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad jie ar jų šeimos nariai yra davę kyšį per pastaruosius dvylika mėnesių. Tai yra didžiausias rodiklis tarp tyrinėtų Europos Sąjungos šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje. Lietuviai yra taip pat vieni kritiškiausių pasaulyje, vertindami valdžios pastangas pažaboti korupciją.

Korupcijos šmėkla valdo milijardus III

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Maždaug po metų bus galima pasiimti savotišką korupcijos žemėlapį ir paklaidžioti po Klaipėdos miesto savivaldybės koridorius, ieškant potencialių kyšininkų. Tokia idėja jau bręsta uostamiesčio vadovų galvose, tačiau, remiantis sostinės pavyzdžiu, brangiai nusipirkus korupcijos kompasą, problemos sprendžiamos tik iš dalies. Atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai neoficialiai atsilyginama vidutinio lygio valdininkams, o kyšio iniciatoriai - patys žmonės, kurie taip elgiasi savo iniciatyva arba atsižvelgdami į kitų nuomonę. Iš visų Lietuvos miestų kol kas tik sostinės Savivaldybė turi vadinamąjį korupcijos žemėlapį - atliktą miesto gyventojų ir savivaldybės darbuotojų korupcijos apraiškų vertinimą ir patirties tyrimą. Tokių priemonių imtasi po to, kai paaiškėjo, kad net 64 proc. vilniečių savo Savivaldybę laiko labiausia korumpuota institucija. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Į pirmąjį trejetuką pakliuvo miesto plėtra, viešieji pirkimai bei įdarbinimas Savivaldybės administracijoje. Sudaryti korupcijos žemėlapį užsimojo ir Klaipėdos miesto valdžia.

S. Stoma siūlo stabdyti apsirūpinimo karštu vandeniu reformą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Parlamentaras Saulius Stoma pernai priimtą Šilumos ūkio įstatymo pataisą gyventojams patiems pasirinkti karšto vandens tiekėją laiko keliančia gyventojų sumaištį bei didžiulį nepasitenkinimą ir siūlo ją atšaukti. Tokią pataisą parlamentaras jau įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. Pasak S. Stomos, karšto vandens vartotojai verčiami iki balandžio 1 dienos priimti kolektyvinius sprendimus, kurių jie nesupranta. Biurokratai nesugeba paaiškinti, kuo nauja tvarka bus geresnė, tačiau kainuos ji brangiau, o žmonės patirs nepatogumų dėl skaitiklių keitimo ir jų priežiūros bei rodmenų kontrolės. "Siūlau nedelsiant stabdyti dar neprasidėjusią reformą, kol ji nesukėlė liūdnų pasekmių", - sako S. Stoma. "Dabar galiojančiame įstatyme tarsi skelbiama pasirinkimo laisvė, tačiau realiai didžioji dalis vartotojų už karštą vandenį bus priversti atsiskaitinėti ne vandens, o šilumos tiekėjams. Šalto ir karšto vandens skaitikliai priklausys skirtingiems tiekėjams. Tai neracionalu ir aptarnavimo, ir kainos požiūriu. Todėl ir savivaldybėms siūlau susilaikyti nuo lėšų švaistymo, priverstinai kuriant naują vandens skaitiklių priežiūros verslą, kai tokia veikla jau užsiima tai pačiai savivaldybei priklausanti vandens tiekimo įmonė", - teigia S. Stoma. Jo teigimu, pernai priimtas įstatymas sudarė sąlygas veikti karšto vandens tiekimo tarpininkams tuose daugiabučiuose, kuriuose karštas vanduo ruošiamas namo šilumos punkte.

Valstybės griovimas - liberalų mėgiamas užsiėmimas

pagal
Valstybės griovimas - liberalų mėgiamas užsiėmimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mano atsistatydinimas ir draugiškas perspėjimas nesutrukdė Jūsų patarėjų užmojams griauti septynerių Nepriklausomos Lietuvos ministrų ilgai kurtą valstybės kelių ūkio valdymo sistemą. Patarėjai primityviai, grubiai iškraipė Lietuvos automobilių kelių direkcijos rengtas kelių ūkio efektyvinimo studijas ir, tendencingai sudėlioję nepalyginamus rodiklius, pateikė Vyriausybei svarstyti kelių priežiūrą reglamentuojantį projektą. Pateikto projekto esmė – 20-čiai metų monopolizuoti valstybės kelių priežiūrą, be jokių investicijų ją atiduodant „draugiškai“ privačiai įmonei. Apgaulingai teigiama, kad toks viešos-privačios partnerystės (PFI) modelis taikomas jau daugelyje pasaulio šalių. Monopolizavus kelių priežiūrą, darbams kasmet planuojama išleisti 65 mln. litų daugiau nei Lietuvos automobilių kelių direkcija, pertvarkiusi esamą kelių priežiūros sistemą, numato išleisti šiais metais. Vienintelis siūlomos reformos pliusas – 20 metų stabilus privačios įmonės finansavimas, avaringumo, aplinkos taršos ir padidėjusių transporto išlaidų sąskaita. Rūpestį kelia ir VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ reforma (kaip Jums žinoma, aš vadovavau šiam institutui septynis pirmuosius metus). Tai – pasaulinių finansinių institucijų pripažinta įmonė. Institute parengti transporto projektų ekonominiai, poveikio aplinkai ir socialiniai vertinimai buvo vertinami kaip patikimi ir pagrįsti Pasaulio Banke, Europos Vystymo ir Plėtros Banke, Europos Investicijų Banke ir t.t.

