Korupcija

Reikalauju atsistatydinti VSD generalinį direktorių KGB rezervistą A. Pocių ir paleisti suimtą žurnalistą Aurimą Drižių. Vakar VSD pareigūnai sulaikė "Laisvo laikraščio" redaktorių Aurimą Drižių bei konfiskavo visą paskutinio leidinio tiražą dėl jame neva paskleistos slaptos valstybinės informacijos. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, valstybės paslaptį privalo saugoti ir prisiimti atsakomybę tas, kam ji patikėta, o ne ją gavęs žurnalistas. Šiuo atveju – VSD. Prezidento R. Pakso apkaltos metu visos VSD slaptos pažymos ir pokalbiai buvo viešinami, tačiau saugumas nesiėmė jokių sankcijų. Todėl šį VSD išpuolį vertinu kaip politinio susidorojimo su paskutine likusia nepriklausoma žiniasklaida veiksmą, kuriuo siekiama įbauginti ir kitų leidinių redaktorius bei žurnalistus. Taip yra šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija, kurioje užtikrinama teisė laisvai reikšti savo nuomonę bei draudžiama cenzūra. Skandalų krečiama VSD eilinį kartą įrodė, jog jie dažniausiai sugeba vykdyti tik svetimų valstybių politinius užsakymus, persekioti žurnalistus bei politikus. Svetimų žvalgybų buvę bei esami agentai bei su jais susiję asmenys nepriklausomos Lietuvos saugume tvarkosi kaip savo valstybėje: vykdo savarankišką kadrų politiką, neįtikusius pareigūnus šalina iš darbo ar siunčia į abejotinos svarbos "komandiruotes", dangsto juos globojančius politikus bei jų rėmėjus – svetimų valstybių agentus, nuslepia nuo visuomenės svarbią informaciją, susijusią su šalies saugumu.

Daugiau nei dvejus metus Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus namuose nelegaliai dirbusi Jelena Iliuk savo teises dabar bando apginti oficialiai. Valdo ir Giedros Klimantavičių namuose Iliuk, jos teigimu, atdirbinėja 8 tūkst. litų skolą. Tokios sumos aukšto Vilniaus pareigūno šeima pareikalavo už neva Iliuk pavogtus papuošalus. Manydama, kad skolą jau atidirbo, moteris prieš kurį laiką paprašė Klimantavičių pasirašyti tai patvirtinantį raštą. Tačiau Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus šeima to daryti neskuba. Teisininkas Saulius Vaišnoras, į kurį, ieškodama pagalbos, kreipėsi Iliuk, įsitikinęs, kad moterimi buvo pasinaudota.

Organizacijos “Transparency International” (TI ) paskelbtame Korupcijos Indekse naudojama skalė nuo 1 iki 10, pagal kurią aukščiausias, 10 balų vertinimas skiriamas “švaresnėms” visuomenėms. Pagal tą skalę kai kurios Balkanų šalys vertinamos gana žemai – Serbija ir Juodkalnija (2.3), Makedonija (2.3), Albanija (2.5), Rumunija (2.8), Kroatija (3.7). Tarp jų šiek tiek labiau teigiamai vertinama tiktai Slovėnija (5.9). Bulgarija (3.9), Čekija (3.9), Latvija (3.8), Slovakija (3.7), Lenkija (3.6) – pirmosios įžengusios į Europos institucijas, korupcijos požiūriu stovi gana žemai lyginant su turtingesnėmis kaimynėmis Vakaruose. Estija (5.5), Vengrija (4.8) ir Lietuva (4.7) pažengusios aukščiau, tačiau vertinimas toli gražu nėra patenkinamas. Organizacijos “Freedom House” – “Laisvės Rūmai” paskelbtas spaudos laisvės indeksas matuojamas skale nuo 1-100, kur žemesnis balų skaičius atspindi platesnes teisines ir politines laisves, ir daugmaž sutampa su JAV Tarptautinės plėtros agentūros ir TI korupcijos indeksais. Praeitais metais pagal bendrą pilietinių ir politinių laisvių padėtį “Laisvės Rūmai” dalinai laisvomis paskelbė Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną bei Makedoniją. Kitos Rytų Europos šalys laikomos “laisvomis”.

