| | |

Ant Danės ledo – kova dėl ešerių

Poledinės žūklės entuziastai šeštadienį Klaipėdoje buvo gana gausiai apgulę užšalusią Danės upę – vyrai viliojo ešerius. Ties Mokyklos gatvės tiltu vienas žvejys reporterių apie 11 val. paklaustas, kada atvyko gaudyti žuvų, linksmai tarstelėjo: “Kai žmona išvarė, tada ir atėjau”. Dar vienas numojo ranka, teigdamas, kad kimba tik menki ešeriukai ir pūgžliai, tačiau pridūrė, kad namie kimba tik barakudos. Žvejų susibūrimo vietoje šalia geležinkelio tilto Joniškės gatvėje nuotaikos buvo visai kitokios, mat vyrai traukė vieną po kito vidutinio dydžio, kokių 10-15 cm ešerius. Netoli Danės gyvenantis ponas Rimas per valandą iš upės ištraukė 8 ešerius. “Ateinu čia iš namų, pasėdžiu kelias valandas. Kimba, nekimba, sušąlu, ir einu namo. Ešerius vilioju uodo trūklio lervomis. Kiti – vadinamosiomis avižėlėmis, musių lervomis”, – pasakojo klaipėdietis. Jis žurnalistų akyse per keletą minučių iš po ledo “išpešė” porą vidutinio dydžio ešerių. Ant ledo teko sutikti ir keletą vyrų su mažamečiais vaikais, kurie mokėsi poledinės žūklės gudrybių. Klaipėdietis Martynas prisipažino, kad savo 9 metų sūnų Marką žvejoti ant ledo atsivedė pirmą kartą, tad berniukas uoliai timpčiojo poledinės žūklės meškerę. “Pavyko ištraukti keletą ešeriukų. Galima žuvis gaudyti ant trūklio lervų, tačiau didesnė gali užkibti naudojant blizgę. Sėkmė priklauso ir nuo to, kurioje vietoje skylę lede išgręši”, – teigė Martynas.

|

Korupcijos šmėkla valdo milijardus III

Maždaug po metų bus galima pasiimti savotišką korupcijos žemėlapį ir paklaidžioti po Klaipėdos miesto savivaldybės koridorius, ieškant potencialių kyšininkų. Tokia idėja jau bręsta uostamiesčio vadovų galvose, tačiau, remiantis sostinės pavyzdžiu, brangiai nusipirkus korupcijos kompasą, problemos sprendžiamos tik iš dalies. Atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai neoficialiai atsilyginama vidutinio lygio valdininkams, o kyšio iniciatoriai – patys žmonės, kurie taip elgiasi savo iniciatyva arba atsižvelgdami į kitų nuomonę. Iš visų Lietuvos miestų kol kas tik sostinės Savivaldybė turi vadinamąjį korupcijos žemėlapį – atliktą miesto gyventojų ir savivaldybės darbuotojų korupcijos apraiškų vertinimą ir patirties tyrimą. Tokių priemonių imtasi po to, kai paaiškėjo, kad net 64 proc. vilniečių savo Savivaldybę laiko labiausia korumpuota institucija. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys. Į pirmąjį trejetuką pakliuvo miesto plėtra, viešieji pirkimai bei įdarbinimas Savivaldybės administracijoje. Sudaryti korupcijos žemėlapį užsimojo ir Klaipėdos miesto valdžia.

Drakulos dantys – turistams
|

Drakulos dantys – turistams

Rumunijos kultūros ir gamtos lobynai atsiveria provincijoje, tačiau tris milijonus gyventojų priglaudusioje sostinėje Bukarešte turistus stebina visiškas chaosas. Viduryje dienos didmiesčio centre vietinių net nestebina ramiai klijus iš maišelio uostanti moteris, gausybė valkatų, o atvykėlius varo į neviltį vadinamojo senamiesčio šiukšlynas. Tačiau rumunai turi Drakulą, kuriuo nenoriai didžiuojasi jauni, lupikavimo meną įvaldę taksistai, o pagyvenusios moterys tik baugščiai dirsteli į Drakulos biustą miesto širdyje ir kužda: “Vlad Tepes” – Vladas Smeigikas. “Vakarų ekspresui” Bukarešte praėjusią savaitę teko lankytis kartu su oficialia Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus delegacija, kuriai buvo pristatytas oficialusis miesto rūbas. Kadangi Rumunija garsėja gamtiniais ištekliais bei prašmatniu kultūros palikimu, akį malonino marmuru bei granitu išpuošti nacionalinės valdžios institucijų rūmai, pastatai bei muziejai. Tačiau tai – tik uodegėlės architektūrinio lobyno, kuris Bukarešte stūksojo XIX amžiuje. Tuo metu Bukareštas garsėjo kaip antrasis Paryžius, nes miestą statė garsiausių prancūzų architektų mokiniai. Tai byloja ir penkios garsiosios Triumfo arkos kopijos sostinėje. Miesto pavadinimas kilo nuo piemens vardo “Bukur”, tai senąja rumunų kalba reiškia “džiaugsmas”. Legendos byloja, kad Bukuras grojo fleita bei visus vaišino gardžiu vynu.