Mąstymas
| | |

Mąstymas

Mąstymas yra jutimais nepažįstamų tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas. Tik mąstymu žmogus galėjo pažinti atomo sandarą ir gauti iš jo milžiniškas energijas, tik mąstydamas žmogus vis geriau pažįsta visatos dėsnius ir paties žmogaus psichikos reiškinius. Pažindamas daiktų bei reiškinių atsiradimo priežastis ir jų raidos dėsnius, žmogus prognozuoja gamtos ir visuomenės reiškinių ateities perspektyvas. Iš viso to aišku, kad mąstymas labai išplečia aplinkos pažinimo galimybes ir patobulina žmonių adaptaciją prie aplinkos. Mąstydamas žmogus atranda nežinomus reiškinius, neišspręstas problemas ir skiria gautos informacijos patikimumo lygius. Pasinaudodami žiniomis apie vaikų tėvų pasiekimus, šeimos gyvenimo sąlygas, gebėjimą mokytis ir kt., mes galime daryti išvadas apie moksleivių tinkamumą vienai ar kitai profesijai. Tokiu būdu naujus dalykus ir santykius mąstymu pažįstame tarpininkaujant įvairioms anksčiau įgytoms žinioms. Šia prasme mastymas yra vadinamas netiesioginio pažinimo procesu (lyginant su tiesioginiais jutimais). Mąstymas yra laikomas apibendrinančiu pažinimu. Jutimais negalima numatyti nei to, kad rytoj po nakties vėl išauš diena.

Požiūris į asmenybę Rytų teorijose
| | |

Požiūris į asmenybę Rytų teorijose

Mūsų elgseną lemia kultūra ir šeima, kurioje mes augome, kurioje vystėsi mūsų jausmai, protas ir pasaulėžiūra. Tai yra mūsų realybė, mes gyvename joje žvelgdami į mus supantį pasaulį, taip kaip buvome išmokyti savo šeimoje ir visuomenėje. Mes pripažįstame tik tokį savąjį “aš”, kurį pažįstame. Kiekviena religija apriboja žmogų. Religija – tai santykis su didžiausią ir stipriausią poveikį turinčiomis vertybėmis, kurios gali būti įsąmonintos arba neįsąmonintos. Tolmundo knygos užima svarbią vietą judaizmo istorijoje. Ištisus šimtmečius Tolmundas buvo vienintelis tikinčiųjų žydų mokymo ir tikėjimo objektas. Viena iš pagrindinių Tolmundo idėjų yra absoliutus paklusnumas dvasininkams. Todėl Tolmundo knygose aiškiai atsispindi socialinė nelygybė, reikalavimai susitaikyti su esama padėtimi. Žmogui nuolat kartojama, kad jis yra menkas ir, kad amžinoji laimė bei linksmybė jo laukia pomirtiniame gyvenime. Tolmudinio judaizmo reakcinė esmė pasireiškia dar ir tuo, kad tolmudizmas smulkmeniškai reglamentuoja tikinčiųjų gyvenimą. Tikinčiajam reikia laikytis 613 taisyklių, 365 draudimų ir 248 nurodymų. Tolmudistinis induizmas netgi pasiekė visišką pergalę šeimos ir santuokos klausimuose. Tolmudistinis judaizmas dar stengiasi pavaizduoti žydų tautą kaip kažkokį fenomeną neturintį sau lygių istorijoje.

NLP atsiradimo istorija
| | | |

NLP atsiradimo istorija

Žmogaus smegenys – tai galingiausias kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik 1 ar 2 procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Iš esmės protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau „pilkosios masės“. Protingesnis yra tas, kas sugeba išnaudoti didesnę dalį jam gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti šias galias. Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti. 1976 metais Santa-Kruzo apylinkėse esančiame namelyje Ričardas Bendleris ir Džonas Grinderis pirmą kartą pavartojo Neuro-Lingvistinio programavimo terminą savo teorijai pavadinti. Neuro – reiškia tai, ką mes darome smegenų pagalba. Lingvistinis – reiškia žodinė arba nežodinė kalba, kurios pagalba mes sistematizuojame ir perduodame savo mintis. Programavimas – tai unikalus būdas, kurio pagalba žmogus surenka visa tai į viena visumą, kad organizuotų savo elgesį. NLP – tai poveikio darymo sau ir kitiems technologija.

