Psichologijos istorija Lietuvoje
| | |

Psichologijos istorija Lietuvoje

Pirmosios Lietuvoje privačia iniciatyva įkurtos psichologinės mokyklos steigėjus įkvėpė, jiems padėjo, daug minčių sukėlė, praktinę pagalbą suteikė dalyvavimas tarptautinėse A.Adlerio psichologijos vasaros stovyklose Olandijoje (1992) ir Čekoslovakijoje (1993). Ši tarptautinė A.Adlerio psichologinės mokyklos vasaros stovykla (ICASSI) buvo įkurta A.Adlerio mokinio ir pasekėjo R.Dreikurso iniciatyva 1963 metais. Jos tikslas – skleisti A.Adlerio mokymą. Programa yra skirta konsultantams, psichologams, socialiniams darbuotojams, globos ir rūpybos atstovams, mokytojams, verslininkams – visiems, kurie nori suprasti save, tobulinti savo santykius. Ji skirta šeimoms, vaikams ir jaunimui – žmonėms, kurie neabejingi A.Adlerio ir R.Dreikurso psichologinėms mintims. Padrąsinimas, pagarba ir bendradarbiavimas – tai baziniai A.Adlerio teiginiai, kurie įkvėpė ir kuriais “užsikrėtė” ICASSI vasaros stovyklose pirmieji Lietuvos atstovai.

Opera be muilo
| |

Opera be muilo

Bučinio metu vienas kitam perduodam 9 ml vandens, o lūpų dažai palieka 0,7 mg riebalų. Per savo gyvenimą vyrai vidutiniškai suvalgo apie 3 kg lūpdažių, moterys beveik 2 x daugiau. Stomatologai teigia, kad bučiniai – puiki priemonė nuo karieso, medikai tvirtina, kad bučiniai ilgina gyvenimą. Tiesa, per ilgi bučiniai trumpina gyvenimą net 3 dienomis. Ir taip be galo. Bent jau toks įspūdis susidaro pavarčius bobiškus žurnalus, kurie cikliškai atrajoja panašaus pobūdžio informaciją. Ypač vasario mėnesį, kai visi mirtingieji kartą metuose prisimena galintys jausti. Iš šių herojų romantiškai papudruotų monologų apie gyvenimą sąvartyno aktorė Birutė Mar nulipdė tokios konsistencijos ūkinį muilą, kuris nuplauna net riebiausią maskuojančio grimo sluoksnį. Iš dainininko, balerinos ir aktorės išminties perlų gimusį tekstinį vėrinį juvelyriškai apšlifavo kompozitorius Antanas Kučinskas, scenografė Jūratė Paulėkaitė, videomenininkas Andrius Jakučionis ir po bestogio OKT / Vilniaus miesto teatro stogu gimė postmodernus spektaklis, kuriam dar nerasta lentyna su žanro pavadinimu. Lietuviškose šiuolaikinės muzikos, balso galimybių ir aktorinių įgūdžių džiunglėse pagaliau vėl pamatysi ugniaplaukę Rasą Samuolytę ne viename naujame iš koto verčiančiame amplua.

| | |

Darbo veiksniai, galintys sukelti stresą

Tipiškas stresines situacijas galima suskirstyti į: laiko stresą – kylantis situacijose, kai trūksta laiko užduotims atlikti; atsakomybės stresą – kyla situacijose, kuriose nuo priimto sprendimo daug kas priklauso, kai žmogus yra priverstas rizikuoti ir pan.; socialinį psichologinį stresą – kylantis įvairiose bendravimo situacijose; fizinį stresą – kylantis nepalankiose fizinėse sąlygose; vidinių prieštaravimų stresą – kylantis vidinių psichologinių konfliktų situacijose. Analizuojant detaliau, galima paminėti, jog dažnai pasitaiko, kad psichinį stresą ir jį sukeliančius veiksnius apibūdina dvi sąvokos: per didelis krūvis ir nepakankamas krūvis. Ne tik dirbant viršvalandžius, bet kartais ir paprastų užduočių vykdymas gali būti stresinis. Remiantis opozicinėmis poromis “per daug-per mažai”, “per sunku-per lengva”, stresą galima charakterizuoti kiekybiškai ir kokybiškai. Atliekamas darbas gali būti per didelio ir nepakankamo krūvio. Pav. darbas prie konvejerio kiekybiškai per didelio (daug produkcijos), o kokybiškai (monotoniškas) yra nepakankamo darbo krūvio. Funkciniu požiūriu klaidinga siekti visiškai mažo darbo krūvio, nes dirbančiajam tinkamiausias yra optimalus krūvis.