Korupcija – kompleksinis pagal pobūdį ir priežastis socialinis reiškinys, apimantis beveik visas šalies gyvenimo sritis. Antikorupcinės iniciatyvos atitinka visuomenės ir kiekvieno asmens lūkesčius, todėl visokeriopai skatintina visuomenės parama kovos su korupcija priemonėms įgyvendinti, glaudus valstybės institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, kitais asmenimis. Demokratijos plėtra, pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės stiprinimas, valdžių padalijimo principo įgyvendinimas – vieni svarbiausių korupcijos apraiškas šalinančių veiksnių. Pastaraisiais metais demokratinėse šalyse daugėja politinių ir visuomeninių iniciatyvų, nukreiptų prieš korupciją. Viena priežasčių – pilietinės sąmonės stiprėjimas ir suvokimas, kad savanaudiškumas gali pažeisti visuomenės interesus bei visuomenines vertybes. Atsižvelgiant į tai, jog sėkminga kova su korupcija įmanoma tik derinant prevencines, baudžiamąsias ir šviečiamąsias priemones, Nacionalinės kovos su korupcija programoje didelis dėmesys skiriamas korupcijos prevencijai ir visuomenės švietimui. Vienu svarbiausių uždavinių programa skelbė: „4.1.4. visokeriopai skatinti nepakantumą korupcijos apraiškoms, šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir žiniasklaida, sukurti ir įdiegti mokomąsias programas švietimo ir mokslo sistemoje“.

Viena didžiausių Lietuvos statybos bendrovių "Constructus" (buvusi "Skanska statyba") kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) organizavo pirmąją diskusiją tema "Korupcija Lietuvos statybų versle". Diskusijoje dalyvavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ugnius Trumpa, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai, bendrovės "Constructus" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas dr. Virgaudas Juocevičius, bendrovės rinkodaros ir komunikacijos grupės vadovas Audrius Valatkevičius bei Lietuvos žiniasklaidos atstovai. Bendrovės "Constructus" biure Vilniuje buvo išklausyti pranešimai apie korupciją Lietuvos statybų versle, pateikti rinkos tyrimų rezultatai, vyko diskusijos. Panašaus pobūdžio renginius žadama inicijuoti ir kitais metais, į diskusijas įtraukiant kuo daugiau statybų verslo dalyvių, įvairių valstybės institucijų pareigūnų, visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos atstovų. "Constructus" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas dr. Virgaudas Juocevičius teigia, kad tokio pobūdžio renginiai vyks ir ateityje, nes juose svarstomi dalykai svarbūs įgyvendinant jo vadovaujamos bendrovės strategiją.

Kovą su korupcija reikia pradėti nuo žemiausio valdžios lygio - savivaldos seniūnijų - ir nepaisyti jokių autoritetų ir pareigų, teigia Seimo pirmininkas. A.Paulauskas komentavo išvakarėse tarptautinės nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" paskelbtą korupcijos suvokimo reitingą, kuriame Lietuva priskirta prie korumpuotų pasaulio valstybių. Pasak A.Paulausko, tyrimo rezultatai ir apie juos pasauliui paskleista žinia kenkia Lietuvos įvaizdžiui, tačiau dėl to neverta stebėtis - reitingo sudarytojų nuomonei galėjo turėti įtakos "pastarųjų metų skandalai, korupcijos faktų atskleidimas". "Bet, kita vertus, aš labai vengčiau išvadų, jog reikia slėpti korupcijos faktus, jų neviešinti, netirti. Manau, kad viešumas, principingumas, tų faktų atskleidimas, kaltųjų nubaudimas, vertinimas tų faktų visuomenėje plačiai, nesvarbu, kaip po to atsilieps indeksams įvairiems, duos didesnį rezultatą, negu dėl kažkokių rodiklių viską palikti kaip yra ir nekelti viešumon valstybei labai blogų faktų", - sakė A.Paulauskas. Jo teigimu, Lietuvoje pakanka antikorupcinių įstatymų, tačiau stringa jų įgyvendinimas, be to, valdininkai nesugeba įsisąmoninti, kad "valdžia turi tarnauti žmogui".

