Telekomunikacijų bendrovė “Bitė Lietuva” jauniausią Klaipėdos delfinariume gyvenančią delfinę pavadino Bitės vardu ir tapo šio gyvūno globėja. Įspūdingos dar metukų neturinčios Bitės vardynos surengtos delfinariume, kartu pristatant naujausias bendrovės 3G paslaugas bei jų pasirinkimą. Delfinę globoti ėmusi bendrovė “Bitė Lietuva” taip pat tapo ir jos rėmėja. “Delfinai puikiai atspindi ir mūsų 3G paslaugų esmę – geriau, greičiau, galingiau. Tad jauniausiajai delfinei suteikdami Bitės vardą, linkime, kad ji pralenktų ir savo pirmtakus – tikime, kad augančios delfinės judrumas ir greitis atitiks tiek mūsų bendrovės dvasią, tiek augantį 3G paslaugų potencialą”, – sakė “Bitės” grupės generalinis direktorius Maartenas van Engelandas. “Ši iniciatyva vertinga pirmiausia dėl to, kad atkreipia visuomenės dėmesį į šiuos nuostabius gyvūnus”, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Vardynų metu O. Žalienė “Bitės” atstovams perdavė vardo delfinei suteikimo liudijimą. O nuo naujųjų globėjų jaunoji delfinė gavo žaismingų dovanų – du didelius pripučiamus kamuolius, su kuriais mielai žaidžia šie gyvūnai.

Aplink Baltiją esančios kraštuose jau nuo pat ankstyvųjų viduramžių apie šiuos jūrų milžinus sklando legendos, pasakojama būtų nebūtų vaizduotę aitrinančių nutikimų. Jų vardai įmažinti vietovardžiuose. Muziejiniuose pergamentuose rasime gausybę užuominų apie juos. Beveik visi susitikimai su jais paženklinti tragizmo ir nežinomybės ženklų. Klausimų apie juos vengia daugelis Baltijos jūros gyvūnijos žinovų. Nelengva pasakoti apie juos, kur tiesa bylojama pramaišiui su išmone. Tai – banginiai. Kryžiuočių ordino kronikose galima rasti įrašų apie keistus radinius Baltijos pajūryje. Pirma užuomina išlikusi iš 1283 m., kur rašoma, kad ties Vladislavovo (Lenkija) ant kranto buvo išmesta milžiniška keista žuvis. Tokia žuvis – tik prieš nelaimę, – dievagotasi anuomet. Daug užuominų apie milžiniškas žuvis aptiksime kituose rašytiniuose paminkluose. Šiai grupei priskiriami keisti muziejiniai eksponatai, tokių radinių daiktiniai įrodymai, saugoti buvusios Prūsijos ir Lenkijos pajūrio miestų rotušėse.

Manipuliacinius žaidimus skatina įvairūs išorės objektai, tiek nauji, tiek įprastiniai. Šiuos žaidimus dar būtų galima pavadinti pavieniais, nes yra žaidžiama ne su grupės nariu, o su kokiu nors objektu. Klaipėdos delfinariume įprastas žaidimų objektas yra kamuolys. Delfinai jį gali net ir visą valandą stumdyti rostrumu po baseiną, mėtyti jį virš vandens rostrumu ar uodega, taip pat stengtis jį panardinti. Panašiai žaidžiama su lankeliu. Delfinai jį stumdo ar, užsidėję ant krūtinės peleko, tampo po baseiną. Dažnai į tokius žaidimus yra įtraukiamas ir žmogus. Mėgstama žaisti ir su žuvimi. Su ja žaidžiama dažniausiai tada, kai delfinai jau yra pasisotinę. Žuvis yra mėtoma į orą, gaudoma ir vėl mėtoma. Su žuvimi yra žaidžiama ir grupiniuose žaidimuose. Tada numestą žuvį gaudo net keletas delfinų, vėl ją numeta ir vėl gaudo. Žaidimas baigiasi, kai kuris nors delfinas žuvį praryja. Taip pat žuvis dažnai yra nešiojama burnoje taip erzinant kitą delfiną. Prie grupinių žaidimų taip pat yra priskiriamas ir vienas kito vaikymasis, grupiniai šuoliai. Kaip žaidimo dalyvis gali būti ir žmogus. Delfinai jį sekioja taškydami, priversdami bėgti ar slėptis. Buvo bandyta žmogų aptaškyti iš dviejų pusių, kad žmogus, bėgdamas į bet kurią pusę, vis tiek būtų aptaškytas. Svarbus grupinių žaidimų momentas – partnerio veiksmų ir pozų suvokimas. Signalai (pozos, judesiai, garsai) padeda įvertinti žaidimų partnerių esamus ir net būsimus veiksmus. Grupiniuose žaidimuose jaunikliai išmoksta atpažinti kitų gyvūnų būsenas ir signalus. Manipuliaciniai žaidimai padeda kaupti patyrimą apie aplinkos objektus.