Bendravimas
| |

Bendravimas

Neoficialus organizacinis bendravimas vyksta organizacijos viduje neoficialiai. Kiekvienoje organizacijoje turi vyrauti tinkamas klimatas, t.y. turi būti teigiami santykiai tarp vadovo ir jo tarnautojų. Tarnautojai turi žinoti visą informaciją, susijusią su darbine veikla. Organizacinis bendravimas vyksta trimis grandimis: iš viršaus žemyn, iš apačios aukštyn ir iš visų pusių. Nauji planai ir procedūros gali būti perduodamos firmos prezidento viceprezidentui , šis tuos planus gali perduoti viduriniosios grandies direktoriui, šis informaciją siunčia pirmos eilės prižiūrėtojui, kuris informaciją pateikia pirmos eilės tarnautojams. Žemesnės grandies tarnautojai informaciją perduoda artimiausiam viršininkui (aukštesnis už tarnautoją asmuo). Tada tarnautojai toje pačioje grandyje gali lengvai bendrauti vienas su kitu. Toks organizacinis bendravimas yra efektyvus. Sprendimo priėmimas yra labai svarbi vadovavimo funkcija. Kaip ir bendravimas, ji vyksta kiekvienoje vadovavimo situacijoje. Sprendimas priimamas ir planuojant, ir organizuojant, ir valdant, ir kontroliuojant, ir, žinoma, bendraujant. Be sprendimo priėmimo nevykdoma nė viena ši funkcija.

Valdančioji partija kasa sau „duobę“. Žemių grobikai, kaip ir EBSW sukčiai liks nenubausti
|

Valdančioji partija kasa sau „duobę“. Žemių grobikai, kaip ir EBSW sukčiai liks nenubausti

Metus trunkantis žemės dalybų tyrimas ir milžiniškas pareigūnų darbas gali baigtis šnipštu. Mat didelei daliai (tariamų pažeidimų netrukus įsigalios senaties terminas. Tokius įstatymus yra priėmę politikai. Kilus sklypų dalybų skandalui jie mušėsi į krūtinę, kad aferistai turi būti nubausti. Dabar gi aiškėja, kad nemažai buvusių ir esamų Seimo bei Vyriausybės narių ar jų giminaičių patys yra įsivėlę į įtartinas žemės dalybas. Šiuo metu šalies prokuratūros tiria 21 civilinę ir 65 baudžiamąsias bylas dėl įstatymų pažeidimų įsigyjant žemės sklypus. Įtarimai pateikti dviem dešimtims asmenų. Trims asmenims jau paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai dėl dokumentų klastojimo, naudojimo ir kitų pažeidimų, padarytų sprendžiant gyventojų teisių į žemę atkūrimo reikalus. Dar 18 ikiteisminių tyrimų dėl nusižengimų teisės aktams atkuriant nuosavybę į žemę yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pareigūnai nuogąstauja, kad netrukus kai kuriems įtariamiems pažeidimams gali įsigalioti senaties terminas.