Neurolingvistinio programavimo (NLP) technikų naudojimas bendraujant su klientais
| | | |

Neurolingvistinio programavimo (NLP) technikų naudojimas bendraujant su klientais

Nauda: Seminaro- treningo (stebėdami savo ir kitų elgesį) metu dalyviai išmoks atpažinti svarbiausius kūno kalbos signalus, būdingus konkrečiam asmeniui. Lavins praktinius įgūdžius ir išsiaiškins, kaip užmegzti neverbalinį dialogą ir suprasti ką ir kaip žmogus/klientas mąsto, kaip atpažinti ir įtakoti atitinkamas kliento būsenas bei nuotaikas, užprogramuoti “palankų” kliento sprendimo priėmimą, įveikti klientų pasipriešinimą bei išvengti konfliktinių situacijų naudojantis NLP technikomis.

Seminaras skiriamas:

Vadovams, pardavimo vadybiniams ir kitiems darbuotojams, kuriems dažnai tenka bendrauti su žmonėmis.

Tikslas:

Supažindinti su NLP įtakojimo sisteminiu metodu: lavinti įgūdžius keičiant savo elgesį, norint pasiekti norimų kito žmogaus elgesio pokyčių ir parduoti prekę/paslaugą.(Penki būdai kaip įtakoti klientus).

Seminaro tema: KALBĖKIME KLIENTO KALBA (VADYBININKAMS)
| | | |

Seminaro tema: KALBĖKIME KLIENTO KALBA (VADYBININKAMS)

Seminarą veda:
Audra Ukanienė, knygos “Bendravimo meistriškumas” autorė. Bendravimo (komunikacijos (vidinės ir išorinės)) technologijų specialistė (amerikietiškos technologijos plačiai pasaulio visuomenei žinomos kaip NLP – neurolingvistinis programavimas). Pirmoji išvertė į lietuvių kalbą NLP mokslo pagrindus. “Žodžiai ir magija pradžioje turėjo vieną reikšmę. Ir šiandien žodžiai neprarado savo magiškosios vertės. Žodžiai sukelia emocijas ir aplamai tai yra universali žmonių poveikio priemonė.” Z. Froidas

Jūs išmoksite geriau suprasti savo pašnekovą ir, naudojant profesionalių komunikatorių kalbos ypatumus, galėsite pasiekti norimo rezultato bendraujant su įvairiais žmonėmis. Gausite įrankius, kurių dėka galėsite ne tik teisingai suvokti kito žmogaus pateikiamą informaciją, bet ir perduoti norimą infor-maciją pašnekovui jam suprantama kalba. Jūs išmoksite parinkti teisingus žodžius, kuriuos reikėtų vartoti kalbant su vienu ar kitu partneriu ar klientu.

Pagrindiniai tikslai: Rezultatų pasiekimo strategijos įsisavinimas, Verbalinio lankstumo būklės kūrimas ir greitas jos pasiekimas, Efektyvios komunikacijos strategijos įsisavinimas.

