Jau greitai bus trys mėnesiai, kai daugelį Lietuvos miestų, tame tarpe ir Kauną krečia pasiutpolkė “Pasirink karšto vandens tiekėją”. Ir po serijos susirinkimų, ir po užsakomųjų straipsnių spaudoje,energetikos ministerijos bei savivaldybės tinklalapyje, ir po išleistų šimtus tūkstančių litų paaiškinimams, agitacijai, vis tiek daugumai gyventojų taip ir lieka neaišku, ką gyventojai turi pasirinkti, jeigu jokio pasirinkimo nėra, jokių papildomų techninių priemonių neįdiegta, pasirinkimo kaip nebuvo, taip jo ir nėra, o po “menamo” pasirinkimo viskas lieka taip pat kaip buvo iki šiol, tai kam tas nereikalingas žodžių žaismas? Jei panagrinėti šilumos ūkio įstatymą atidžiau, tai reikia tikėtis, kad neužilgo turėsime tokią pat pasiutpolkę ir su šilumos tiekėjo pasirinkimu, nes tokios pat nuostatos jame įrašytos ir apie šilumos tiekėjo pasirinkimą. Žiūrėkite šilumos ūkio įstatymo 3 str. 1 dalį, o pagal šio straipsnio 3 dalį mes jau šokame pasiutpolkę dėl karšto vandens. Kam ši isterija su karšto vandens pasirinkimu reikalinga bei naudinga? Kad atsakyti į šį klausimą, pabandysiu pateikti šiek tiek istorijos: 1992 metais LR Vyriausybė, atsižvelgdama į sunkią padėtį, susidariusią energetikos sistemoje, nutarimu Nr.642 d. nustatė, kad vartotojams, savo lėšomis įsirengusiems apskaitos prietaisus, bus kompensuojama dalis lėšų.