Mąstymas
| | |

Mąstymas

Mąstymas yra jutimais nepažystamų tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas. Tik mąstymu žmogus galėjo pažinti atomo sandarą ir gauti iš jo milžiniškas energijas, tik mąstydamas žmogus vis geriau pažįsta visatos dėsnius ir paties žmogaus psichikos reiškinius. Pažindamas daiktų bei reiškinių atsiradimo priežastis ir jų raidos dėsnius , žmogus prognozuoja gamtos ir visuomenės reiškinių ateities perspektyvas. Iš viso to aišku, kad mąstymas labai išplečia aplinkos pažinimo galimybes ir patobulina žmonių adaptaciją prie aplinkos. Mąstydamas žmogus atranda nežinomus reiškinius, neišspręstas problemas ir skiria gautos informacijos patikimumo lygius. Pasinaudodami žiniomis apie vaikų tėvų pasiekimus, šeimos gyvenimo sąlygas, gebėjimą mokytis ir kt., mes galime daryti išvadas apie moksleivių tinkamumą vienai ar kitai profesijai. Tokiu būdu naujus dalykus ir santykius mąstymu pažįstame tarpininkaujant įvairioms anksčiau įgytoms žinioms. Šia prasme mastymas yra vadinamas netiesioginio pažinimo procesu (lyginant su tiesioginiais jutimais).

|

Logistikos seminaras Helsinkyje sudomina vis daugiau dalyvių

Suomijos sostinėje Helsinkyje vykstantys logistikos seminarai turi ilgametę patirtį ir nemažai nuolatinių lankytojų. Kaip teigia organizatoriai, 1985 metais logistikos klausimus gvildeno tik šimtas žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėjo.
Į aštuonioliktąjį logistikos seminarą, atvyko 841 dalyvis iš Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Latvijos. Lietuvai atstovavo tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA. Pirmoji seminaro dalis, pavadinta “Vizijos ir naujovės”, vyko “Finlandia Hall” rūmuose. Vėliau veiksmas persikėlė į “Silja Line” kompanijos kruizinį keltą “Silja Symphony”. Čia, keltui plaukiant iš Helsinkio į Švedijos sostinę Stokholmą ir atgal, jaukioje ir draugiškoje aplinkoje vyko personalinių verslo kontaktų ir pasidalinimo patirtimi forumai. “Šio seminaro tikslas – sukviesti logistikos pasaulio žmones betarpiškam bendravimui. Mes siekiame, jog susitikę verslininkai susipažintų, atnaujintų senus ryšius ir maloniai praleistų laiką”, – sakė renginio organizatorės, kompanijos “ELC Finland” vadovas Mikas Hapanenas (Mikko Haapanen).

| | | |

Delfinariume laikomų delfinų stebėjimų ištraukos

Manipuliacinius žaidimus skatina įvairūs išorės objektai, tiek nauji, tiek įprastiniai. Šiuos žaidimus dar būtų galima pavadinti pavieniais, nes yra žaidžiama ne su grupės nariu, o su kokiu nors objektu. Klaipėdos delfinariume įprastas žaidimų objektas yra kamuolys. Delfinai jį gali net ir visą valandą stumdyti rostrumu po baseiną, mėtyti jį virš vandens rostrumu ar uodega, taip pat stengtis jį panardinti. Panašiai žaidžiama su lankeliu. Delfinai jį stumdo ar, užsidėję ant krūtinės peleko, tampo po baseiną. Dažnai į tokius žaidimus yra įtraukiamas ir žmogus. Mėgstama žaisti ir su žuvimi. Su ja žaidžiama dažniausiai tada, kai delfinai jau yra pasisotinę. Žuvis yra mėtoma į orą, gaudoma ir vėl mėtoma. Su žuvimi yra žaidžiama ir grupiniuose žaidimuose. Tada numestą žuvį gaudo net keletas delfinų, vėl ją numeta ir vėl gaudo. Žaidimas baigiasi, kai kuris nors delfinas žuvį praryja. Taip pat žuvis dažnai yra nešiojama burnoje taip erzinant kitą delfiną. Prie grupinių žaidimų taip pat yra priskiriamas ir vienas kito vaikymasis, grupiniai šuoliai. Kaip žaidimo dalyvis gali būti ir žmogus. Delfinai jį sekioja taškydami, priversdami bėgti ar slėptis. Buvo bandyta žmogų aptaškyti iš dviejų pusių, kad žmogus, bėgdamas į bet kurią pusę, vis tiek būtų aptaškytas. Svarbus grupinių žaidimų momentas – partnerio veiksmų ir pozų suvokimas. Signalai (pozos, judesiai, garsai) padeda įvertinti žaidimų partnerių esamus ir net būsimus veiksmus. Grupiniuose žaidimuose jaunikliai išmoksta atpažinti kitų gyvūnų būsenas ir signalus. Manipuliaciniai žaidimai padeda kaupti patyrimą apie aplinkos objektus.