Kelias iš aklavietės

pagal
a way to go green forest Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugumoje spaudoje bei internetinėse svetainėse patalpintų straipsnių, televizijos laidose vienaip ar kitaip dejuojama dėl blogo gyvenimo, dėl paskutinių visuomenės moralumo likučių sunaikinimo, bet nuo to valstybėje niekuomet niekas nesikeičia. Pasidomėti, kodėl nesikeičia, dejuojantieji paprasčiausiai pamiršta. Jeigu šį reiškinį apibūdinti vaizdesne kalba, tai panašu į nenugalimos potvynio srovės nešamų nelaimėlių šauksmus: „Gelbėkite". Trumpam suabejokime tos mus gyvenimo kelyje nešančios „nenugalimos srovės" nenugalimu ir pasidomėkime, iš ko ji susideda, ir tuomet paaiškės: ar tos jos sudedamosios dalys (o kartu ir pati „srovė") tikrai yra nenugalimos? Pats lengviausias (todėl primityviausias ir neduodantis ilgalaikių rezultatų) minėtų problemų sprendimo būdas yra kaltų ieškojimas - arba, kaip priimta sakyti plačiojoje visuomenėje - „iešmininkų nubaudimas". Tai labai patogus problemų sprendimo būdas - nes visuomet yra kalti tik kiti, o pats kaltintojas „sėdi aukštai virš vykstančio marazmo" ir įvykių atžvilgiu yra neutralus. Tačiau turiu Jus nuvilti - toks požiūris yra „teisingas" tik tokio kaltintojo požiūriu ir egzistuoja tik jo paties sąmonėje. Jūs, gerbiami šių eilučių skaitytojai, galite mane visiškai pagrįstai paklausti: jeigu tikrovė tikrai yra tokia, kokią aš čia „tapau", tai kodėl to nepastebi patys protingiausi, vadovaujančius postus visuomenėje užimantys žmonės ir nesiima jokių priemonių kad mus išvesti iš šio klystkelio?

Atviras laiškas pasiutpolkės “Pasirink karšto vandens tiekėją” sumanytojams ir vykdytojams

pagal
Atviras laiškas pasiutpolkės “Pasirink karšto vandens tiekėją” sumanytojams ir vykdytojams
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jau greitai bus trys mėnesiai, kai daugelį Lietuvos miestų, tame tarpe ir Kauną krečia pasiutpolkė “Pasirink karšto vandens tiekėją”. Ir po serijos susirinkimų, ir po užsakomųjų straipsnių spaudoje,energetikos ministerijos bei savivaldybės tinklalapyje, ir po išleistų šimtus tūkstančių litų paaiškinimams, agitacijai, vis tiek daugumai gyventojų taip ir lieka neaišku, ką gyventojai turi pasirinkti, jeigu jokio pasirinkimo nėra, jokių papildomų techninių priemonių neįdiegta, pasirinkimo kaip nebuvo, taip jo ir nėra, o po “menamo” pasirinkimo viskas lieka taip pat kaip buvo iki šiol, tai kam tas nereikalingas žodžių žaismas? Jei panagrinėti šilumos ūkio įstatymą atidžiau, tai reikia tikėtis, kad neužilgo turėsime tokią pat pasiutpolkę ir su šilumos tiekėjo pasirinkimu, nes tokios pat nuostatos jame įrašytos ir apie šilumos tiekėjo pasirinkimą. Žiūrėkite šilumos ūkio įstatymo 3 str. 1 dalį, o pagal šio straipsnio 3 dalį mes jau šokame pasiutpolkę dėl karšto vandens. Kam ši isterija su karšto vandens pasirinkimu reikalinga bei naudinga? Kad atsakyti į šį klausimą, pabandysiu pateikti šiek tiek istorijos: 1992 metais LR Vyriausybė, atsižvelgdama į sunkią padėtį, susidariusią energetikos sistemoje, nutarimu Nr.642 d. nustatė, kad vartotojams, savo lėšomis įsirengusiems apskaitos prietaisus, bus kompensuojama dalis lėšų.