Mano nuostabi ateitis. NLP: sėkmės technologijos
| | | |

Mano nuostabi ateitis. NLP: sėkmės technologijos

Įprasta manyti, kad ligos gydomos vaistais, problemas žmogus turi išsispręsti pats, o į psichoterapeutą kreipiamasi tada, kai jau “važiuoja stogas”. Man psichoterapija – tai visai kitoks požiūris į daugelio ligų gydymą bei kitoks žvilgsnis į save ir gyvenimą. Šias mano mintis patvirtino nauja besivystanti psichoterapijos kryptis, vadinama NLP. Šios krypties metodai ir principai pasirodė tokie universalūs, kad jie sėkmingai taikomi įvairiose srityse – švietime, versle, politikoje, reklamoje. Dirbdamas psichoterapeutu aš taip pat sėkmingai pradėiau taikyti NLP metodus konsultuodamas verslininkus, dėstydamas, dirbdamas su politikais. Manau, kad tai, apie kabus kalbama šioje knygoje, privalo žinoti kiekvienas žmogus. Mokykloje mus moko skaityti, rašyti, skaičiuoti ir dar daugelio naudingų dalykų, bet, deja, mes nemokomi suprasti kitų žmonių, užmegzti santykių, sėkmingai išspręsti savo problemas. O su jomis susiduria kiekvienas žmogus. Todėl šios knygos tikslas – pasidalyti paprasta ir naudinga informacija apie tai, kaip išvengti gyvenime nemalonumų ir patirti kuo daugiau pergalių bei laimėjimų. Dialogo formą mes su Svetlana pasirinkome neatsitiktinai. Viena vertus, ši knyga gimė mums kalbantis ir diskutuojant. Antra vertus, mes užmezgame atvirą dialogą su jumis, mūsų skaitytojais, stengdamiesi atsakyti į tuos klausimus, kurie konkrečiose gyvenimo situacijose jums gali būti įdomūs ir aktualūs. Mes pabandėme paprasta forma pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip pasinaudoti šiomis žiniomis kartu aiškindami, kodėl tai veikia. Stengėmės laikytis NLP-praktikos kurso, naudodami mano NLP seminarų užrašus, bet šios knygos dalys nėra išdėstytos griežta akademine tvarka kaip kursuose, jos susidėliojo pakrikai – taip, kaip jos iškilo mums diskusijų metu.

Mūsų smegenims reikalinga antivirusinė apsauga
| | | |

Mūsų smegenims reikalinga antivirusinė apsauga

Tikriausiai dauguma girdėjo apie vadinamąjį neurolingvistinį programavimą (NLP). Tai veiksmų ir metodikų rinkinys intelekto veiklai koreguoti, kai su specialių prasminių konstrukcijų ir ritualinių veiksmų pagalba galima daryti įtaką psichikos būsenai. Tipiškas pavyzdys: žmogus negali atsikratyti įkyrių minčių, kurios persekioja galvojant apie jį traumavusią situaciją. NLP specialistas pataria jam įsivaizduoti save kino teatre ir suprojektuoti nemalonų prisiminimą įsivaizduojamame ekrane, paskui mintyse nueiti nuo ekrano vis toliau mažinant jo matmenis. Pabaigoje siūloma atvaizdą padaryti nespalvotą, o situacijos eigą “prasukti pagreitintai” – kad užgaulūs žodžiai nuskambėtų multiplikacinio filmo herojaus balsu. Po tokios procedūros įkyrus prisiminimas iš tikrųjų dingsta. Tačiau priežasties ir pasekmės ryšių nuoseklumas gali būti apverstas. Jeigu nepastebimai “įvesi” žmogui kitą neurolingvistinę programą (paveikslų arba priverstinių veiksmų rinkinio pavidalu), rimtas psichinis pažeidimas gali atsirasti ten, kur jo nebuvo! Taip atsiranda efektas, kurį aš vadinu NL deprogramavimu (NLDP). Nesiimu kalbėti apie sąmoningą NLDP panaudojimą kenksmingiems tikslams. Tačiau galima tvirtinti, jog šis efektas iškyla tuomet, kai šiuolaikinis žmogus atsiduria intensyviame informacinių poveikių (einančių regos, klausos ir kitais suvokimo kanalais) lauke.