Antradienį savivaldybės salėje vyko susitikimas su ekspertais -Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojais Artūru Paliušiu ir Aida Martinkėniene. Seminare kalbėta apie korupciją Lietuvoje, jos atsiradimo priežastis, paplitimą, korupcijos prevenciją. Šie ekspertai yra parengę įvairių antikorupcinio švietimo programų, kuriomis susidomėjo ir Europos Sąjungos šalys. Todėl A. Martinkėnienė ir A. Paliušis yra įtraukti į Jungtinių Tautų vystymo programos pagrindu kuriamą ES šalių ekspertų bazę. 2005 metais, kaip ES deleguoti atstovai, jie pakviesti vykdyti ES antikorupcinio švietimo misiją Rytų Europos valstybėse, ne ES narėse - Rumunijoje, Albanijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Bulgarijoje, kitose. A. Paliušis sakė, kad pati pavojingiausia - politinė korupciją, kuri pasireiškia ne tik konkrečiais veiksmais - t.y. piniginio kyšio davimu, bet ir įvairiais susitarimais. Pavyzdžiui, kai įtakingas verslininkas susitaria su Seimo nariu, kad už jo bizniui palankius įstatymų priėmimus bus atsilyginta gera darbo vieta, kai šis neteks posto Seime... Arba rinkiminiai laikotarpiai, kai rinkėjas paperkamas ne tik dalinant konkrečius daiktus, bet ir pažadais. “Politinė korupcija įteisina socialinę nelygybę”, - teigė pranešėjas. Jis pateikė ir kai kurių tyrimų duomenis apie korupcijos lygį bei paplitimą Lietuvoje. Beje, tokie tyrimai atlikti tik gavus Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų finansinę paramą, nes, anot pareigūno, Lietuvos valdžia tam pinigų retai kada skiria...

Buvo metas, kai Vokietija stebino pasaulį „pramonės augimo stebuklais”. Pagal taip vadinamą “Maršalo Planą”, pokario Vokietijai buvo kišami pinigai “per abu galus” ir dar, paspiriant koja. Tuomet buvo reikalinga atsiginti nuo vilko, kuris vadinosi „sovietiniu monstru”. Nuo to vilko bėgo Lietuva, bet ant meškos užšoko. Niekas net nepastebėjo, ar nenorėjo pastebėti, kad vakarai, tie vakarai, kurios įsivaizdavo Lietuva, buvo ir yra vien „vakarų propaganda”. Dabar, Vokietija sėdi an bankroto skardžio, nes atėjo metas grąžinti skolas. O lietuvaičiai, paakinti kelių centų iš svetimos kišenės, net neperskaitę kas parašyta, ratifikuoja ir įtvirtina savo krašte sistemą, kuri mažai skiriasi nuo ankstesnės. Kad pokario Vokietija būtų valdoma, reikėjo sukurti struktūrą, atsparią „vilkui“ - „sovietiniam monstrui”. Toli neieškant pavyzdžių, buvo padaryta taip, kaip parašė savo brošiūrėlėje “O gosudarstvė” (apie valstybę), sovietyno įkūrėjas Leninas. Pokario Vokietijoje buvo sukurtas lygiai toks pat „nomenkalatūrinis sluoksnis“ kaip Lenino aprašyta, t.y., kaip sovietyne. Tam sluoksniui, buvo atiduota visa vykdomoji valdžia ir taip sukurta nuostabi bazė korumpuotam valstybės valdymui. Visa tai buvo įpakuota į 3-4 valdančių partijų marškinėlius ir griežtai nustatyta, kad tik per partijas bus kontroliuojama visa sistema.