Jau greitai bus trys mėnesiai, kai daugelį Lietuvos miestų, tame tarpe ir Kauną krečia pasiutpolkė “Pasirink karšto vandens tiekėją”. Ir po serijos susirinkimų, ir po užsakomųjų straipsnių spaudoje,energetikos ministerijos bei savivaldybės tinklalapyje, ir po išleistų šimtus tūkstančių litų paaiškinimams, agitacijai, vis tiek daugumai gyventojų taip ir lieka neaišku, ką gyventojai turi pasirinkti, jeigu jokio pasirinkimo nėra, jokių papildomų techninių priemonių neįdiegta, pasirinkimo kaip nebuvo, taip jo ir nėra, o po “menamo” pasirinkimo viskas lieka taip pat kaip buvo iki šiol, tai kam tas nereikalingas žodžių žaismas? Jei panagrinėti šilumos ūkio įstatymą atidžiau, tai reikia tikėtis, kad neužilgo turėsime tokią pat pasiutpolkę ir su šilumos tiekėjo pasirinkimu, nes tokios pat nuostatos jame įrašytos ir apie šilumos tiekėjo pasirinkimą. Žiūrėkite šilumos ūkio įstatymo 3 str. 1 dalį, o pagal šio straipsnio 3 dalį mes jau šokame pasiutpolkę dėl karšto vandens. Kam ši isterija su karšto vandens pasirinkimu reikalinga bei naudinga? Kad atsakyti į šį klausimą, pabandysiu pateikti šiek tiek istorijos: 1992 metais LR Vyriausybė, atsižvelgdama į sunkią padėtį, susidariusią energetikos sistemoje, nutarimu Nr.642 d. nustatė, kad vartotojams, savo lėšomis įsirengusiems apskaitos prietaisus, bus kompensuojama dalis lėšų.

Gerai žinoma, kad įsigyti paslaugą be tarpininkų yra pigiau ir skaidriau. Tuo labiau kai nėra konkurencijos ir paslauga perkama iš tokių monopolistų, kaip centralizuotos šilumos ir geriamojo vandens (GV) tiekėjų. Karštą vandenį (KV) ruošiant daugiabučio šilumos punkte, nėra ir nereikia KV tiekėjo, nes šiluma, reikalinga KV ruošti, perkama tiesiogiai iš Šilumos tiekėjo, o GV – iš GV tiekėjo (TKVA būdas). Juo naudojasi beveik trečdalis Lietuvos KV vartotojų. TKVA būdas yra „pats pigiausias, nes nėra tarpininko“, ką pripažino ir Energetikos ministras Arvydas Sekmokas (2009-03-12 raštu Nr.01EM-3-42, pridedame). Tačiau Lietuvoje perpardavinėjimo tradicijos yra gilios ir jos skatinamos pačiame aukščiausiame lygyje – „tobulinant“ įstatymus. Tai akivaizdžiai patvirtina prieš TKVA būdą vykdoma aktyvi kova, kuriai naudojami Šilumos ūkio įstatyme palikti neapibrėžtumai, sąmoningas vartotojų klaidinimas (populistiniai pažadai: „nutraukti nepagrįstai didelių KV kainų pasiutpolkę“, KV „protingą“ kainą, mažesnį „gyvatuko“ mokestį ir t.t.) ir iki šiol neišspręstas su GV tiekėju tiesioginio atsiskaitymo klausimas. LR Seime 2009-05-12 priimtas Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 p. pakeitimas (Įstatymo pakeitimas) atvėrė kelius tarpininkams – fiktyviems „KV tiekėjams“ ten kur KV netiekiamas (ruošiamas daugiabučio šilumos punkte), ir sukūrė prielaidas pigiausio be tarpininkų TKVA būdo panaikinimui. Todėl šis Įstatymo pakeitimas – neabejotinai korupcinis.

Kauno savivaldybė, atsiliepdama į Kauno bendruomenių centrų asociacijos (toliau – KBC Asociacija) pasiūlymą (KBC Asociacijos 2009-10-28 raštas Nr.6, pridedame), 2009-11-24 suorganizavo pasitarimą – diskusiją „Tarpininkas tiekėjas ar tiesioginis karštu vandeniu apsirūpinimo būdas: kas naudingiau Vartotojui?“ Pasitarime be Savivaldybės institucijų bei jos valdomų įmonių ir NVO atstovų dalyvavo LR Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius RIMGAUDAS ŠPOKAS, LR Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas LAURYNAS GERIKAS, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas ROMALDAS MORKVĖNAS. Pasitarime KBC Asociacijos nuomonę išreiškė tarybos narė ir KPBC „Dainava“ tarybos pirmininkė DAIVA VALENTAITĖ. KV ruošiant daugiabučio namo šilumos punkte, nėra ir nereikia KV tiekėjo, nes Vartotojui „pigiausia naudoti“ (Energetikos ministro 2009-03-12 raštas Nr.01EM-3-42) TKVA būdą. Naudojant Šilumos ūkio įstatyme (toliau – Įstatymas) įteisintą TKVA būdą , dalyvauja du lygiaverčiai partneriai – Šilumos ir Geriamojo vandens tiekėjai, vykdantys atskiras šilumos ir vandens tiekimo funkcijas ir už pateiktas paslaugas tiesiogiai atsiskaitantys su daugiabučio gyventojais.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimą, gyventojai iki šių metų balandžio pirmos turi pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Yra galimybė pasirinkti: 1 būdas. Karštą vandenį daugiabutis namas perka iš vandens tiekėjo (su papildomu tarpininku UAB „Vilniaus energija“) ir jam atsiskaito pagal butuose įrengtus naujo tipo skaitiklių parodymus. Tam būtų reikalinga butuose pakeisti karšto vandens skaitiklius ir atsirastų naujas mokestis už skaitiklių aptarnavimą, kadangi karšto vandens tiekėjas, kuris pasirinkus antrąjį variantą būtų tik šilumos tiekėjas, nori visiems pasirinkusiems šį būdą įrengti naujus skaitiklius, kurie esą yra tobulesni, teisingesni ir geba nuotoliniu būdu perduoti duomenis apie suvartotą karšto vandens kiekį. Pasirinkusiems šį būdą padidės 1 kubinio metro karšto vandens kaina, nes tiekėjas esą dėl to patirtų papildomų išlaidų: tektų skaičiuoti geriamojo vandens suvartojimą, atsiskaityti už jo sunaudojimą, nuolat bendrauti su vartotojais ir pan. Atsiras naujas atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų (butų karšto vandens skaitikliai) aptarnavimo mokestis – 86 lt 68 cnt (per metus). Karšto vandens apskaitos prietaisai visą parą spinduliuos mikrobangas (2.4 Ghz ruože). Visa tai bus daroma prie gyvybės šaltinio VANDENS. Jūsų bute bus 4 skaitikliai skleidžiantys elektromagnetines bangas. Iš viso bus ~210-500 mikro bangų spinduliavimo šaltinių vienam namui.