Kauniečiai reikalauja, kad LR Seimas skubos tvarka atšauktų Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 p. 2009-05-12 pakeitimą

pagal
Kauniečiai reikalauja
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gerai žinoma, kad įsigyti paslaugą be tarpininkų yra pigiau ir skaidriau. Tuo labiau kai nėra konkurencijos ir paslauga perkama iš tokių monopolistų, kaip centralizuotos šilumos ir geriamojo vandens (GV) tiekėjų. Karštą vandenį (KV) ruošiant daugiabučio šilumos punkte, nėra ir nereikia KV tiekėjo, nes šiluma, reikalinga KV ruošti, perkama tiesiogiai iš Šilumos tiekėjo, o GV - iš GV tiekėjo (TKVA būdas). Juo naudojasi beveik trečdalis Lietuvos KV vartotojų. TKVA būdas yra „pats pigiausias, nes nėra tarpininko“, ką pripažino ir Energetikos ministras Arvydas Sekmokas (2009-03-12 raštu Nr.01EM-3-42, pridedame). Tačiau Lietuvoje perpardavinėjimo tradicijos yra gilios ir jos skatinamos pačiame aukščiausiame lygyje – „tobulinant“ įstatymus. Tai akivaizdžiai patvirtina prieš TKVA būdą vykdoma aktyvi kova, kuriai naudojami Šilumos ūkio įstatyme palikti neapibrėžtumai, sąmoningas vartotojų klaidinimas (populistiniai pažadai: „nutraukti nepagrįstai didelių KV kainų pasiutpolkę“, KV „protingą“ kainą, mažesnį „gyvatuko“ mokestį ir t.t.) ir iki šiol neišspręstas su GV tiekėju tiesioginio atsiskaitymo klausimas. LR Seime 2009-05-12 priimtas Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 p. pakeitimas (Įstatymo pakeitimas) atvėrė kelius tarpininkams - fiktyviems „KV tiekėjams“ ten kur KV netiekiamas (ruošiamas daugiabučio šilumos punkte), ir sukūrė prielaidas pigiausio be tarpininkų TKVA būdo panaikinimui. Todėl šis Įstatymo pakeitimas - neabejotinai korupcinis.

Dėl Aplinkos ministerijos destruktyvios pozicijos

pagal
Dėl Aplinkos ministerijos destruktyvios pozicijos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kauno savivaldybė, atsiliepdama į Kauno bendruomenių centrų asociacijos (toliau - KBC Asociacija) pasiūlymą (KBC Asociacijos 2009-10-28 raštas Nr.6, pridedame), 2009-11-24 suorganizavo pasitarimą – diskusiją „Tarpininkas tiekėjas ar tiesioginis karštu vandeniu apsirūpinimo būdas: kas naudingiau Vartotojui?“ Pasitarime be Savivaldybės institucijų bei jos valdomų įmonių ir NVO atstovų dalyvavo LR Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius RIMGAUDAS ŠPOKAS, LR Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas LAURYNAS GERIKAS, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas ROMALDAS MORKVĖNAS. Pasitarime KBC Asociacijos nuomonę išreiškė tarybos narė ir KPBC „Dainava“ tarybos pirmininkė DAIVA VALENTAITĖ. KV ruošiant daugiabučio namo šilumos punkte, nėra ir nereikia KV tiekėjo, nes Vartotojui „pigiausia naudoti“ (Energetikos ministro 2009-03-12 raštas Nr.01EM-3-42) TKVA būdą. Naudojant Šilumos ūkio įstatyme (toliau – Įstatymas) įteisintą TKVA būdą , dalyvauja du lygiaverčiai partneriai – Šilumos ir Geriamojo vandens tiekėjai, vykdantys atskiras šilumos ir vandens tiekimo funkcijas ir už pateiktas paslaugas tiesiogiai atsiskaitantys su daugiabučio gyventojais.

Energetika, korupcija ir milijardas į kišenę?

pagal
Energetika
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimą, gyventojai iki šių metų balandžio pirmos turi pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Yra galimybė pasirinkti: 1 būdas. Karštą vandenį daugiabutis namas perka iš vandens tiekėjo (su papildomu tarpininku UAB „Vilniaus energija“) ir jam atsiskaito pagal butuose įrengtus naujo tipo skaitiklių parodymus. Tam būtų reikalinga butuose pakeisti karšto vandens skaitiklius ir atsirastų naujas mokestis už skaitiklių aptarnavimą, kadangi karšto vandens tiekėjas, kuris pasirinkus antrąjį variantą būtų tik šilumos tiekėjas, nori visiems pasirinkusiems šį būdą įrengti naujus skaitiklius, kurie esą yra tobulesni, teisingesni ir geba nuotoliniu būdu perduoti duomenis apie suvartotą karšto vandens kiekį. Pasirinkusiems šį būdą padidės 1 kubinio metro karšto vandens kaina, nes tiekėjas esą dėl to patirtų papildomų išlaidų: tektų skaičiuoti geriamojo vandens suvartojimą, atsiskaityti už jo sunaudojimą, nuolat bendrauti su vartotojais ir pan. Atsiras naujas atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų (butų karšto vandens skaitikliai) aptarnavimo mokestis - 86 lt 68 cnt (per metus). Karšto vandens apskaitos prietaisai visą parą spinduliuos mikrobangas (2.4 Ghz ruože). Visa tai bus daroma prie gyvybės šaltinio VANDENS. Jūsų bute bus 4 skaitikliai skleidžiantys elektromagnetines bangas. Iš viso bus ~210-500 mikro bangų spinduliavimo šaltinių vienam namui.