| | |

Musulmonai

Kas gi atsitiko? Kuo patraukė pasaulio dėmesį ši, regis, tokia uždara, archaiška religija, kurią išpažįsta daugiau nei 1000 milijonų žmonių? Islamo reikšmė išaugo todėl, kad musulmoniškuose kraštuose sustiprėjo revoliucinės tendencijos. Naftą eksportuojančiose šalyse sparčiais tempais ima formuotis kapitalistiniai santykiai: laužomos tradicinės socialinės struktūros, pagrįstos islamo religija, atsiranda turtinis ir klasinis pasidalijimas, plinta vakarietiškoji kultūra, vyksta vadinamasis visuomeninio gyvenimo vakarėjimas. Tradiciniai buities ir tarpusavio santykių pagrindai vis labiau išstumiami, pajuokiami ir niekinami. Islamas nepripažįsta, skirtingai nei krikščionybė, individo vertingumo, jo individualių siekimų, iniciatyvos. Islamo propaguojamos vertybės ir idealai visada kolektyvinio pobūdžio. Musulmonas turi teisę skųstis, kad jam netaikomas visiems bendras įstatymas, tačiau jokiu būdu negalėjo savo apeliacijos formuoti taip, kad pažeidžiamos jo asmeninės teisės, asmeniniai, ypač turtiniai, interesai. Jis yra visuomet priverstas derinti savo veiksmus su tradicinėmis pažiūromis, nors su jomis ir nesutinka.

Komunikacijos
| | |

Komunikacijos

Komunikacija – organizacijos gyvenimo kraujas, ir jos trūkumas ar neefektyvumas organizacijai atsiliepia labai skaudžiai. Organizaciją sudaro kartu dirbantys ir tam tikrų tikslų siekiantys žmonės. Jų darbo kokybė ir rezultatai labai didele dalimi priklauso nuo sklandaus komunikacijos proceso organizacijoje. Komunikacija yra gija, jungianti visas svarbiausias valdymo proceso dalis: planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę. Taigi, įmonės veikla be komunikacijos yra neįmanoma. Komunikaciją galima nagrinėti įvairiais aspektais. Skiriama verbalinė (žodinė) ir neverbalinė, formali ir neformali, individuali ir masinė, vienpusė ir abipusė, vertikali ir horizontali, ir daugelis kitų komunikacijos rūšių. Šiame darbe komunikacijos procesą iš pradžių aptarsiu bendresne prasme. Taip pat panagrinėsiu tarpasmeninę komunikaciją, išsiaiškinsiu, kaip ji vyksta, kokie veiksniai ją įtakoja ir, kaip ją reikėtų gerinti. Vėliau pereisiu prie komunikacijos organizacijų viduje, ją įtakojančių veiksnių. Nagrinėsiu specifinius, tik su organizacine komunikacija susijusius dalykus: vertikalią ir horizontalią komunikaciją. Bus aptarta ir neformali komunikacija, gandų atsiradimo priežastys bei priemonės, kaip sustabdyti jų plitimą.

Kompiuterio intelektas
| | |

Kompiuterio intelektas

Dabartinis kompiuteris atlieka sudėtingus intelektinio pobūdžio dalykus, tačiau neretai į šį įtaisą žvelgiama gana siauru, medžiaginės technologijos požiūriu. Kompiuterių laikmečio pradžioje buvo keliama nemaža klausimų apie techninės sistemos intelektinę gebą. Ar kompiuteris mąsto? Ar gali kompiuterio programa atlikti tai, ką atlieka žmogaus protas? Ar kompiuterio ir žmogaus smegenų veikla pagrįsta tais pačiais principais? Kaip žmogus perdirba informaciją? Kas yra intelektas? (Žodis intelektas čia vartojamas ta pačia reikšme kaip ir protas). Iš esmės šie klausimai tebėra neatsakyti. Tokius ir panašius klausimus nagrinėja naujas, septintajame dešimtmetyje Amerikoje atsiradęs mokslas – kognityvistika, arba pažintinis mokslas (lot. cognitio – pažinimas, angl. cognitive science – pažintinis mokslas; toliau šiame straipsnyje abu pavadinimai – kognityvistika ir pažintinis mokslas vartojami lygiareikšmiai).