Nelaisvėje gimusių Juodosios jūros afalinų Tursiops truncatus ponticus vystymasis
| | | |

Nelaisvėje gimusių Juodosios jūros afalinų Tursiops truncatus ponticus vystymasis

Delfinai gimsta turėdami daug riebalų, nes tai padeda jiems lengviau išsilaikyti vandens paviršiuje. Ką tik gimę mūsų stebėti jaunikliai sunkokai išlaikydavo kūno pusiausvyrą, panerdavo po vandeniu be motinos pagalbos, dažniausiai plaukdavo Šalia jos nugarinio motinos pagalbos, dažniausiai plaukdavo Šalia jos nugarinio jauniklį paskui save ir padeda jam įveikti vandens pasipriešinimą plaukiant. Tariamojo pavojaus metu delfinėms padidinus greitį, jaunikliai neatsilikdavo nuo jų. Ką tik gimę jaunikliai blogai orientuodavosi aplinkoje. Pirmosiomis gyvenimo dienomis abu jaunikliai būdavo tik su savo motinomis. Pirmosios savaitės pabaigoje kartais vienas ar kitas jauniklis priklysdavo prie kitos motinos, bet patelės labai greitai susigrąžindavo savo vaikus. Nepaklusnius vaikus motinos bausdavo rostrumu keldamos juos į vandens paviršių arba spausdamos prie baseino dugno. Kartais patelės būdavo labai neramios, dažnai ir stipriai trankydavo uodega vandens paviršių, aukštai iššokdavo iš vandens, rostrumu masažuodavo jaunikliams pilvą. Tuomet joms su žuvimi duodavome raminamųjų. Palengva delfinės apsiprato ir nurimo. Motinai sustojus pailsėti, jauniklis prisijungdavo prie kitos delfinės arba plaukiodavo vienas.

| | | |

Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmo ir nežinomybės

Aplink Baltiją esančios kraštuose jau nuo pat ankstyvųjų viduramžių apie šiuos jūrų milžinus sklando legendos, pasakojama būtų nebūtų vaizduotę aitrinančių nutikimų. Jų vardai įmažinti vietovardžiuose. Muziejiniuose pergamentuose rasime gausybę užuominų apie juos. Beveik visi susitikimai su jais paženklinti tragizmo ir nežinomybės ženklų. Klausimų apie juos vengia daugelis Baltijos jūros gyvūnijos žinovų. Nelengva pasakoti apie juos, kur tiesa bylojama pramaišiui su išmone. Tai – banginiai. Kryžiuočių ordino kronikose galima rasti įrašų apie keistus radinius Baltijos pajūryje. Pirma užuomina išlikusi iš 1283 m., kur rašoma, kad ties Vladislavovo (Lenkija) ant kranto buvo išmesta milžiniška keista žuvis. Tokia žuvis – tik prieš nelaimę, – dievagotasi anuomet. Daug užuominų apie milžiniškas žuvis aptiksime kituose rašytiniuose paminkluose. Šiai grupei priskiriami keisti muziejiniai eksponatai, tokių radinių daiktiniai įrodymai, saugoti buvusios Prūsijos ir Lenkijos pajūrio miestų rotušėse.